Buknaičiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Buknaičiai (žiūrėti kodą)

23:25, 9 liepos 2012 versija

672 baitai pašalinti ,  23:25, 9 liepos 2012
→‎Istorinės žinios
56 eilutė: 56 eilutė:


Apie 1930 m. buvo atidarytas pašto skyrius, pravestas telefonas. Prie pašto buvo įsteigta ir pramoninių prekių parduotuvė. Pašto agentūros ir parduotuvės steigėju - vedėju buvo P. Kocius. Netrukus buvo įrengtas pieno priėmimo punktas. Buvo įkurtas jaunųjų ūkininkų ratelis ir jaunalietuvių sporto sekcija, kuriai vadovavo P. Mileris. Jis su keliais sportininkais 1933 m. dalyvavo sporto šventėje Kaune. 1920 m. Ievos Vaičienės jaujoje buvo paties J. Vaičkaus režisuojama ir parodyta kaimo gyventojams A. Keturakio komedija „Amerika pirtyje". Prieš Antrąjį pasaulinį Buknaičiuose, prie kelio, vedančio į Ežerę, pavadakastyje buvo nedidelis muitinės pastatas, kuriame buvo prieangis ir vienas darbo kabinetas. Muitinei vadovavo muitininkas Žurauskas. Valstybės sieną saugojo pasienio palicininkai, gyvenę pas Lizdenį, Kontvainį, Undžį ir Dimavičių.  
Apie 1930 m. buvo atidarytas pašto skyrius, pravestas telefonas. Prie pašto buvo įsteigta ir pramoninių prekių parduotuvė. Pašto agentūros ir parduotuvės steigėju - vedėju buvo P. Kocius. Netrukus buvo įrengtas pieno priėmimo punktas. Buvo įkurtas jaunųjų ūkininkų ratelis ir jaunalietuvių sporto sekcija, kuriai vadovavo P. Mileris. Jis su keliais sportininkais 1933 m. dalyvavo sporto šventėje Kaune. 1920 m. Ievos Vaičienės jaujoje buvo paties J. Vaičkaus režisuojama ir parodyta kaimo gyventojams A. Keturakio komedija „Amerika pirtyje". Prieš Antrąjį pasaulinį Buknaičiuose, prie kelio, vedančio į Ežerę, pavadakastyje buvo nedidelis muitinės pastatas, kuriame buvo prieangis ir vienas darbo kabinetas. Muitinei vadovavo muitininkas Žurauskas. Valstybės sieną saugojo pasienio palicininkai, gyvenę pas Lizdenį, Kontvainį, Undžį ir Dimavičių.  
Tarpukaryje kaime gyveno geri ūkininkai: Povilas Galminas (turėjo didelį sodą su įvairių veislių obelimis, jis buvo laikomas kaimo išminčiumi. 1941 m. suimtas už ginklo laikymą ir sėdėjo Kauno kalėjime. 1941 m. birželio mėn. Pravieniškėse šaudant politinius kalinius jis iš kelių šimtų mirtininkų liko gyvas), Domas Gerika, Juozas Dargis, Albertas Mucininkas, Antanas ir Vincas Poškai, Adomas Prazauskas, Augustas Vilkas, Albinas Žiubikas ir kiti.


1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, buvo išrinktas kaimo komitetas, kurio sudėtyje J. Jablonskis, A. Vilkas, Ig. Paplauskas, V. Poškus ir kt. A.Vilkas buvo išrinktas valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininku, kurį vėliau pakeitė kalvis Pranas Vaitiekaitis. Pr. Vaitiekaitis buvo išrinktas per pirmuosius rinkimus į SSSR Aukščiausiąją Tarybą nuo Lietuvos respublikos<ref>Mileris Povilas. Buknaičiai // Būdas žemaičių. - 2001. - Vasario 23. - Nr. 15. - P. 6.</ref>.  
1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, buvo išrinktas kaimo komitetas, kurio sudėtyje J. Jablonskis, A. Vilkas, Ig. Paplauskas, V. Poškus ir kt. A.Vilkas buvo išrinktas valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininku, kurį vėliau pakeitė kalvis Pranas Vaitiekaitis. Pr. Vaitiekaitis buvo išrinktas per pirmuosius rinkimus į SSSR Aukščiausiąją Tarybą nuo Lietuvos respublikos<ref>Mileris Povilas. Buknaičiai // Būdas žemaičių. - 2001. - Vasario 23. - Nr. 15. - P. 6.</ref>.  


Kaime taip pat buvo įkurta komjaunimo organizacija (sekretorius B. Ligeikis). Rusų okupacijos meu pirmomis smurto aukomis tapo J. Zubinas, P. Galminas ir Pr. Ungeitis, kitiems teko slapstytis nuo galimo arešto. Su rusų armija į rytus pasitraukė J. Jablonskis, Pr. Vaitiekaitis, P. Petkus, J. Žiubikas.  
Kaime taip pat buvo įkurta komjaunimo organizacija (sekretorius B. Ligeikis). Rusų okupacijos meu pirmomis smurto aukomis tapo [[Zubinas Jonas|Jonas Zubinas]], P. Galminas ir Pr. Ungeitis, kitiems teko slapstytis nuo galimo arešto. Su rusų armija į rytus pasitraukė J. Jablonskis, Pr. Vaitiekaitis, P. Petkus, J. Žiubikas.
[[Vaizdas:Jonas Zubinas2.MKE.jpg|thumb|right|250px|Lietuvos kariuomėns karys savanoris [[Zubinas Jonas|Jonas Zubinas]] iš Buknaičių k. stovi viršutinėje eilėje dešinėje (uniformuotas) 1937 m. 1942-02-27 Rusijoje sušaudytas]].  


1941 m. iš kaimo buvo išvežta tik buvusio seniūno J.Zubino šeima. 1941 m. birželio 22 d. rytą vokiečiai, bomborduodami Ežerės karinį aerodromą, pirmasias bombas (devynias) numetė į P. Toleikio pievą, esančią prie Alksnupio. Jaunimas buvo gaudomas vežimui į Vokietiją, ūkininkai privalėjo duoti dideles prievoles (grūdų, mėsos, pieno, kiaušinių). Vokiečių okupacijos metu už vengimą kasti apkasus buvo sušaudytas Pr. Galminas. Vokiečiams traukiantis su jais pasitraukė buvęs Mažeikių valsčiaus viršaitis A. Venskus, V. Kryžius ir Achenbakas. 1941 m. birželio mėn. Pravieniškėse, žudant politinius kalinius, Buknaičių ūkininkas Povilas Galminas išliko gyvas. Lietuvos kūrėjas – savanoris [[Muceniekas Albertas|Albertas Muceniekas]] išgelbėjo žydo Kaco šeimą karo metais. Be to jis mokėjo gydyti pagal liaudies medecinos metodus, taip pat buvo įvedę trilaukę sėjomainą. Praėjus frontui, nemažai jaunimo pašaukta į kariuomenę, iš kurios negrįžo (žuvo) Petras Žiubikas, Augustas Poškus, Kazys  Paulauskas ir Pilypas Petkus. Po karo buvo ištremti 68 žmonės. Prasidėjus neteisėtoms pokario metų represijoms, į Sibirą buvo ištremtos A. Ligeikio, P. Toleikio, J. Dargio, T. Žiubiko, D. Gerikos, V. Kryžiaus, J. P. Poškevičių, L. Milerio, V. Undžiaus, A. Kontvainio ir P. Šepučio šeimos. Poškevičienė su vaikais iš vagono buvo grąžinta į namus kaip daugiavaikė. Liaudies gynėjų buvo keletas. Du atėjūnai – Kneita ir Šiuryla, tarnavę gynėjų būryje, gyveno Buknaičiuose, išvežtųjų sodybose. Tarpukaryje iš buknaitiškių niekas nepriklausė tautininkų partijai ar sukarintai šaulių organizacijai, išskyrus nevietinius, pasienio policininkus.  
1941 m. iš kaimo buvo išvežta tik buvusio seniūno J.Zubino šeima. 1941 m. birželio 22 d. rytą vokiečiai, bomborduodami Ežerės karinį aerodromą, pirmasias bombas (devynias) numetė į P. Toleikio pievą, esančią prie Alksnupio. Jaunimas buvo gaudomas vežimui į Vokietiją, ūkininkai privalėjo duoti dideles prievoles (grūdų, mėsos, pieno, kiaušinių). Vokiečių okupacijos metu už vengimą kasti apkasus buvo sušaudytas Pr. Galminas. Vokiečiams traukiantis su jais pasitraukė buvęs Mažeikių valsčiaus viršaitis A. Venckus, V. Kryžius ir Achenbakas.  


Kultūrinis gyvenimas buvo paprastas, susijes su šokių vakarais, vasarą – su gegužinėmis, dainomia ir giedojimu. Gegužinės vykdavo prie Mažeikių – Ežerės kelio esančioje Poškevičienės sodybos daržinėje. Kluoną papuošdavo berželių šakomis, gale pastato iš durų padarydavo paaukštinimą – sceną ant kurios grodavo muzikantai (dažniausiai dūdų orkestras). Į gegužinę jaunimo prisirinkdavo iš visų artimiausių apylinkių. Šokiai prasidėdavo anksti ir iki paričių linksmindavosi jaunimas.  
Mažeikių valsčiaus viršaitis Augustas Venckus gyveno Buknaičių kaime. Turėjo ūkį. Jo raudonų plytų gyvenamojo namo antrame aukšte veikė pradinė mokykla. A. Venckus buvo labai paprastas žmogus, neatsisakydavęs tarnybinių reikalų spręsti ir savo namuose, kad ūkininkams nereikėtų vykti į valsčiaus raštinę. Iš apskrities valsčių viršaičių jis buvo renkamas apskrities valdybos  nariu. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus. Kaimo seniūnu buvo Juozas Zubinas, o po jo Povilas Toleikis. 1945 m. dar dirbo seniūnu, bet vėliau represuotas. Tremtyje mirė. Petras Žiubikas turėjęs įgimtų meninių gabumų, turėjo turtingą asmeninę biblioteką, mėgo muziką, skambino gitara, giedojo Leckavos bažnyčios chore, buvo parengęs kaimo žemėlapį, kaupė paties sukurtus liaudies meno dirbinius: „Darius ir Girėnas”, „Velnias", „Dievo kančia", „Marija" ir kitus. Žuvo per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijoje. Kaime gyveno nemažai amatininkų bei verslininkų: statybininkai, staliai, kalviai, liaudies meistrai (drožinėtojai), prekybininkai. Augustinas Vilkas vertėsi žaibolaidžių įrangos pastatymu ir siuvamųjų mašinų firmos „Zinger” pardavimu. Dar vienas kitas kaimo žmogus eidavo uždarbiauti pas ūkininkus į Latviją.
 
1941 m. Lietuvos kūrėjas – savanoris [[Muceniekas Albertas|Albertas Muceniekas]] išgelbėjo žydo Kaco šeimą karo metais. Be to jis mokėjo gydyti pagal liaudies medecinos metodus, taip pat buvo įvedę trilaukę sėjomainą. Praėjus frontui, nemažai jaunimo pašaukta į kariuomenę, iš kurios negrįžo (žuvo) Petras Žiubikas, Augustas Poškus, Kazys  Paulauskas ir Pilypas Petkus. Po karo buvo ištremti 68 žmonės. Prasidėjus neteisėtoms pokario metų represijoms, į Sibirą buvo ištremtos A. Ligeikio, P. Toleikio, J. Dargio, T. Žiubiko, D. Gerikos, V. Kryžiaus, J. P. Poškevičių, L. Milerio, V. Undžiaus, A. Kontvainio ir P. Šepučio šeimos. Poškevičienė su vaikais iš vagono buvo grąžinta į namus kaip daugiavaikė. Liaudies gynėjų buvo keletas. Du atėjūnai – Kneita ir Šiuryla, tarnavę gynėjų būryje, gyveno Buknaičiuose, išvežtųjų sodybose. Tarpukaryje iš buknaitiškių niekas nepriklausė tautininkų partijai ar sukarintai šaulių organizacijai, išskyrus nevietinius, pasienio policininkus.
 
Už valstybinius nusikaltimus buvo nuteistas [[Mileris Povilas|P. Mileris]] (aktyviai bendradarbiavo su okupacine vokiečių valdžia). Tai vienintelis kaimo žmogus, spaudęs vietinius remti okupantus. To nedarė net viršaitis A. Venckus, patardavęs ūkininkams pašlavinėti aruodų kertes ir kokį pusmaišį nuvežti vokiečiams. Pro pirštus į visas okupantų prievolių akcijas žiūrėdavo seniūnas P. Toleikis, ūkių vadovai A. Ligeikis, J. Dargis ir kiti.
 
Pavadaksčio žmonės vertėsi žemdirbyste, išskyrus mažumą amatininkų ir verslo mėgėjų. Čia daugiausia gyveno vidutiniai ūkininkai. Stambesnių ūkių buvo tik keletas: Ligeikio, Kontvainio, Kryževičiaus, Zubino, Žiubiko. Pradėjus ūkininkus varyti į kolūkius, žemdirbiai mažino savo gyvulių skaičių, pjaudami juos, o mėsą veždami į Rygos turgų. Už tai jie buvo teisiami. Pradžioje juos išteisino, bet kitas teisėjas – V. Marcinkevičius visiems pritaikė spekuliacijos straipsnį ir davė po penkerius metus. Ilgai būti už grotų neteko – visi greit pagal amnestiją buvo paleisti.


Po Antrojo pasaulinio karo pradėjo veikti biblioteka, kultūros namai ir meno saviveiklos kolektyvai (dramos, tautinių šokių). Kaime buvo nemažai dainingų žmonių.
Po Antrojo pasaulinio karo pradėjo veikti biblioteka, kultūros namai ir meno saviveiklos kolektyvai (dramos, tautinių šokių). Kaime buvo nemažai dainingų žmonių.
Kultūrinis gyvenimas buvo paprastas, susijes su šokių vakarais, vasarą – su gegužinėmis, dainomia ir giedojimu. Gegužinės vykdavo prie Mažeikių – Ežerės kelio esančioje Poškevičienės sodybos daržinėje. Kluoną papuošdavo berželių šakomis, gale pastato iš durų padarydavo paaukštinimą – sceną ant kurios grodavo muzikantai (dažniausiai dūdų orkestras). Į gegužinę jaunimo prisirinkdavo iš visų artimiausių apylinkių. Šokiai prasidėdavo anksti ir iki paričių linksmindavosi jaunimas.


1945-1965 m. Buknaičių kaime veikė [[Buknaičių paštas|ryšių agentūra]]. 1949 m. buvo įsteigti du kolektyviniai ūkiai „Komunaras” ir „Tarybinis sakalas” (pirmininkas J. Rakauskas), kurie  1950 m. buvo sujungti į vieną, pavadintą [[Pažangos kolūkis|“Pažanga”]]. Jų vadovais yra dirbę J. Jablonskis, J. Rakauskas, E. Gerybaitė, P. Šimkus, I. Žirkovas, V. Puzinas, K. Pūras ir B. Kanopa. Būti kolūkiečiais atsisakė mažažemiai A. Vilkas ir F. Reivytis, kuriems už tai buvo taikomos poveikio Priemonės: padidinti mokesčiai, atmintas turtas ir panašiai (nubuožinti). 1991 m. LR vyriausybės nutarimu kolūkis perorganizuojamas į žemės ūkio įmones. 1992 m. žemės ūkio įmonė privatizuojama ir kaime susikuria 7 bendrovės.
1945-1965 m. Buknaičių kaime veikė [[Buknaičių paštas|ryšių agentūra]]. 1949 m. buvo įsteigti du kolektyviniai ūkiai „Komunaras” ir „Tarybinis sakalas” (pirmininkas J. Rakauskas), kurie  1950 m. buvo sujungti į vieną, pavadintą [[Pažangos kolūkis|“Pažanga”]]. Jų vadovais yra dirbę J. Jablonskis, J. Rakauskas, E. Gerybaitė, P. Šimkus, I. Žirkovas, V. Puzinas, K. Pūras ir B. Kanopa. Būti kolūkiečiais atsisakė mažažemiai A. Vilkas ir F. Reivytis, kuriems už tai buvo taikomos poveikio Priemonės: padidinti mokesčiai, atmintas turtas ir panašiai (nubuožinti). 1991 m. LR vyriausybės nutarimu kolūkis perorganizuojamas į žemės ūkio įmones. 1992 m. žemės ūkio įmonė privatizuojama ir kaime susikuria 7 bendrovės.
72 eilutė: 83 eilutė:


Buknaičių kaimo laukuose buvo 3 pilkapiai su akmenų vainikais. Juos ariant, rasta žmonių kaulų ir žalvarinių dirbinių, bet jie neišliko. Apie 1935 m. paminklas sunaikintas.
Buknaičių kaimo laukuose buvo 3 pilkapiai su akmenų vainikais. Juos ariant, rasta žmonių kaulų ir žalvarinių dirbinių, bet jie neišliko. Apie 1935 m. paminklas sunaikintas.
{{tvarkomas}}
Tarpukaryje kaime gyveno geri ūkininkai: Povilas Galminas (turėjo didelį sodą su įvairių veislių obelimis, jis buvo laikomas kaimo išminčius. 1941 m. suimtas už ginklo laikymą ir sėdėjo Kauno kalėjime), Domas Gerika, Juozas Dargis, Albertas Mucininkas, Antanas ir Vincas Poškai, Adomas Prazauskas, Augustas Vilkas, Albinas Žiubikas ir kiti.
Pavadaksčio žmonės vertėsi žemdirbyste, išskyrus mažumą amatininkų ir verslo mėgėjų. Čia daugiausia gyveno vidutiniai ūkininkai. Stambesnių ūkių buvo tik keletas: Ligeikio, Kontvainio, Kryževičiaus, Zubino, Žiubiko. Pradėjus ūkininkus varyti į kolūkius, žemdirbiai mažino savo gyvulių skaičių, pjaudami juos, o mėsą veždami į Rygos turgų. Už tai jie buvo teisiami. Pradžioje juos išteisino, bet kitas teisėjas – V. Marcinkevičius visiems pritaikė spekuliacijos straipsnį ir davė po penkerius metus. Ilgai būti už grotų neteko – visi greit pagal amnestiją buvo paleisti. Už valstybinius nusikaltimus buvo nuteistas [[Mileris Povilas|P. Mileris]] (aktyviai bendradarbiavo su okupacine vokiečių valdžia). Tai vienintelis kaimo žmogus, spaudęs vietinius remti okupantus. To nedarė net viršaitis A. Venckus, patardavęs ūkininkams pašlavinėti aruodų kertes ir kokį pusmaišį nuvežti vokiečiams… Pro pirštus į visas okupantų prievolių akcijas žiūrėdavo seniūnas P. Toleikis, ūkių vadovai A. Ligeikis, J. Dargis ir kiti.
Povilas Galminas buvo kaimo išminčius. Į jį patarimų kreipdavosi daugelis kaimynų. 1941 m. P. Galminas buvo suimtas už ginklo laikymų ir sėdėjo Kauno kalėjime. Birželio mėn. Pravieniškėse šaudant politinius kalinius jis iš kelių šimtų mirtininkų liko gyvas. Po sunkiu išgyvenimų P. Galminas porą dešimtmečių vengė bendrauti su žmonėmis.
[[Vaizdas:Jonas Zubinas2.MKE.jpg|thumb|right|250px|Lietuvos kariuomėns karys savanoris [[Zubinas Jonas|Jonas Zubinas]] iš Buknaičių k. stovi viršutinėje eilėje dešinėje (uniformuotas) 1937 m. 1942-02-27 Rusijoje sušaudytas]].
Mažeikių valsčiaus viršaitis Augustas Venckus gyveno Buknaičių kaime. Turėjo ūkį. Jo raudonų plytų gyvenamojo namo antrame aukšte veikė pradinė mokykla. A. Venckus buvo labai paprastas žmogus, neatsisakydavęs tarnybinių reikalų spręsti ir savo namuose, kad ūkininkams nereikėtų vykti į valsčiaus raštinę. Iš apskrities valsčių viršaičių jis buvo renkamas apskrities valdybos  nariu. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus. Kaimo seniūnu buvo Juozas Zubinas, o po jo Povilas Toleikis – tolerantiškas, be ambicijų, turįs šeimininkišką požiūrį į sodžiaus problemas. Dažnai jį galėdavai matyti pėstute vaikščiojantį su aptrintu portfeliuku po pažastimi. 1945 m. dar dirbo seniūnu, bet vėliau represuotas. Tremtyje mirė. Iškili asmenybė buvo Petras Žiubikas turėjęs įgimtų meninių gabumų. Skaitė knygas, turėjo turtingą asmeninę biblioteką. Mėgo muziką, skambino gitara, giedojo Leckavos bažnyčios chore. Buvo parengęs kaimo žemėlapį, kaupė paties sukurtus liaudies meno dirbinius: “Darius ir Girėnas”, “Velnias “, “Dievo kančia”, “Marija” ir kitus. Žuvo per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijoje, o jo draugė – Kušlėnuose nuo atsitiktinio sviedinio skeveldros.
Sodžiuje gyveno nemažai amatininkų bei verslininkų: statybininkai, staliai, kalviai, liaudies meistrai (drožinėtojai), prekybininkai.
Augustinas Vilkas vertėsi žaibolaidžių įrangos pastatymu ir siuvamųjų mašinų firmos “Zinger” pardavimu. Dar vienas kitas kaimo žmogus eidavo uždarbiauti pas ūkininkus į Latviją.


== Mokykla ==
== Mokykla ==
Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/38084“

Naršymo meniu