19 696
pakeitimai
Bugeniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 6 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) | |||
| 14 eilutė: | 14 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Bugeniai. MKE.JPG|thumb|right|260px|Bugeniai]] | [[Vaizdas:Bugeniai. MKE.JPG|thumb|right|260px|Bugeniai]] | ||
[[Vaizdas:Bugeniai2.MKE.jpg|thumb|right|260px|Bugenių koplytstulpis, 2005 m.]] | [[Vaizdas:Bugeniai2.MKE.jpg|thumb|right|260px|Bugenių koplytstulpis, 2005 m.]] | ||
[[Vaizdas:Bugeniai.Koplytele.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Koplytėlė Bugenių k.]] | [[Vaizdas:Bugeniai.Koplytele.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Koplytėlė su Šv. Marijos skulptūra Bugenių k. Pašventinta 2016-06-11.]] | ||
[[Vaizdas:Bugeniuakmuo1.jpg|thumb|right|260px|Bugeniuose, Šerkšnės šlaite, gulintis didžiulis akmuo ir tik žinomas vietiniams gyventojams]] | [[Vaizdas:Bugeniuakmuo1.jpg|thumb|right|260px|Bugeniuose, Šerkšnės šlaite, gulintis didžiulis akmuo ir tik žinomas vietiniams gyventojams]] | ||
[[Vaizdas:DSCI0282.JPG|thumb|right|260px|Kryžius, kurį galima rasti važiuojant keliu Mažeikiai-Skuodas, pravažiavus Šerkšnės upelį ir pasukus į dešinę. Šis kryžius bei šalia esantis mažas kryželis žymi I-ojo pasaulinio karo kapinaičių vietą.]] | [[Vaizdas:DSCI0282.JPG|thumb|right|260px|Kryžius, kurį galima rasti važiuojant keliu Mažeikiai-Skuodas, pravažiavus Šerkšnės upelį ir pasukus į dešinę. Šis kryžius bei šalia esantis mažas kryželis žymi I-ojo pasaulinio karo kapinaičių vietą.]] | ||
| 39 eilutė: | 39 eilutė: | ||
== Istorinės žinios == | == Istorinės žinios == | ||
Bugenių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.</ref>. 1764 m. žydų registre nurodoma, kad kaime yra 3 žydai. 1834-06-23 patvirtintas Bugenių dvaro laisvųjų valstiečių sąrašas<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 427.</ref>. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymo duomenimis, Bugenių bajorkaimyje buvo 16 sodybų, kurių savininkai - Aleksandras Bugoslavskis, Tadeušas Narkus, Vincentas Ulskis, Mykalojus Malinskis, Baltramiejus Raibys, Antanas Vilkauskis, Juozas Malinskis, Jonas Vanagas, Silvestras Ausakis, Antanas Šakys, Adolfas Rudnickis, Teofilis Drazdauskis, Juozas Jonuškevičius, Pranas Padervinskis, Vincentas Gedgaudas ir Vendelinas Liutikas <ref>Šverebas P. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 227.</ref>. 1922 m. Bugeniuose, priešais dabartinę Ruzgų girininkiją, buvusime V. Kaunacko dvare, ūkininkas Dambrauskas pastatė krakmolo fabriką (minimas ir savininku buvus Beresnevičių), vieškelių sankryžoje buvo įkurta pieninė. Čia veikė plytinė, lentpjūvė. 1982 m. pastatytas 12000 vienetų kiaulininkystės kompleksas, kuris vėliau tapo AB „Bugenių bekonas" (vad. Arvydas Remutis); 2003 m. po bankroto procedūros savo veiklą nutraukė. 1997 m. kaime veikė dvi lentpjūvės, buv. kolūkio dirbtuvėse - sunkvežimių ir kitos technikos atsarginių dalių parduotuvė, išlikusi vartotojų kooperatyvo bei trys privačios krautuvės. Yra malūnas, kuris anksčiau priklausė Rudnickiui, vėliau perleistas sūnui Zigmui Rudnickiui. Malūne daug metų dirbo Jonas Brazdauskas, vėliau jo sūnus Rimantas Brazdauskas. 1997 m. Zinos ir Vlado Puodžiūnų sodyba pripažinta viena gražiausiai tvarkomų Mažeikių apylinkės seniūnijoje. Anksčiau veikė kultūros namai.<ref>Jonas Stankus. Įsikūrę prie vingriosios Šerkšnės // Santarvė. Gimtinės spalvos. - 1997. - Lapkričio 27. - Nr. 12. - P. 3-4.</ref>. | Bugenių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.</ref>. 1764 m. žydų registre nurodoma, kad kaime yra 3 žydai. 1834-06-23 patvirtintas Bugenių dvaro laisvųjų valstiečių sąrašas<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 427.</ref>. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymo duomenimis, Bugenių bajorkaimyje buvo 16 sodybų, kurių savininkai - Aleksandras Bugoslavskis, Tadeušas Narkus, Vincentas Ulskis, Mykalojus Malinskis, Baltramiejus Raibys, Antanas Vilkauskis, Juozas Malinskis, Jonas Vanagas, Silvestras Ausakis, Antanas Šakys, Adolfas Rudnickis, Teofilis Drazdauskis, Juozas Jonuškevičius, Pranas Padervinskis, Vincentas Gedgaudas ir Vendelinas Liutikas <ref>Šverebas P. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 227.</ref>. Spaudos draudimo metais pas ūkininką Bielkevičių veikė daraktorinė mokykla. .<ref>Č.Kontrimas. Juodeikių apylinkė. Dapšiai // Kraštotyros medžiaga. - Mažeikiai. - P. 115-116.</ref>. | ||
1922 m. Bugeniuose, priešais dabartinę Ruzgų girininkiją, buvusime V. Kaunacko dvare, ūkininkas Dambrauskas pastatė krakmolo fabriką (minimas ir savininku buvus Beresnevičių), vieškelių sankryžoje buvo įkurta pieninė. Čia veikė plytinė, lentpjūvė. 1982 m. pastatytas 12000 vienetų kiaulininkystės kompleksas, kuris vėliau tapo AB „Bugenių bekonas" (vad. Arvydas Remutis); 2003 m. po bankroto procedūros savo veiklą nutraukė. 1997 m. kaime veikė dvi lentpjūvės, buv. kolūkio dirbtuvėse - sunkvežimių ir kitos technikos atsarginių dalių parduotuvė, išlikusi vartotojų kooperatyvo bei trys privačios krautuvės. Yra malūnas, kuris anksčiau priklausė Rudnickiui, vėliau perleistas sūnui Zigmui Rudnickiui. Malūne daug metų dirbo Jonas Brazdauskas, vėliau jo sūnus Rimantas Brazdauskas. 1997 m. Zinos ir Vlado Puodžiūnų sodyba pripažinta viena gražiausiai tvarkomų Mažeikių apylinkės seniūnijoje. Anksčiau veikė kultūros namai.<ref>Jonas Stankus. Įsikūrę prie vingriosios Šerkšnės // Santarvė. Gimtinės spalvos. - 1997. - Lapkričio 27. - Nr. 12. - P. 3-4.</ref>. | |||
Nurodomas Bugenių koplytstulpis su penkiomis skulptūromis (DV-1734), [[Bugenių kaimo kapinės|Bugenių kapinės]], Bugenių k. kapinės II ir [[Bugenių kaimo I-osios kapinės|Bugenių k. kapinės I]], vad. Liutikos kapeliais. Liutikos kapeliai išgarsėjo rašytojo V. Misevičiaus apsakymo „Iš vieno nenaudėlio gyvenimo" dėka. Liutikas „buvo ne tik vaiduoklis", bet ir 1863 m. sukilėlių vietinis vadelis<ref>Šverebas P. Žygio maršrutas „Ten, kur „Nafta" // Šiaulių kraštas. - 1994. - Liepos 19. - Nr. 138. - P. 3.</ref>. Jo kapavietė prižiūrima. | Nurodomas Bugenių koplytstulpis su penkiomis skulptūromis (DV-1734), [[Bugenių kaimo kapinės|Bugenių kapinės]], Bugenių k. kapinės II ir [[Bugenių kaimo I-osios kapinės|Bugenių k. kapinės I]], vad. Liutikos kapeliais. Liutikos kapeliai išgarsėjo rašytojo V. Misevičiaus apsakymo „Iš vieno nenaudėlio gyvenimo" dėka. Liutikas „buvo ne tik vaiduoklis", bet ir 1863 m. sukilėlių vietinis vadelis<ref>Šverebas P. Žygio maršrutas „Ten, kur „Nafta" // Šiaulių kraštas. - 1994. - Liepos 19. - Nr. 138. - P. 3.</ref>. Jo kapavietė prižiūrima. | ||
| 49 eilutė: | 51 eilutė: | ||
== Mokykla == | == Mokykla == | ||
[[Vaizdas:Bugeniu prad. m-klos pazymejimas 1933 m..jpg|thumb|left|100px|Bugenių pradžios mokyklos pažymėjimas, 1933 m.]] | |||
Bugeniuose 1918-1954 m. veikė pradinė, vėliau – septynmetė (1955-1964 m.) ir aštuonmetė (1965-1971 m.), po to vėl pradinė (1971-2006), kuri 2005 m. tapo Kalnėnų vidurinės mokyklos filialu, o nuo 2006-09-01 uždaryta. | Bugeniuose 1918-1954 m. veikė pradinė, vėliau – septynmetė (1955-1964 m.) ir aštuonmetė (1965-1971 m.), po to vėl pradinė (1971-2006), kuri 2005 m. tapo Kalnėnų vidurinės mokyklos filialu, o nuo 2006-09-01 uždaryta. | ||
Prieš karą mokykla buvo Malinsko sodyboje, vėliau Auksakio ūkyje. Rodos, karo metais kažkurį laiką vaikus mokė Pumpuruose, vėl pas Malinskį Bugeniuose. Mokykla dar buvusi pas Kakštį ir pas Grigiškienę. Mokyklos vedėja iki 1927-09-01 buvo Eleonora Tareilienė, o nuo 1927-09-01 - Milda Graudinytė <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814.</ref>. 1930-12-01 mokyklos vedėju pradėjo dirbti Jonas Maskoliūnas. <ref>Švietimo darbas. - 1930. - Nr. 12. - P. 1003.</ref>. | Prieš karą mokykla buvo Malinsko sodyboje, vėliau Auksakio ūkyje. Rodos, karo metais kažkurį laiką vaikus mokė Pumpuruose, vėl pas Malinskį Bugeniuose. Mokykla dar buvusi pas Kakštį ir pas Grigiškienę. Mokyklos vedėja iki 1927-09-01 buvo Eleonora Tareilienė, o nuo 1927-09-01 - Milda Graudinytė <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814.</ref>. 1930-12-01 mokyklos vedėju pradėjo dirbti Jonas Maskoliūnas. <ref>Švietimo darbas. - 1930. - Nr. 12. - P. 1003.</ref>. | ||
1949-1950 m. Bugenių pradinėje mokykloje buvo 4 klasės, dirbo dvi mokytojos - E.Levinaitė ir Stasė Skiparytė. Pastaroji įkūrė Marytės Melninkaitės vardu pavadintą pionierių oraganizaciją (joje 26 mokiniai). 1953 metais Bugenių mokykloje įsteigta penkta klasė. Tada mokytojavo Eglinskienė, Gerdauskaitė ir Rupliauskaitė. Pionierių draugovė vadinosi Volodios Dubinino vardu, joje buvo apie 50 narių. Apie 1954 m. mokykla perkelta į dabartinį raudonų plytų pastatą, kuris priklausė Vilniuje gyvenančiai Dilienei ir vėliau jai grąžintas. Švietio skyrius planavo atpirkti pastatą iš savininkės ir suremontuoti. 1959 m. dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus buvo uždaryta 7 klasė. 1997 m. mokyklos vedėja buvo Loreta Šadauskienė, dirbo 4 mokytojos, dar dvi specialistės mokyti tikybos ir muzikos atvažiuodavo iš kitur. | 1949-1950 m. Bugenių pradinėje mokykloje buvo 4 klasės, dirbo dvi mokytojos - E.Levinaitė ir Stasė Skiparytė. Pastaroji įkūrė Marytės Melninkaitės vardu pavadintą pionierių oraganizaciją (joje 26 mokiniai). 1953 metais Bugenių mokykloje įsteigta penkta klasė. Tada mokytojavo Eglinskienė, Gerdauskaitė ir Rupliauskaitė. Pionierių draugovė vadinosi Volodios Dubinino vardu, joje buvo apie 50 narių. Apie 1954 m. mokykla perkelta į dabartinį raudonų plytų pastatą, kuris priklausė Vilniuje gyvenančiai Dilienei ir vėliau jai grąžintas. Švietio skyrius planavo atpirkti pastatą iš savininkės ir suremontuoti. 1959 m. dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus buvo uždaryta 7 klasė. 1988 m. mokėsi 37 mokiniai, dirbo trys mokytojai: vedėjas Arūnas Bugys, mokyklai kolūkis įvedė vandentiekį. 1997 m. mokyklos vedėja buvo Loreta Šadauskienė, dirbo 4 mokytojos, dar dvi specialistės mokyti tikybos ir muzikos atvažiuodavo iš kitur. | ||
1997 buvo 37, 2005 m. - 16 vaikų, mokytojos Danutė Pocevičienė ir Stasė Bertienė. | 1997 buvo 37, 2005 m. - 16 vaikų, mokytojos Danutė Pocevičienė ir Stasė Bertienė. | ||
| 78 eilutė: | 81 eilutė: | ||
{{reflist}} | {{reflist}} | ||
<small> | <small> | ||
* Bugenių k. planas, 1891 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 2814. | |||
* Bugenių k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1887 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6749. - 50 lap. | |||
* Bugenių k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1892 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6835. - 17 lap. | |||
* Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA, b. 3725, l. 30. | * Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA, b. 3725, l. 30. | ||
</small> | </small> | ||