Auksūdys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Auksūdys (žiūrėti kodą)

13:16, 21 gegužės 2022 versija

1 430 pridėta baitų ,  13:16, 21 gegužės 2022
nėra keitimo aprašymo
 
(nerodoma 13 tarpinių versijų, sukurtų to paties naudotojo)
3 eilutė: 3 eilutė:
   foto  = Auksode. MKE.jpg|
   foto  = Auksode. MKE.jpg|
   size    = 260px|
   size    = 260px|
  pavad    = Andriuškų (Varapnickų) koplytėlė prie Auksūdžio gyvenvietės, past. 1933 m.|
  pavad    = Andriuškų (Varapickų) koplytėlė prie Auksūdžio gyvenvietės, past. 1933 m.|
   seniunija = Laižuvos|
   seniunija = Laižuvos|
   gyv    = 440 |
   gyv    = 440 |
15 eilutė: 15 eilutė:
[[Vaizdas:Auksode kaimo gyventojai.MKE.jpg|thumb|right|260px|Auksūdžio kaimo gyventojai tarpukaryje]]
[[Vaizdas:Auksode kaimo gyventojai.MKE.jpg|thumb|right|260px|Auksūdžio kaimo gyventojai tarpukaryje]]
[[Vaizdas:Susejimas pavadakstyje.MKE.jpg|thumb|right|260px|Auksūdiškių susėjimas pavadakstyje apie 1952 m.]]
[[Vaizdas:Susejimas pavadakstyje.MKE.jpg|thumb|right|260px|Auksūdiškių susėjimas pavadakstyje apie 1952 m.]]
[[Vaizdas:Prie Auksodes pieno surinkimo punkto.MKE.jpg|thumb|right|260px|Auksūdiškiai prie pieno separavimo punkto]]
[[Vaizdas:Auksodesplytine.MKE.jpg|thumb|right|260px|Plytinė buvusi dabartinės Jurijaus Malinino sodybos vietoje, 1958 m.]]
[[Vaizdas:Auksodesplytine.MKE.jpg|thumb|right|260px|Plytinė buvusi dabartinės Jurijaus Malinino sodybos vietoje, 1958 m.]]
[[Vaizdas:Auksodes.parkelis.MKE.jpg|260px|thumb|right|Auksūdžio parkelis, 2007 m.]]
[[Vaizdas:Auksodes.parkelis.MKE.jpg|260px|thumb|right|Auksūdžio parkelis, 2007 m.]]
'''AUKSŪDYS, Auksodė''' (tarm. ''Auksuodė''), kaimas [[Laižuvos seniūnija|Laižuvos seniūnijoje]]. Pietuose ribojasi su [[Žiogaičiai|Žiogaičių]], [[Dargiai|Dargių]] ir [[Purvėnai|Purvėnų]], vakaruose - su [[Stumbrai|Stumbrų]], šiaurės vakaruose - su [[Purpliai|Purplių]], rytuose - su [[Palaižupė|Palaižupės]] k. Šiauriniu pakraščiu teka [[Vadakstis]], pietiniu - [[Vaidminas]]; kaimą kerta Mažeikių-Jelgavos geležinkelis ir Mažeikių-Laižuvos kelias.  
'''AUKSŪDYS, Auksodė''' (tarm. ''Auksuodė''), kaimas [[Laižuvos seniūnija|Laižuvos seniūnijoje]]. Pietuose ribojasi su [[Žiogaičiai|Žiogaičių]], [[Dargiai|Dargių]] ir [[Purvėnai|Purvėnų]], vakaruose - su [[Stumbrai|Stumbrų]], šiaurės vakaruose - su [[Purpliai|Purplių]], rytuose - su [[Palaižupė|Palaižupės]] k. Šiauriniu pakraščiu teka [[Vadakstis]], pietiniu - [[Vaidminas]]; kaimą kerta Mažeikių-Jelgavos geležinkelis ir Mažeikių-Laižuvos kelias.  


Yra [[Auksodės pradinė mokykla|pradinė mokykla]], [[Auksodės biblioteka|biblioteka]] (nuo 1956 m.; 2004 m. buvo 6740 vnt. spaudinių, 222 skaitytojai, vadovė Gražina Narbutienė), [[Auksūdžio medicinos punktas|medicinos punktas]] (2004 m. prisirašę 626 gyventojai), [[Auksodės kultūros namai|kultūros namai]], UAB „Auksodės malūnas", UAB [[Taulidas|„Taulidas"]].
Yra [[Auksūdžio daugiafunkcinis centras]], [[Auksodės biblioteka|biblioteka]] (nuo 1956 m.; 2004 m. buvo 6740 vnt. spaudinių, 222 skaitytojai, vadovė Gražina Narbutienė), [[Auksūdžio medicinos punktas|medicinos punktas]] (2004 m. prisirašę 626 gyventojai), [[Auksodės kultūros namai|kultūros namai]], UAB „Auksodės malūnas", UAB [[Taulidas|„Taulidas"]]. Anksčiau veikė pradinė [[Auksūdžio mokykla-daugiafunkcinis centras|mokykla]].


Yra išlikusi buv. sodybos koplytėlė, kurios keturiose įstiklintose arkinės formos nišose stovėjo keturios skulptūros, vaizduojančios šv. Barborą, šv. Juozapą su Kūdikėliu Jėzumi, Švč. Mergelę Mariją Maloningąją, Pietą. Koplytėlė pastatyta po to, kai mirė trys šeimininkų vaikai ir krito karvė, yra užsakovų Barboros ir Juozapo Andriuškų vardus atitinkančios šv. Juozapo ir šv. Barboros statulėlės. Dar du čia buvusius šventuolėlius parinko  juos 1933 m. išdrožęs vietinis liaudies meistras [[Šimkus Jonas|Jonas Šimkus]] (1898-1976) iš [[Buknaičiai|Buknaičių]] kaimo. Figūros statiškos, jų meninė forma realiostinė su susmulkintomis detalėmis. Keturšlaiotį koplytėkės stogelį puošia keturi kryželiai, centrinis dominuojantis, ornamentuotas pailgintomis voliutomis <ref>Jankevičienė A., Kuodienė M. Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra. - V., 2004. - 276 p. - P. 173. ISBN 9955-624-06-X.</ref>, <ref>[http://www.tradicija.lt/Koplyteles/Alge_Jankeviciene.htm]</ref>. 2005 m. koplytėlė atstatyta, ją pašventino vikaras Vytautas Tamašauskas.  
Yra išlikusi buv. sodybos koplytėlė, kurios keturiose įstiklintose arkinės formos nišose stovėjo keturios skulptūros, vaizduojančios šv. Barborą, šv. Juozapą su Kūdikėliu Jėzumi, Švč. Mergelę Mariją Maloningąją, Pietą. Koplytėlė pastatyta po to, kai mirė trys šeimininkų vaikai ir krito karvė, yra užsakovų Barboros ir Juozapo Andriuškų vardus atitinkančios šv. Juozapo ir šv. Barboros statulėlės. Dar du čia buvusius šventuolėlius parinko  juos 1933 m. išdrožęs vietinis liaudies meistras [[Šimkus Jonas|Jonas Šimkus]] (1898-1976) iš [[Buknaičiai|Buknaičių]] kaimo. Figūros statiškos, jų meninė forma realiostinė su susmulkintomis detalėmis. Keturšlaitės koplytėlės stogelį puošia keturi kryželiai, centrinis dominuojantis, ornamentuotas pailgintomis voliutomis <ref>Jankevičienė A., Kuodienė M. Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra. - V., 2004. - 276 p. - P. 173. ISBN 9955-624-06-X.</ref>, <ref>[http://www.tradicija.lt/Koplyteles/Alge_Jankeviciene.htm]</ref>. 2005 m. koplytėlė atstatyta, ją pašventino vikaras Vytautas Tamašauskas.  


== Gatvės ==
== Gatvės ==
36 eilutė: 37 eilutė:
* 1899-12-21 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Urbonas Domas|Domas Urbonas]].
* 1899-12-21 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Urbonas Domas|Domas Urbonas]].
* 1907-06-10 gimė pedagogas, filosofijos daktaras [[Liaugminas Albinas|Albinas Liaugminas]].  
* 1907-06-10 gimė pedagogas, filosofijos daktaras [[Liaugminas Albinas|Albinas Liaugminas]].  
* 1952 m. gimė teisininkas, Seimo kontrolierius, buvęs LR Konstitucinio Teismo teisėjas, Vilniaus universiteto (VU) docentas, teisėtyrininkas konstitucionalistas [[Normantas Augustinas|Augustinas Normantas]].


Auksūdžio k. gyveno tremtinys, poetas [[Raustys Vladas|Vladas Raustys]] (1927-1999). Yra išlikusi senovinė kaimo sodyba su gyvenamąja troba. Ją iš senelių paveldėjęs Vidmantas Milieška pavertė savotišku muziejumi, kuriame išsaugoti iš senų senovės likę daiktai, namų apyvokos reikmenys, padargai <ref>Vytautas Malūkas. Auksūdiškis senelių palikimą pavertė etnografine sodyba // Santarvė. Priedas „Kultūra ir mes". - 2010. - Rugsėjo 23. - Nr. 6. - P. 1, 3. </ref>.
Auksūdžio k. gyveno tremtinys, poetas [[Raustys Vladas|Vladas Raustys]] (1927-1999). Yra išlikusi senovinė kaimo sodyba su gyvenamąja troba. Ją iš senelių paveldėjęs Vidmantas Milieška pavertė savotišku muziejumi, kuriame išsaugoti iš senų senovės likę daiktai, namų apyvokos reikmenys, padargai <ref>Vytautas Malūkas. Auksūdiškis senelių palikimą pavertė etnografine sodyba // Santarvė. Priedas „Kultūra ir mes". - 2010. - Rugsėjo 23. - Nr. 6. - P. 1, 3. </ref>.
51 eilutė: 53 eilutė:


2005 m. prie įvažiavimo į Auksodės gyvenvietę pastatytas riboženklis su užrašu „Auksodė". Laižuvos klebonas V. Tamašauskas pašventino baltą Auksūdžio k. vėliavą, kurioje išsiuvinėta obelis su aukso obuoliais. Vėliavą iškėlė seniausias kaimo gyventojas Aleksas Milieška.
2005 m. prie įvažiavimo į Auksodės gyvenvietę pastatytas riboženklis su užrašu „Auksodė". Laižuvos klebonas V. Tamašauskas pašventino baltą Auksūdžio k. vėliavą, kurioje išsiuvinėta obelis su aukso obuoliais. Vėliavą iškėlė seniausias kaimo gyventojas Aleksas Milieška.
2013-07-13 minint [[Auksodės kaimo bendruomenė|Auksūdžio bendruomenės]] 10 metų jublietų, atidengtas ir pašventintas kaimo simbolis - Auksinis obuolys, sukurtas tautodailininko [[Murauskas Antanas|Antano Murauskas]].
2013-10-01 atidarytas pirmasis rajone [[Auksūdžio daugiafunkcinis centras]]. Čia pradėjo veikti lopšelis-darželis, šiuolaikiškai įrengta biblioteka ir konferencijų salė, įsikėlė kultūros namai. Centro direktorė - Oksana Gaidamovičienė.
2019-06-21 pakelėje pastatytas koplytstulpis, kurio viršūnėje įtvirtintas kryžius, kuris paimtas iš toje pačioje vietoje prieš metus rasto nuvirtusio ir supuvusio koplytstulpio.


== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
63 eilutė: 71 eilutė:
Kilmė. Šaknis ''auk''- kilusi nuo žodžio auka, aukoti, o dėmuo ''sūd'' - sietinas su lietuvių kalbos žodžiu ''sūduva'', kuris reiškia „klampynę raiste", „akį", „garmalą". Kaimo vardo kilmę tyrinėjo akademikas Aleksandras Vanagas<ref>Vanagas A. Dar kartą - Auksūdys // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Nr. 27.</ref>. Vietos žmonių pavadinimas kildinamas iš aukso vardo (V.Vaitkevičius, 1998). Mokytojos [[Janišauskaitė Julija|Julijos Janišauskaitė]] tvirtinimu kaimo pavadinimas atsirado pirmojo pasaulinio karo metu, kada vokiečiai prie geležinkelio stotelės pritvirtino lentelę su užrašu „Auksodė". Buvo mėginimų įteisinti Auksodės vartojimą, bet tam nepritarė kalbininkai. <ref>Poškus A. Kur čiurlena Vadakstis. - Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 6.</ref>. 1973 m. kaimui sugrąžintas autentiškas pavadinimas - Auksūdys<ref> Narmontas A. Diktatas gyvuoja // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Bal. 26.</ref>, <ref>Jasutis A. Kolūkiečių valia - Auksodė // Pergalės vėliava. - 1989. - Bal. 6.</ref>.
Kilmė. Šaknis ''auk''- kilusi nuo žodžio auka, aukoti, o dėmuo ''sūd'' - sietinas su lietuvių kalbos žodžiu ''sūduva'', kuris reiškia „klampynę raiste", „akį", „garmalą". Kaimo vardo kilmę tyrinėjo akademikas Aleksandras Vanagas<ref>Vanagas A. Dar kartą - Auksūdys // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Nr. 27.</ref>. Vietos žmonių pavadinimas kildinamas iš aukso vardo (V.Vaitkevičius, 1998). Mokytojos [[Janišauskaitė Julija|Julijos Janišauskaitė]] tvirtinimu kaimo pavadinimas atsirado pirmojo pasaulinio karo metu, kada vokiečiai prie geležinkelio stotelės pritvirtino lentelę su užrašu „Auksodė". Buvo mėginimų įteisinti Auksodės vartojimą, bet tam nepritarė kalbininkai. <ref>Poškus A. Kur čiurlena Vadakstis. - Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 6.</ref>. 1973 m. kaimui sugrąžintas autentiškas pavadinimas - Auksūdys<ref> Narmontas A. Diktatas gyvuoja // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Bal. 26.</ref>, <ref>Jasutis A. Kolūkiečių valia - Auksodė // Pergalės vėliava. - 1989. - Bal. 6.</ref>.


Vienoje legendoje sakoma, kad šiose apylinkėse prieš daug metų gyveno turtingas žmogus. Šis žmogus buvo pasodinę didžiulį sodą. Metai bėgo, sodas vis augo ir graėjo. Sode prinokę vaisiai buvo labai skanūs ir aukso spalvos. Kartą nutiko didelė nelaimė. Kaime siautė perkūnija, o vienas žaibas trenkė tiesiai į sodą. Kilo gaisras, sudegė visas sodas. Matę tą gaisrą žmonės pasakojo, kad visa padangė tarsi auksu žėrėjo, o žmonės bėgdami gesinti gaisro šaukė: - „Aukso soda dega, aukso soda dega!" Nuo tada ir liko pavadinimas Auksodė<ref>Gražina Narbutienė. Auksodės kaimo istorija. - Auksodė, 2005. - P. 7.</ref>.  
Auksūdiškia dažnai taip sakydavo: „Ko jūs norite iš mūsų? Mes esame aukso kaimo, sidabro žmonės, vario upės". Seniau buvo žmogus pavarde Sidabras. Per auksūdžio kaimą teka Varupis (vario upė). Užrašė mokytoja Julija Janišauskaitė (LŽV 1935).
 
Vienoje legendoje sakoma, kad šiose apylinkėse prieš daug metų gyveno turtingas žmogus. Šis žmogus buvo pasodinę didžiulį sodą. Metai bėgo, sodas vis augo ir gražėjo. Sode prinokę vaisiai buvo labai skanūs ir aukso spalvos. Kartą nutiko didelė nelaimė. Kaime siautė perkūnija, o vienas žaibas trenkė tiesiai į sodą. Kilo gaisras, sudegė visas sodas. Matę tą gaisrą žmonės pasakojo, kad visa padangė tarsi auksu žėrėjo, o žmonės bėgdami gesinti gaisro šaukė: - „Aukso soda dega, aukso soda dega!" Nuo tada ir liko pavadinimas Auksodė<ref>Gražina Narbutienė. Auksodės kaimo istorija. - Auksodė, 2005. - P. 7.</ref>.  


Auksodės kaimo bendruomenės sukurtoje vėliavoje įamžinta auksinė obelaitė su septyniais obuoliais, o įsteigtas garbingiausias apdovanojimas „[[Auksinis obuolys]]" - simbolinis vaisius teikimas už ypatingus nuopelnus kaimui (iki 2011 m. apdovanojimas įteiktas mokytojui Augustinui Narmontui (2006 m.), Vytautui Gargasui (2009 m.) už [[Purplių koplyčia|Purplių koplyčios]] atstatymą ir Antanui Teniui (2011 m.).
Auksodės kaimo bendruomenės sukurtoje vėliavoje įamžinta auksinė obelaitė su septyniais obuoliais, o įsteigtas garbingiausias apdovanojimas „[[Auksinis obuolys]]" - simbolinis vaisius teikimas už ypatingus nuopelnus kaimui (iki 2011 m. apdovanojimas įteiktas mokytojui Augustinui Narmontui (2006 m.), Vytautui Gargasui (2009 m.) už [[Purplių koplyčia|Purplių koplyčios]] atstatymą ir Antanui Teniui (2011 m.).
78 eilutė: 88 eilutė:
{{reflist}}
{{reflist}}
<small>
<small>
* Auksodės k. planas, 1869 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3552.
* Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3725 , l. 139 (1765-01-14 žydų registras); F. SA-3765, l. 278; F. SA-3774, l. 634v; F.SA-3910, l.11.
* Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3725 , l. 139 (1765-01-14 žydų registras); F. SA-3765, l. 278; F. SA-3774, l. 634v; F.SA-3910, l.11.
* Lietuvos valst. archyvas: F.391, Ap. 3, b.1744, l.106-107.  
* Lietuvos valst. archyvas: F.391, Ap. 3, b.1744, l.106-107.  
Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/39086...47696“

Naršymo meniu