Buknaičiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Seniausi dokumentai, kuriuose paminėtas Buknaičių kaimas (siolo Buknaycie), yra Viekšnių seniūnijos inventoriai. 1661 m. inventoriuje nurodoma, kad kaime buvo 4 dūmai (kiemai): Kazimieras Gumbokas - dirba 1/4 valakų, Masiulis Buknys - dirba 1/25 valakų, Jurkus Balnitaitis - dirba 1/6 valakų ir Jurkus Vozgirdaitis - dirba 1/25 valakus. Iš viso činšo uš miško, pievų užežius (užusienius) 5.28.20 valakų moka 3.20 kapų. Tame kaime dirbamų valakų 1/3.1/4. Priimtos geresnės žemės 1.1/2 valako, priimtos blogos 1/3 valako. Tame kaime tuščių (valstiečių nenaudojamų) 37.1/2.1/26 valakų. Mokesčio prievolė už dirbamą valaką po 3.56 kapas, o priimtą geresnį valaką po 3 kapas. Už priimtą blogesnį valaką 2-30 kapų. Privalo mokėti 7.37.62/3 kapų. Už užežius privalu 3.20 kapų. To kaimo mokesčių suma su užežiais 10-57.51/3 kapos. Prie to kaimo ganykloje 23.16 margų sodybėlė. Taip pat tuščių užežinių sklypų, pievų, miško krūmų marginių valakų 13 valakų 12-10 margų (tuščių). Taip pat prie to kaimo atskirai moka iš tų minėtų marginių valakų už du valakus 10 margų nuo (....) esančios. Taip pat nuo valakų iš seno tuščių (t.y. nenaudojamų pridėtinių visokių plynių 29.1/3 margų. 1665 m. Viekšnių seniūnijos inventoriaus duomenimis taip pat buvo 4 dūmai.  

1738-06-17 Viekšnių seniūnijos inventoriaus duomenimis, Buknaičių kaime buvo 14 kiemų, kurie iš viso mokėjo 124 zlotų mokestį: Juozapas Žubikas (kaimo vaitas, iš savo namų išvykęs), Juozapas Žulkus (gal Liutkus) – 9, Motiejus Perminas – 9, Krystopas Janovičius - , Baranauskis – 8, Jokūbas Kulvinskis – 8, Dargis – 9, Steponas Jukna – 13, Juozapas Paulikas - 9, Jonas Gaudiešius – 8, J.Garelis – 9, Mykolas Kryžius – 9, Petras Žubikas – 8, Motiejus Vilkas – 10 ().

Pagal žydų surašymą 1765 m. sausio 14 d. Buknaičiuose gyveno 2 žydų šeimos, 8 žmonės: Izraelis, jo žmona Maryasė, sūnus Leyba, dukra Mine bei nuomininkas Leyzaras Habramovičius, jo žmona Šynke, dukros Chaja ir Miniuche    

1775 m. liepos 24 d. Viekšnių seniūnijos inventoriuje surašytos 22 šeimos: Jeronimas Undžys, Ludkova (našlė), Jeronimas Tamošius, Kazimieras Mockus, Pranciškus Kulvinskis, Sebastjonas Žubikas, Motiejus Dargis, Petras Žubikas, Jonas Virkutis, Jokūbas Mozgiris, Stanislovas Kryževičius, Stanislovas Garelis, Jonas Dargis, Jonas Kaltenis, Jonas Krupis, Juozpas Perminas, Steponas Juočeris, Kazimieras Paulikas, Petras Praškauskis, Mykolas Paulikas, Martynas Zubenis, Jeronimas Žurauskis. Visas kaimas dvarui turėjo mokėti duoklę: 1003 činšų, 1 šeštoką, 2 pultarokus atvežti 21 vežimą šieno. Veikė žydo Izraelio Leibovičiaus karčema, jis mokėjo 50 činšo mokestį.

Mažeikių valsčiaus viršaitis Augustas Venckus gyveno Buknaičių kaime. Turėjo ūkį. Jo raudonų plytų gyvenamojo namo antrame aukšte veikė pradinė mokykla. A. Venckus buvo labai paprastas žmogus, neatsisakydavęs tarnybinių reikalų spręsti ir savo namuose, kad ūkininkams nereikėtų vykti į valsčiaus raštinę. Iš apskrities valsčių viršaičių jis buvo renkamas apskrities valdybos nariu. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus. Kaimo seniūnu buvo Juozas Zubinas, o po jo Povilas Toleikis. 1945 m. dar dirbo seniūnu, bet vėliau represuotas. Tremtyje mirė. Petras Žiubikas turėjęs įgimtų meninių gabumų, turėjo turtingą asmeninę biblioteką, mėgo muziką, skambino gitara, giedojo Leckavos bažnyčios chore, buvo parengęs kaimo žemėlapį, kaupė paties sukurtus liaudies meno dirbinius: „Darius ir Girėnas”, „Velnias", „Dievo kančia", „Marija" ir kitus. Žuvo per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijoje. Kaime gyveno nemažai amatininkų bei verslininkų: statybininkai, staliai, kalviai, liaudies meistrai (drožinėtojai), prekybininkai. Augustinas Vilkas vertėsi žaibolaidžių įrangos pastatymu ir siuvamųjų mašinų firmos „Zinger” pardavimu. Dar vienas kitas kaimo žmogus eidavo uždarbiauti pas ūkininkus į Latviją.

1941 m. Lietuvos kūrėjas – savanoris [[Muceniekas Albertas|Albertas Muceniekas]] išgelbėjo žydo Kaco šeimą karo metais. Be to jis mokėjo gydyti pagal liaudies medecinos metodus, taip pat buvo įvedę trilaukę sėjomainą. Praėjus frontui, nemažai jaunimo pašaukta į kariuomenę, iš kurios negrįžo (žuvo) Petras Žiubikas, Augustas Poškus, Kazys Paulauskas ir Pilypas Petkus. Po karo buvo ištremti 68 žmonės. Prasidėjus neteisėtoms pokario metų represijoms, į Sibirą buvo ištremtos A. Ligeikio, P. Toleikio, J. Dargio, T. Žiubiko, D. Gerikos, V. Kryžiaus, J. P. Poškevičių, L. Milerio, V. Undžiaus, A. Kontvainio ir P. Šepučio šeimos. Poškevičienė su vaikais iš vagono buvo grąžinta į namus kaip daugiavaikė. Liaudies gynėjų buvo keletas. Du atėjūnai – Kneita ir Šiuryla, tarnavę gynėjų būryje, gyveno Buknaičiuose, išvežtųjų sodybose. Tarpukaryje iš buknaitiškių niekas nepriklausė tautininkų partijai ar sukarintai šaulių organizacijai, išskyrus nevietinius, pasienio policininkus. Už valstybinius nusikaltimus buvo nuteistas [[Mileris Povilas|P. Mileris]]. Kaimo senūnas buvo P. Toleikis.

1945-1965 m. Buknaičių kaime veikė [[Buknaičių paštas|ryšių agentūra]]. 1949 m. buvo įsteigti du kolektyviniai ūkiai „Komunaras” ir „Tarybinis sakalas” (pirmininkas J. Rakauskas), kurie 1950 m. buvo sujungti į vieną, pavadintą [[Pažangos kolūkis|“Pažanga”]]. Jų vadovais yra dirbę J. Jablonskis, J. Rakauskas, E. Gerybaitė, P. Šimkus, I. Žirkovas, V. Puzinas, K. Pūras ir B. Kanopa. Būti kolūkiečiais atsisakė mažažemiai A. Vilkas ir F. Reivytis, kuriems už tai buvo taikomos poveikio Priemonės: padidinti mokesčiai, atmintas turtas ir panašiai (nubuožinti). 1991 m. LR vyriausybės nutarimu kolūkis perorganizuojamas į žemės ūkio įmones. 1992 m. žemės ūkio įmonė privatizuojama ir kaime susikuria 7 bendrovės.

*Išsamiau žr. ''[[Buknaičių Henriko Nagio pagrindinė mokykla]]''

* Antanas Poškus. Buknaičių Henriko Nagio pagrindinės mokyklos aštuonesdešimtmečiui // Būdas žemaičių. 2000. - Spal. 13. - Nr. 78.

</small>                                                            

[[Kategorija: Reivyčių seniūnijos kaimai]]

[[Kategorija: Buknaičiai]]