Bugeniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Bugeniai (žiūrėti kodą)

20:09, 11 birželio 2016 versija

2 625 pridėti baitai ,  20:09, 11 birželio 2016
nėra keitimo aprašymo
 
(nerodoma 17 tarpinių versijų, sukurtų 2 naudotojų)
1 eilutė: 1 eilutė:
{{kaimai|
{{kaimai|
   pavadinimas = Bugeniai|
   pavadinimas = Bugeniai|
   foto  = Bugeniai. MKE.JPG|
   foto  = Bugeniai.MKE.2010-08-05.jpg|
   size    = 280px|
   size    = 260px|
  pavad    = |
  pavad    = |
   seniunija = Mažeikių apylinkės|
   seniunija = Mažeikių apylinkės|
9 eilutė: 9 eilutė:
   koor  = 56° 19' 00 š.pl., 22° 11' 00 r. ilg.|
   koor  = 56° 19' 00 š.pl., 22° 11' 00 r. ilg.|
   alt    = 79 m|
   alt    = 79 m|
plot = 1420,8 ha|
   |}}
   |}}
[[Vaizdas:Bugeniai1.MKE.2010-08-05.jpg|thumb|right|260px|Bugenių riboženklis prie Geidžių-Bugenių vieškelio]]
[[Vaizdas:Bugeniai. MKE.JPG|thumb|right|260px|Bugeniai]]
[[Vaizdas:Bugeniai2.MKE.jpg|thumb|right|260px|Bugenių koplytstulpis, 2005 m.]]
[[Vaizdas:Bugeniai2.MKE.jpg|thumb|right|260px|Bugenių koplytstulpis, 2005 m.]]
[[Vaizdas:Bugeniai.Koplytele.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Koplytėlė Bugenių k.]]
[[Vaizdas:Bugeniai.Koplytele.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Koplytėlė su Šv. Marijos skulptūra Bugenių k. Pašventinta 2016-06-11.]]
[[Vaizdas:Bugeniuakmuo1.jpg|thumb|right|260px|Bugeniuose, Šerkšnės šlaite, gulintis didžiulis akmuo ir tik žinomas vietiniams gyventojams]]
[[Vaizdas:Bugeniuakmuo1.jpg|thumb|right|260px|Bugeniuose, Šerkšnės šlaite, gulintis didžiulis akmuo ir tik žinomas vietiniams gyventojams]]
[[Vaizdas:DSCI0282.JPG|thumb|right|260px|Kryžius, kurį galima rasti važiuojant keliu Mažeikiai-Skuodas, pravažiavus Šerkšnės upelį ir pasukus į dešinę. Šis kryžius bei šalia esantis mažas kryželis žymi I-ojo pasaulinio karo kapinaičių vietą.]]  
[[Vaizdas:DSCI0282.JPG|thumb|right|260px|Kryžius, kurį galima rasti važiuojant keliu Mažeikiai-Skuodas, pravažiavus Šerkšnės upelį ir pasukus į dešinę. Šis kryžius bei šalia esantis mažas kryželis žymi I-ojo pasaulinio karo kapinaičių vietą.]]  
24 eilutė: 27 eilutė:
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 339, 1923 m. - 42 ūkiai ir 397 gyv., 1959 m. - 374, 1972 m. - 76 gyvenamieji, 127 šeimos, 1984 m. - 435, 1997 m. - 469, 2001 m. - 463  gyv. (238 vyrai ir 225 moterys). 1764 m. gyveno 3 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 30. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 339, 1923 m. - 42 ūkiai ir 397 gyv., 1959 m. - 374, 1972 m. - 76 gyvenamieji, 127 šeimos, 1984 m. - 435, 1997 m. - 469, 2001 m. - 463  gyv. (238 vyrai ir 225 moterys). 1764 m. gyveno 3 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 30. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.
   
   
1871 m. Bugenių k. gimė veterinarijos gydytojas [[Bielkevičius Jonas|Jonas Bielkevičius]], 1886-09-17 - bajoras Antanas Eduardas Pacevičius, 1903-09-18 - visuomenės veikėjas, agronomas, muziejininkas  [[Liutikas Česlovas|Česlovas Liutikas]], 1940 m. - tautodailininkas [[Rudys Gediminas|Gediminas Rudys]], 1942-06-27 - ekonomistas, inžinierius, profesorius [[Daugėla Vladas|Vladas Daugėla]], 1943-09-07 - fizikas, profesorius [[Kupliauskis Zigmas|Zigmas Kupliauskis]]. Yra med. dr. dvarininko [[Kaunackis B.|Boleslovo Kauno-Kaunackio]] (1864-01-03 - 1936-05-05) palaidojimo vieta.
* 1871 m. gimė veterinarijos gydytojas [[Bielkevičius Jonas|Jonas Bielkevičius]];
* 1886-09-17 gimė bajoras Antanas Eduardas Pacevičius;
* 1900-11-11 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Budrikas Kostas|Kostas Budrikas]];
* 1902-08-01 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Maneikis Valerijonas|Valerijonas Maneikis]];
* 1903-09-18 gimė visuomenės veikėjas, agronomas, muziejininkas  [[Liutikas Česlovas|Česlovas Liutikas]];
* 1940 m. gimė tautodailininkas [[Rudys Gediminas|Gediminas Rudys]];
* 1942-06-27 gimė ekonomistas, inžinierius, profesorius [[Daugėla Vladas|Vladas Daugėla]];
* 1943-09-07 gimė fizikas, profesorius [[Kupliauskis Zigmas|Zigmas Kupliauskis]].  
 
Bugenių k yra med. dr. dvarininko [[Kaunackis B.|Boleslovo Kauno-Kaunackio]] (1864-01-03 - 1936-05-05) palaidojimo vieta. Kazimieras Rudnickis - garsus apylinkėje šokėjas. Mečislovas Opulskis įstojo į Groso sukilėlių būrį 1863 m., todėl su savo tėvu 18 mėnesių kalėjo Šiaulių kalėjime. Čia gyveno ir vienas iš sukilimo dalyvių Benuševičius, buvęs ištremtas į Sibirą, o po to išvyko į Prancūziją ir daugiau nesugrįžo. <ref>Č. Kontrimas. Juodeikių apylinkė. Dapšiai // Kraštotyros medžiaga. - Mažeikiai. - P. 71.</ref>.


== Istorinės žinios ==
== Istorinės žinios ==
Bugenių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.</ref>. 1764 m. žydų registre nurodoma, kad kaime yra 3 žydai. 1834-06-23 patvirtintas Bugenių dvaro laisvųjų valstiečių sąrašas<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 427.</ref>. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymo duomenimis, Bugenių bajorkaimyje buvo 16 sodybų, kurių savininkai - Aleksandras Bugoslavskis, Tadeušas Narkus, Vincentas Ulskis, Mykalojus Malinskis, Baltramiejus Raibys, Antanas Vilkauskis, Juozas Malinskis, Jonas Vanagas, Silvestras Ausakis, Antanas Šakys, Adolfas Rudnickis, Teofilis Drazdauskis, Juozas Jonuškevičius, Pranas Padervinskis, Vincentas Gedgaudas ir Vendelinas Liutikas <ref>Šverebas P. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 227.</ref>. 1922 m. Bugeniuose, priešais dabartinę Ruzgų girininkiją, buvusime V. Kaunacko dvare,  ūkininkas Dambrauskas pastatė krakmolo fabriką , vieškelių sankryžoje buvo įkurta pieninė. Čia veikė plytinė, lentpjūvė. 1982 m. pastatytas 12000 vienetų kiaulininkystės kompleksas, kuris vėliau tapo AB „Bugenių bekonas" (vad. Arvydas Remutis); 2003 m. po bankroto procedūros savo veiklą nutraukė. 1997 m. kaime veikė dvi lentpjūvės, buv. kolūkio dirbtuvėse - sunkvežimių ir kitos technikos atsarginių dalių parduotuvė, išlikusi vartotojų kooperatyvo bei trys privačios krautuvės. Yra malūnas, kuris anksčiau priklausė Rudnickiui, vėliau perleistas sūnui Zigmui Rudnickiui. Malūne daug metų dirbo Jonas Brazdauskas, vėliau jo sūnus Rimantas Brazdauskas. 1997 m. Zinos ir Vlado Puodžiūnų sodyba pripažinta viena gražiausiai tvarkomų Mažeikių apylinkės seniūnijoje. Anksčiau veikė kultūros namai.<ref>Jonas Stankus. Įsikūrę prie vingriosios Šerkšnės // Santarvė. Gimtinės spalvos. - 1997. - Lapkričio 27. - Nr. 12. - P. 3-4.</ref>.
Bugenių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.</ref>. 1764 m. žydų registre nurodoma, kad kaime yra 3 žydai. 1834-06-23 patvirtintas Bugenių dvaro laisvųjų valstiečių sąrašas<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 427.</ref>. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymo duomenimis, Bugenių bajorkaimyje buvo 16 sodybų, kurių savininkai - Aleksandras Bugoslavskis, Tadeušas Narkus, Vincentas Ulskis, Mykalojus Malinskis, Baltramiejus Raibys, Antanas Vilkauskis, Juozas Malinskis, Jonas Vanagas, Silvestras Ausakis, Antanas Šakys, Adolfas Rudnickis, Teofilis Drazdauskis, Juozas Jonuškevičius, Pranas Padervinskis, Vincentas Gedgaudas ir Vendelinas Liutikas <ref>Šverebas P. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 227.</ref>. Spaudos draudimo metais pas ūkininką Bielkevičių veikė daraktorinė mokykla. .<ref>Č.Kontrimas. Juodeikių apylinkė. Dapšiai // Kraštotyros medžiaga. - Mažeikiai. - P. 115-116.</ref>.
 
1922 m. Bugeniuose, priešais dabartinę Ruzgų girininkiją, buvusime V. Kaunacko dvare,  ūkininkas Dambrauskas pastatė krakmolo fabriką (minimas ir savininku buvus Beresnevičių), vieškelių sankryžoje buvo įkurta pieninė. Čia veikė plytinė, lentpjūvė. 1982 m. pastatytas 12000 vienetų kiaulininkystės kompleksas, kuris vėliau tapo AB „Bugenių bekonas" (vad. Arvydas Remutis); 2003 m. po bankroto procedūros savo veiklą nutraukė. 1997 m. kaime veikė dvi lentpjūvės, buv. kolūkio dirbtuvėse - sunkvežimių ir kitos technikos atsarginių dalių parduotuvė, išlikusi vartotojų kooperatyvo bei trys privačios krautuvės. Yra malūnas, kuris anksčiau priklausė Rudnickiui, vėliau perleistas sūnui Zigmui Rudnickiui. Malūne daug metų dirbo Jonas Brazdauskas, vėliau jo sūnus Rimantas Brazdauskas. 1997 m. Zinos ir Vlado Puodžiūnų sodyba pripažinta viena gražiausiai tvarkomų Mažeikių apylinkės seniūnijoje. Anksčiau veikė kultūros namai.<ref>Jonas Stankus. Įsikūrę prie vingriosios Šerkšnės // Santarvė. Gimtinės spalvos. - 1997. - Lapkričio 27. - Nr. 12. - P. 3-4.</ref>.


Nurodomas Bugenių koplytstulpis su penkiomis skulptūromis (DV-1734), [[Bugenių kaimo kapinės|Bugenių kapinės]], Bugenių k. kapinės II ir [[Bugenių kaimo I-osios kapinės|Bugenių k. kapinės I]], vad. Liutikos kapeliais. Liutikos kapeliai išgarsėjo rašytojo V. Misevičiaus apsakymo „Iš vieno nenaudėlio gyvenimo" dėka. Liutikas „buvo ne tik vaiduoklis", bet ir 1863 m. sukilėlių vietinis vadelis<ref>Šverebas P. Žygio maršrutas „Ten, kur „Nafta" // Šiaulių kraštas. - 1994. - Liepos 19. - Nr. 138. - P. 3.</ref>. Jo kapavietė prižiūrima.
Nurodomas Bugenių koplytstulpis su penkiomis skulptūromis (DV-1734), [[Bugenių kaimo kapinės|Bugenių kapinės]], Bugenių k. kapinės II ir [[Bugenių kaimo I-osios kapinės|Bugenių k. kapinės I]], vad. Liutikos kapeliais. Liutikos kapeliai išgarsėjo rašytojo V. Misevičiaus apsakymo „Iš vieno nenaudėlio gyvenimo" dėka. Liutikas „buvo ne tik vaiduoklis", bet ir 1863 m. sukilėlių vietinis vadelis<ref>Šverebas P. Žygio maršrutas „Ten, kur „Nafta" // Šiaulių kraštas. - 1994. - Liepos 19. - Nr. 138. - P. 3.</ref>. Jo kapavietė prižiūrima.
33 eilutė: 47 eilutė:
Bugenių k. yra 5 dvarų liekanos ar pavieniai jų reliktai: J.Bielkevičiaus (Lietuvos armijos vyr. veterinarijos gydytojo, veterinarijos tarnybų kūrėjo ir mokslininko gimtinė), B.Kauno-Kaunackio (buvo laisvamaniškų pažiūrų, todėl palaidotas savo žemėje, paties įrengtame tašytų akmenų Gedimino stulpų formos kape-rūsyje), V.Kaunackio (jis organizavo pramonės vystymą, atsižvelgdamas į visus tų laikų reikalavimus - t.y. būtinai naudoti vietines žaliavas, o kuo daugiau produkcijos išvežti parduoti į užsienį, plytinės statybos iniciatorius), Liutikų (garsėjo savo krakmoline). Liutikų dvaras buvo arčiau Ventos geležinkelio stoties. Jų žemės siekė Šerkšnės upę. Per jų dvaro kiemą Tirkšlių link suko senasis kelias iš Židikų į Mažeikius.
Bugenių k. yra 5 dvarų liekanos ar pavieniai jų reliktai: J.Bielkevičiaus (Lietuvos armijos vyr. veterinarijos gydytojo, veterinarijos tarnybų kūrėjo ir mokslininko gimtinė), B.Kauno-Kaunackio (buvo laisvamaniškų pažiūrų, todėl palaidotas savo žemėje, paties įrengtame tašytų akmenų Gedimino stulpų formos kape-rūsyje), V.Kaunackio (jis organizavo pramonės vystymą, atsižvelgdamas į visus tų laikų reikalavimus - t.y. būtinai naudoti vietines žaliavas, o kuo daugiau produkcijos išvežti parduoti į užsienį, plytinės statybos iniciatorius), Liutikų (garsėjo savo krakmoline). Liutikų dvaras buvo arčiau Ventos geležinkelio stoties. Jų žemės siekė Šerkšnės upę. Per jų dvaro kiemą Tirkšlių link suko senasis kelias iš Židikų į Mažeikius.


2011-07-30 Bugenių bendruomenė surengė kaimo 350-mečio paminėjimą. Pasirodymą susirinkusiesiems surengė Mažeikių baikerių klubas [[Samogitian MC|„Samogitian MC“]], „Naisių vasaros“ aktoriai į šventę atvyko su menine programa: skaitė poeziją, vaidino. Ieva Petrikaitė, atvykusi iš Viekšnių, papildė programą dainomis.
Šventės kulminacija tapo kaimo bendruomenės pastangomis pastatyto paminklinio akmens, simbolizuojančio garbingą sukaktį, pašventinimas. Paminklinį akmenį pašventino klebonas Rimvydas Marozas iš Mažeikių.
 
== Mokykla ==
== Mokykla ==
[[Vaizdas:Bugeniu prad. m-klos pazymejimas 1933 m..jpg|thumb|left|100px|Bugenių pradžios mokyklos pažymėjimas, 1933 m.]]
Bugeniuose 1918-1954 m. veikė pradinė, vėliau – septynmetė (1955-1964 m.) ir aštuonmetė (1965-1971 m.), po to vėl pradinė (1971-2006), kuri 2005 m. tapo Kalnėnų vidurinės mokyklos filialu, o nuo 2006-09-01 uždaryta.  
Bugeniuose 1918-1954 m. veikė pradinė, vėliau – septynmetė (1955-1964 m.) ir aštuonmetė (1965-1971 m.), po to vėl pradinė (1971-2006), kuri 2005 m. tapo Kalnėnų vidurinės mokyklos filialu, o nuo 2006-09-01 uždaryta.  


Prieš karą mokykla buvo Malinsko sodyboje, vėliau Auksakio ūkyje. Rodos, karo metais kažkurį laiką vaikus mokė Pumpuruose, vėl pas Malinskį Bugeniuose. Mokykla dar buvusi pas Kakštį ir pas Grigiškienę.
Prieš karą mokykla buvo Malinsko sodyboje, vėliau Auksakio ūkyje. Rodos, karo metais kažkurį laiką vaikus mokė Pumpuruose, vėl pas Malinskį Bugeniuose. Mokykla dar buvusi pas Kakštį ir pas Grigiškienę. Mokyklos vedėja iki 1927-09-01 buvo Eleonora Tareilienė, o nuo 1927-09-01 - Milda Graudinytė <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814.</ref>. 1930-12-01 mokyklos vedėju pradėjo dirbti Jonas Maskoliūnas. <ref>Švietimo darbas. - 1930. - Nr. 12. - P. 1003.</ref>.  


1949-1950 m. Bugenių pradinėje mokykloje buvo 4 klasės, dirbo dvi mokytojos - E.Levinaitė ir Stasė Skiparytė. Pastaroji įkūrė Marytės Melninkaitės vardu pavadintą pionierių oraganizaciją (joje 26 mokiniai). 1953 metais Bugenių mokykloje įsteigta penkta klasė. Tada mokytojavo Eglinskienė, Gerdauskaitė ir Rupliauskaitė. Pionierių draugovė vadinosi Volodios Dubinino vardu, joje buvo apie 50 narių. Apie 1954 m. mokykla perkelta į dabartinį raudonų plytų pastatą, kuris priklausė Vilniuje gyvenančiai  Dilienei ir vėliau jai grąžintas. Švietio skyrius planavo atpirkti pastatą iš savininkės ir suremontuoti. 1959 m. dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus buvo uždaryta 7 klasė. 1997 m. mokyklos vedėja buvo Loreta Šadauskienė, dirbo 4 mokytojos, dar dvi specialistės mokyti tikybos ir muzikos atvažiuodavo iš kitur.
1949-1950 m. Bugenių pradinėje mokykloje buvo 4 klasės, dirbo dvi mokytojos - E.Levinaitė ir Stasė Skiparytė. Pastaroji įkūrė Marytės Melninkaitės vardu pavadintą pionierių oraganizaciją (joje 26 mokiniai). 1953 metais Bugenių mokykloje įsteigta penkta klasė. Tada mokytojavo Eglinskienė, Gerdauskaitė ir Rupliauskaitė. Pionierių draugovė vadinosi Volodios Dubinino vardu, joje buvo apie 50 narių. Apie 1954 m. mokykla perkelta į dabartinį raudonų plytų pastatą, kuris priklausė Vilniuje gyvenančiai  Dilienei ir vėliau jai grąžintas. Švietio skyrius planavo atpirkti pastatą iš savininkės ir suremontuoti. 1959 m. dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus buvo uždaryta 7 klasė. 1988 m. mokėsi 37 mokiniai, dirbo trys mokytojai: vedėjas Arūnas Bugys, mokyklai kolūkis įvedė vandentiekį. 1997 m. mokyklos vedėja buvo Loreta Šadauskienė, dirbo 4 mokytojos, dar dvi specialistės mokyti tikybos ir muzikos atvažiuodavo iš kitur.


1997 buvo 37, 2005 m. - 16 vaikų, mokytojos Danutė Pocevičienė ir Stasė Bertienė.
1997 buvo 37, 2005 m. - 16 vaikų, mokytojos Danutė Pocevičienė ir Stasė Bertienė.
63 eilutė: 81 eilutė:
{{reflist}}
{{reflist}}
<small>
<small>
* Bugenių k. planas, 1891 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 2814.
* Bugenių k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1887 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6749. - 50 lap.
* Bugenių k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1892 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6835. - 17 lap.
* Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA, b. 3725, l. 30.
* Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA, b. 3725, l. 30.
</small>
</small>
Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/30411...45964“

Naršymo meniu