Bugiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
| (nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) | |||
| 24 eilutė: | 24 eilutė: | ||
== Istorinės žinios == | == Istorinės žinios == | ||
Būgių žemė priklausė Mažųjų Dirvėnų valsčiui, kuris dokumentuose pirmą kartą paminėtas 1507 m. Didysis Lietuvos kunigaikštis Aleksandras buvo perleidęs to valsčiaus dalį savo žmonai Elenai. Iki XVIII a. antros pusės tai buvo [[Daubiškiai|Daubiškių]] palivarko kaimas, priklausantis, kaip ir [[Laižuva]], Pakamanių ir Latvelių kaimai, Kapėnai, didžiojo Lietuvos kunigaikščio Tryškių dvarui, kuris galbūt Stanislovo Augusto ar Jekaterinos II buvo dovanotas Mistislavlio vaivadai [[Chominskis Ksaveras|Ksaverui Chominskiui]]. | |||
XIX a. pr. | XIX a. pr. Būgių k. buvo 8 dūmai (kiemai): Tado Mazrimo, Mato Noreikio, Jono Tupiko, Baltro Noreikio, Juozo Gedžiaus, Andriaus Jokubausko, Jono Čapo ir Povilo Tupiko. Iš viso jie čia turėjo 5 valakus, 6 margus, 98 prentus dirbamos žemės, apie 10 valakų pievų ir ganyklų. Kaimui taip pat priklausė didelis miškas, šlapių pievų ir raistų plotas. | ||
1811 m. kovo 8 d. | 1811 m. kovo 8 d. Būgių k. su visais savo gyventojais ir žemėmis, įvertintomis 5376 lenkiškais zlotais, atiteko Tomui Reizeriui. Netrukus ir pats Reizeris bankrutavo ir 1918 m. atiduotas kitiems valdytojams. Dalis Būgių (5 dūmai) atiteko italų grafo Viktoro de Cassini įpėdiniams, vėliau Rukuižiams, o kita dalis (3 dūmai) - užsienio pirkliams, kurie devynerius metus stengėsi tą dalį parduoti ir vėliau nupirko Leipcigo pirklys. | ||
1827 m. balandžio 21 d. | 1827 m. balandžio 21 d. Būgių žemę (iš viso 18 valaų, 23 margus, 119 prentų) su 3 trobomis, 28 vyrais ir 26 moterimis nupirko [[Daugirdas Antanas|Antanas Daugirdas]] už 7000 rublių. Nuo to laiko visą šimtmetį dvarelis priklausė [[Daugirdai|Daugirdams]]. A. Daugirdas priskyrė Būgius prie savo 1818 m. taip pat iš vaivados Chominskio kreditorių nupirktų žemių ir sudarė didoką Būgių dvarą, kuris susidėjo iš: 1) Pakamanių kaimo, vėliau naujojo savininko vardu pavadinto Antanavos dvaru, pirkto už 8000 zlotų; 2) Latvelių kaimo; 3) miško, pirkto 1825 m. iš komnadoro Žabos ir 4) Būgių. Iš viso visas dvaras turėjo 60 valakų, 14 margų, 199 prentų (arba 1105,5 deš.) žemės, iš jų apie 16 valakų (313,6 deš.) - Kamanų raisto. | ||
Būrys sukilėlių 1863 04 14 buvo atėjęs ir į | Būrys sukilėlių 1863 04 14 buvo atėjęs ir į Būgių dvarą pas [[Daugirdas Rainoldas|Rainoldą Daugirdą]], pareikalavo maisto ir po dviejų valandų išėjo į mišką. 1944 m. spalio 9 d. sudeginta Kazimiero Daugirdo Būgių dvaro daržinė. 1996 m. Būgiuose K.Daugirdui ir jo šeimai atminti pastaytas kryžius, kurį padarė tautodailininkas P. Ratkevičius. Ten kur buvo Būgių kaimo centras, dabar yra Ašvėnų kaimo pagrindinė gatvė. | ||
1937 m. pagal architekto Zubovo planą Būgiuose buvo pastatytas, išardytas ir pargabentas Kaune 1939 m. atstatytas dabartinis B.Sruogos memorialinis muziejus. Medžiagą šio namo statybai parūpino V.Daugirdaitės tėvas Kazimieras Daugirdas | |||
Būgiuose gimė Vanda Daugirdaitė - Sruogienė, rašytojo Balio Sruogos žmona. Balys Sruoga Bugiuose turėjo sąlygas ramiai susikaupti kūrybai ir šiame kampelyje parašė daug savo veikalų, straipsnių. Čia subrendo „Milžino paunksmė”, „Baisioji Naktis”, „Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus”, Būgiuose ir žmona rašė savo „Lietuvos istoriją”. V.Sruogienė ir durkra Dalia Sruogaitė-Bylienė tėvų žemė Būgiuose kaip paveldėtojos, oficialiai padovanojo Lietuvos valstybei su sąlyga, kad ji būtų prijungta prie Kamanų rezervato, kad čia būtų įamžintas Kazimiero Daugirdo, ilgamečio šių miškų tvarkytojo, vardas.” | |||
== Mikrotoponiminiai vietovardžiai == | == Mikrotoponiminiai vietovardžiai == | ||
* Gaidynė | * Gaidynė - - vietovė, kurioje gyvenęs senukas ir turėjęs tik vieną gaidį. | ||
* Gedžio sala - pieva miške, pavadinta Bugių valstiečių vardu. | * Gedžio sala - pieva miške, pavadinta Bugių valstiečių vardu. | ||
* | * Mazrimo sala - pieva miške, pavadinta Bugių valstiečių vardu. | ||
* Tupiko sala - pieva miške, pavadinta Bugių valstiečių vardu. | * Tupiko sala - pieva miške, pavadinta Bugių valstiečių vardu. | ||
* Žemgrindis - keliukas į Kamanų raistą. | * Žemgrindis - keliukas į Kamanų raistą. | ||
== Etimologija == | |||
Savo vardą gavo nuo to, kad toje vietoje pabūgę 1863 m. sukilėliai gavę trauktis nuo kazokų (Užr. Vaclovas Pleskūnas, LŽV 1935). | |||
== Literatūra == | == Literatūra == | ||
| 49 eilutė: | 53 eilutė: | ||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == | ||
<small> | <small> | ||
* Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007. | |||
* Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 150. | * Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 150. | ||
* Lungys R. [Rozga L.]. Bugiuose vėl rymo kryžius // Vienybė. - 1996. - Lapkr. 9 | * Lungys R. [Rozga L.]. Bugiuose vėl rymo kryžius // Vienybė. - 1996. - Lapkr. 9 | ||
Dabartinė 20:50, 15 birželio 2022 versija
| Bugiai | |||
| |||
| Informacija | |||
| Seniūnija: | Viekšnių seniūnija | ||
|---|---|---|---|
| Koordinatės: | 56° 16' 60" š.pl., 22° 34' 60" r.il. | ||
| Altitudė: | 102 m. | ||
| Plotas: | 44,1 ha | ||
| Gyventojai: | 0 (2001 m.) | ||
BŪGIAI, Bugiai, trys dvarai ir kaimas, vėliau kaimas Viekšnių seniūnijoje.
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1923 m. trijuose dvaruose buvo 3 ūkiai, 63 gyventojai, kaime - 5 ūkiai ir 24 gyventoaji. 1996 m. Bugių kaime ūkių ir gyventojų nėra.
- 1893-07-24 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Izidorius Virkutis.
Istorinės žinios
Būgių žemė priklausė Mažųjų Dirvėnų valsčiui, kuris dokumentuose pirmą kartą paminėtas 1507 m. Didysis Lietuvos kunigaikštis Aleksandras buvo perleidęs to valsčiaus dalį savo žmonai Elenai. Iki XVIII a. antros pusės tai buvo Daubiškių palivarko kaimas, priklausantis, kaip ir Laižuva, Pakamanių ir Latvelių kaimai, Kapėnai, didžiojo Lietuvos kunigaikščio Tryškių dvarui, kuris galbūt Stanislovo Augusto ar Jekaterinos II buvo dovanotas Mistislavlio vaivadai Ksaverui Chominskiui.
XIX a. pr. Būgių k. buvo 8 dūmai (kiemai): Tado Mazrimo, Mato Noreikio, Jono Tupiko, Baltro Noreikio, Juozo Gedžiaus, Andriaus Jokubausko, Jono Čapo ir Povilo Tupiko. Iš viso jie čia turėjo 5 valakus, 6 margus, 98 prentus dirbamos žemės, apie 10 valakų pievų ir ganyklų. Kaimui taip pat priklausė didelis miškas, šlapių pievų ir raistų plotas.
1811 m. kovo 8 d. Būgių k. su visais savo gyventojais ir žemėmis, įvertintomis 5376 lenkiškais zlotais, atiteko Tomui Reizeriui. Netrukus ir pats Reizeris bankrutavo ir 1918 m. atiduotas kitiems valdytojams. Dalis Būgių (5 dūmai) atiteko italų grafo Viktoro de Cassini įpėdiniams, vėliau Rukuižiams, o kita dalis (3 dūmai) - užsienio pirkliams, kurie devynerius metus stengėsi tą dalį parduoti ir vėliau nupirko Leipcigo pirklys.
1827 m. balandžio 21 d. Būgių žemę (iš viso 18 valaų, 23 margus, 119 prentų) su 3 trobomis, 28 vyrais ir 26 moterimis nupirko Antanas Daugirdas už 7000 rublių. Nuo to laiko visą šimtmetį dvarelis priklausė Daugirdams. A. Daugirdas priskyrė Būgius prie savo 1818 m. taip pat iš vaivados Chominskio kreditorių nupirktų žemių ir sudarė didoką Būgių dvarą, kuris susidėjo iš: 1) Pakamanių kaimo, vėliau naujojo savininko vardu pavadinto Antanavos dvaru, pirkto už 8000 zlotų; 2) Latvelių kaimo; 3) miško, pirkto 1825 m. iš komnadoro Žabos ir 4) Būgių. Iš viso visas dvaras turėjo 60 valakų, 14 margų, 199 prentų (arba 1105,5 deš.) žemės, iš jų apie 16 valakų (313,6 deš.) - Kamanų raisto.
Būrys sukilėlių 1863 04 14 buvo atėjęs ir į Būgių dvarą pas Rainoldą Daugirdą, pareikalavo maisto ir po dviejų valandų išėjo į mišką. 1944 m. spalio 9 d. sudeginta Kazimiero Daugirdo Būgių dvaro daržinė. 1996 m. Būgiuose K.Daugirdui ir jo šeimai atminti pastaytas kryžius, kurį padarė tautodailininkas P. Ratkevičius. Ten kur buvo Būgių kaimo centras, dabar yra Ašvėnų kaimo pagrindinė gatvė.
1937 m. pagal architekto Zubovo planą Būgiuose buvo pastatytas, išardytas ir pargabentas Kaune 1939 m. atstatytas dabartinis B.Sruogos memorialinis muziejus. Medžiagą šio namo statybai parūpino V.Daugirdaitės tėvas Kazimieras Daugirdas
Būgiuose gimė Vanda Daugirdaitė - Sruogienė, rašytojo Balio Sruogos žmona. Balys Sruoga Bugiuose turėjo sąlygas ramiai susikaupti kūrybai ir šiame kampelyje parašė daug savo veikalų, straipsnių. Čia subrendo „Milžino paunksmė”, „Baisioji Naktis”, „Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus”, Būgiuose ir žmona rašė savo „Lietuvos istoriją”. V.Sruogienė ir durkra Dalia Sruogaitė-Bylienė tėvų žemė Būgiuose kaip paveldėtojos, oficialiai padovanojo Lietuvos valstybei su sąlyga, kad ji būtų prijungta prie Kamanų rezervato, kad čia būtų įamžintas Kazimiero Daugirdo, ilgamečio šių miškų tvarkytojo, vardas.”
Mikrotoponiminiai vietovardžiai
- Gaidynė - - vietovė, kurioje gyvenęs senukas ir turėjęs tik vieną gaidį.
- Gedžio sala - pieva miške, pavadinta Bugių valstiečių vardu.
- Mazrimo sala - pieva miške, pavadinta Bugių valstiečių vardu.
- Tupiko sala - pieva miške, pavadinta Bugių valstiečių vardu.
- Žemgrindis - keliukas į Kamanų raistą.
Etimologija
Savo vardą gavo nuo to, kad toje vietoje pabūgę 1863 m. sukilėliai gavę trauktis nuo kazokų (Užr. Vaclovas Pleskūnas, LŽV 1935).
Literatūra
- Vanda Daugirdaitė-Sruoginė. Žemaičių bajorų ūkis XIX amžiaus pirmoje pusėje. - Vilnius, 1995. - Antras leidimas. - 144 p. ISBN 9986-403-44-8.
Šaltiniai
- Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.
- Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 150.
- Lungys R. [Rozga L.]. Bugiuose vėl rymo kryžius // Vienybė. - 1996. - Lapkr. 9
- Daugirdaitė - Sruogienė V. Mūsų namo istorija: [Rašyta 1992 m. rugsėjo 15 d.] // Vienybė. - 1996. - Rugpj. 24.
- Sruogaitė Dalia. Netikslumai tekstuose apie Balį Sruogą // Kultūros barai. - 1996. - Nr. 2. - P. 52 - 56.