Auksodės kolūkis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
 
(nerodoma 13 tarpinių versijų, sukurtų to paties naudotojo)
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Artojo kolukio bulviakasis.MKE.jpg|thumb|right|260px|„Artojo" kolūkio bulviakasis 1949-50 m. Brigadininkas Kazimieras Liaugminas]]
[[Vaizdas:Auksodes kolukio melzejos.MKE.jpg|thumb|right|260px|„Ždanovo" kol. karvių melžėjos [[Auksūdys|Auksūdžio]] k.]]
[[Vaizdas:Purpliu fermoje.MKE.jpg|thumb|right|260px|[[Purpliai|Purplių]] fermoje: Ona Šakienė, „Ždanovo" kol. pirmininkas Juozas Venalis ir zootechnikas Raibys]]
'''AUKSODĖS KOLŪKIS, Ždanovo kolūkis'''
'''AUKSODĖS KOLŪKIS, Ždanovo kolūkis'''


1949 m. teritorijoje buvo įkurti pirmieji penki kolektyviniai ūkiai: „Artojas", „Tarybiniu keliu", „Kelias į pergalę", „Vaidminas" ir „Auksinė varpa". 1950 m. visi jie sujungti į vieną ir pavadintas Ždanavo kolūkiu. 1988 m. vasarą pakeistas pavadinimas į Auksodės kolūkį.
1949 m. Auksodės, Purplių ir Stumbrų kaimuose buvo įkurti pirmieji penki kolektyviniai ūkiai: „Artojas", „Tarybiniu keliu", „Kelias į pergalę", „Vaidminas" ir „Auksinė varpa". „Artojo" kolūkiui vadovavo Domas Gaudiešius, po jo - Albertas Juomantas, „Kelias į pergalę" kol. - Domas Vaičius ir Antanas Tupika, „Auksinės varpos" kol. - Ignas Kinčinas, Ignas Liaudanskas, Augustinas Ūdra, Ignas Dargis, Mačiūnas, Juočeris, Vitkevičius, Labrencas, Pocys, Venalis, „Vaidmino" kol. - Jokšas.


Pirmasis įkurto kolūkio buhalteris buvo Stasys Ruginis, klubo skaityklos vedėja Bronė Racevičienė. Pirmieji į kolūkius įstojo mažažemiai valstiečiai, bet stambesnieji spyriojosi, todėl šiems buvo uždėtos didelės prievolės arba išvežti į Sibirą. Įstojus į kolūkį reikėjo atiduoti gyvulius, sėklą, padargus. Turtingų ūkininkų klėtys buvo nacionalizuotos, ten įkurti sandėliai, fermos. Įkurtame ūkyje javų derlius buvo labai mažas - vos 6 cnt/ha.  Kolūkis laikė apie 30 bičių avilių, kuriuos prižiūrėjo Elena Narmontienė, o jai talkino Eugenija Pakulienė.
Vadovaujant pirmininkui Mačerniui 1950 m. visi penki kolūkiai sujungti į vieną ir pavadintas Ždanavo kolūkiu. 1988 m. vasarą pakeistas pavadinimas į Auksodės kolūkį. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, kolūkinė sistema panaikinta, todėl 1991 m. panaikintas Auksodės kolūkis ir įkurta Auksodės žemės ūkio įmonė. Po pusmečio 1992 m. įregistruota žemės ūkio bendrovė, kuriai devynis metus vadovavo pirmininkas Antanas Tenys. 1993 m. gegužės 28 d. visuotiniame susirikime Auksodės bendrovės pirmininku išrinktas Romanas Erminas. 1994 m. rugsėjo 23 d. visuotiniame žemės ūkio bendrovės susirinkime nutarta Auksodės žemės ūkio bendrovę panaikinti. Auksodės bendrovė baigė egiztavimą 1995-02-14. Nuo šios datos visi kolūkiečiai liko bedarbiai.
 
Pirmasis įkurto kolūkio buhalteris buvo Stasys Ruginis, klubo skaityklos vedėja Bronė Racevičienė. Pirmieji į kolūkius įstojo mažažemiai valstiečiai, bet stambesnieji spyriojosi, todėl šiems buvo uždėtos didelės prievolės arba išvežti į Sibirą. Įstojus į kolūkį reikėjo atiduoti gyvulius, sėklą, padargus. Turtingų ūkininkų klėtys buvo nacionalizuotos, ten įkurti sandėliai, fermos. Įkurtame ūkyje javų derlius buvo labai mažas - vos 6 cnt/ha.  Kolūkis laikė apie 30 bičių avilių, kuriuos prižiūrėjo Elena Narmontienė, o jai talkino Eugenija Pakulienė. Kolūkio mechaninėms dirbtuvėms vadovavo Stasys Vilaitis, dispečere dirbo Adelė Kiesienė.
 
Vyriausieji specialistai: agronomas Romas Erminas, veterinarijos gydytojas A. Milieška, ekonomistė S. Vorienė, partinės organizacijos sekretorius A. Milieška.
== Pirmininkai ==
* Juozas Venalis
* Vytautas Lekešys
* [[Tenys Antanas|Antanas Tenys]], 1984-1993
* Romanas Erminas


Pirmininkai: Juozas Venalis, Vytautas Lekšys, [[Tenys Antanas|Antanas Tenys]].
== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
<small>
<small>
* Remigijus Barauskas. Auksodės kolūkiui - keturiasdešimt // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Liep. 27. - Nr. 89. - P. 3.
* Remigijus Barauskas. Auksodės kolūkiui - keturiasdešimt // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Liep. 27. - Nr. 89. - P. 3.
* G. Narbutienė. Auksodės kaimo padangėje // Kraštotyrinis darbas Auksodės bibliotekoje. - Auksodė, 1998. - P. 15-16.
* K. Bužokas. Ar pavadinimas teisingas? // Pergalės vėliava. - 1988. - Rugpj. 6.
</small>
</small>


[[Kategorija: Kolūkiai]]
[[Kategorija: Kolūkiai]]
[[Kategorija: Auksodė]]
[[Kategorija: Auksūdys]]

Dabartinė 23:38, 7 rugpjūčio 2012 versija

„Artojo" kolūkio bulviakasis 1949-50 m. Brigadininkas Kazimieras Liaugminas
„Ždanovo" kol. karvių melžėjos Auksūdžio k.
Purplių fermoje: Ona Šakienė, „Ždanovo" kol. pirmininkas Juozas Venalis ir zootechnikas Raibys

AUKSODĖS KOLŪKIS, Ždanovo kolūkis

1949 m. Auksodės, Purplių ir Stumbrų kaimuose buvo įkurti pirmieji penki kolektyviniai ūkiai: „Artojas", „Tarybiniu keliu", „Kelias į pergalę", „Vaidminas" ir „Auksinė varpa". „Artojo" kolūkiui vadovavo Domas Gaudiešius, po jo - Albertas Juomantas, „Kelias į pergalę" kol. - Domas Vaičius ir Antanas Tupika, „Auksinės varpos" kol. - Ignas Kinčinas, Ignas Liaudanskas, Augustinas Ūdra, Ignas Dargis, Mačiūnas, Juočeris, Vitkevičius, Labrencas, Pocys, Venalis, „Vaidmino" kol. - Jokšas.

Vadovaujant pirmininkui Mačerniui 1950 m. visi penki kolūkiai sujungti į vieną ir pavadintas Ždanavo kolūkiu. 1988 m. vasarą pakeistas pavadinimas į Auksodės kolūkį. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, kolūkinė sistema panaikinta, todėl 1991 m. panaikintas Auksodės kolūkis ir įkurta Auksodės žemės ūkio įmonė. Po pusmečio 1992 m. įregistruota žemės ūkio bendrovė, kuriai devynis metus vadovavo pirmininkas Antanas Tenys. 1993 m. gegužės 28 d. visuotiniame susirikime Auksodės bendrovės pirmininku išrinktas Romanas Erminas. 1994 m. rugsėjo 23 d. visuotiniame žemės ūkio bendrovės susirinkime nutarta Auksodės žemės ūkio bendrovę panaikinti. Auksodės bendrovė baigė egiztavimą 1995-02-14. Nuo šios datos visi kolūkiečiai liko bedarbiai.

Pirmasis įkurto kolūkio buhalteris buvo Stasys Ruginis, klubo skaityklos vedėja Bronė Racevičienė. Pirmieji į kolūkius įstojo mažažemiai valstiečiai, bet stambesnieji spyriojosi, todėl šiems buvo uždėtos didelės prievolės arba išvežti į Sibirą. Įstojus į kolūkį reikėjo atiduoti gyvulius, sėklą, padargus. Turtingų ūkininkų klėtys buvo nacionalizuotos, ten įkurti sandėliai, fermos. Įkurtame ūkyje javų derlius buvo labai mažas - vos 6 cnt/ha. Kolūkis laikė apie 30 bičių avilių, kuriuos prižiūrėjo Elena Narmontienė, o jai talkino Eugenija Pakulienė. Kolūkio mechaninėms dirbtuvėms vadovavo Stasys Vilaitis, dispečere dirbo Adelė Kiesienė.

Vyriausieji specialistai: agronomas Romas Erminas, veterinarijos gydytojas A. Milieška, ekonomistė S. Vorienė, partinės organizacijos sekretorius A. Milieška.

Pirmininkai

  • Juozas Venalis
  • Vytautas Lekešys
  • Antanas Tenys, 1984-1993
  • Romanas Erminas

Šaltiniai

  • Remigijus Barauskas. Auksodės kolūkiui - keturiasdešimt // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Liep. 27. - Nr. 89. - P. 3.
  • G. Narbutienė. Auksodės kaimo padangėje // Kraštotyrinis darbas Auksodės bibliotekoje. - Auksodė, 1998. - P. 15-16.
  • K. Bužokas. Ar pavadinimas teisingas? // Pergalės vėliava. - 1988. - Rugpj. 6.