19 701
pakeitimas
Auksūdys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 42 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) | |||
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
foto = Auksode. MKE.jpg| | foto = Auksode. MKE.jpg| | ||
size = 260px| | size = 260px| | ||
pavad = | pavad = Andriuškų (Varapickų) koplytėlė prie Auksūdžio gyvenvietės, past. 1933 m.| | ||
seniunija = Laižuvos| | seniunija = Laižuvos| | ||
gyv = 440 | | gyv = 440 | | ||
| 13 eilutė: | 13 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Koplytstulpis Auksudzio k.MKE.Nomedos.jpg|thumb|right|260px|Koplytstulpis [[Auksūdys|Auksūdžio]] k., pakelėje į Purplius, su užrašu: „Komunizmo aukoms atminti 1945-1995. Tebūna tau lengva Sibiro žemė". | [[Vaizdas:Koplytstulpis Auksudzio k.MKE.Nomedos.jpg|thumb|right|260px|Koplytstulpis [[Auksūdys|Auksūdžio]] k., pakelėje į Purplius, su užrašu: „Komunizmo aukoms atminti 1945-1995. Tebūna tau lengva Sibiro žemė". | ||
]] | ]] | ||
[[Vaizdas:Auksode kaimo gyventojai.MKE.jpg|thumb|right|260px|Auksūdžio kaimo gyventojai tarpukaryje]] | |||
[[Vaizdas:Susejimas pavadakstyje.MKE.jpg|thumb|right|260px|Auksūdiškių susėjimas pavadakstyje apie 1952 m.]] | |||
[[Vaizdas:Prie Auksodes pieno surinkimo punkto.MKE.jpg|thumb|right|260px|Auksūdiškiai prie pieno separavimo punkto]] | |||
[[Vaizdas:Auksodesplytine.MKE.jpg|thumb|right|260px|Plytinė buvusi dabartinės Jurijaus Malinino sodybos vietoje, 1958 m.]] | |||
[[Vaizdas:Auksodes.parkelis.MKE.jpg|260px|thumb|right|Auksūdžio parkelis, 2007 m.]] | |||
'''AUKSŪDYS, Auksodė''' (tarm. ''Auksuodė''), kaimas [[Laižuvos seniūnija|Laižuvos seniūnijoje]]. Pietuose ribojasi su [[Žiogaičiai|Žiogaičių]], [[Dargiai|Dargių]] ir [[Purvėnai|Purvėnų]], vakaruose - su [[Stumbrai|Stumbrų]], šiaurės vakaruose - su [[Purpliai|Purplių]], rytuose - su [[Palaižupė|Palaižupės]] k. Šiauriniu pakraščiu teka [[Vadakstis]], pietiniu - [[Vaidminas]]; kaimą kerta Mažeikių-Jelgavos geležinkelis ir Mažeikių-Laižuvos kelias. | |||
Yra [[Auksūdžio daugiafunkcinis centras]], [[Auksodės biblioteka|biblioteka]] (nuo 1956 m.; 2004 m. buvo 6740 vnt. spaudinių, 222 skaitytojai, vadovė Gražina Narbutienė), [[Auksūdžio medicinos punktas|medicinos punktas]] (2004 m. prisirašę 626 gyventojai), [[Auksodės kultūros namai|kultūros namai]], UAB „Auksodės malūnas", UAB [[Taulidas|„Taulidas"]]. Anksčiau veikė pradinė [[Auksūdžio mokykla-daugiafunkcinis centras|mokykla]]. | |||
Yra išlikusi buv. sodybos koplytėlė, kurios keturiose įstiklintose arkinės formos nišose stovėjo keturios skulptūros, vaizduojančios šv. Barborą, šv. Juozapą su Kūdikėliu Jėzumi, Švč. Mergelę Mariją Maloningąją, Pietą. Koplytėlė pastatyta po to, kai mirė trys šeimininkų vaikai ir krito karvė, yra užsakovų Barboros ir Juozapo Andriuškų vardus atitinkančios šv. Juozapo ir šv. Barboros statulėlės. Dar du čia buvusius šventuolėlius parinko juos 1933 m. išdrožęs vietinis liaudies meistras [[Šimkus Jonas|Jonas Šimkus]] (1898-1976) iš [[Buknaičiai|Buknaičių]] kaimo. Figūros statiškos, jų meninė forma realiostinė su susmulkintomis detalėmis. Keturšlaitės koplytėlės stogelį puošia keturi kryželiai, centrinis dominuojantis, ornamentuotas pailgintomis voliutomis <ref>Jankevičienė A., Kuodienė M. Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra. - V., 2004. - 276 p. - P. 173. ISBN 9955-624-06-X.</ref>, <ref>[http://www.tradicija.lt/Koplyteles/Alge_Jankeviciene.htm]</ref>. 2005 m. koplytėlė atstatyta, ją pašventino vikaras Vytautas Tamašauskas. | |||
Yra išlikusi buv. sodybos koplytėlė, kurios keturiose įstiklintose arkinės formos nišose stovėjo keturios skulptūros, vaizduojančios šv. Barborą, šv. Juozapą su Kūdikėliu Jėzumi, Švč. Mergelę Mariją Maloningąją, Pietą. Koplytėlė pastatyta po to, kai mirė trys šeimininkų vaikai ir krito karvė, yra užsakovų Andriuškų vardus atitinkančios šv. Juozapo ir šv. Barboros statulėlės. Dar du čia buvusius šventuolėlius parinko juos 1933 m. išdrožęs vietinis liaudies meistras [[Šimkus Jonas|Jonas Šimkus]] (1898-1976) iš [[Buknaičiai|Buknaičių]] kaimo. Figūros statiškos, jų meninė forma realiostinė su susmulkintomis detalėmis. | |||
== Gatvės == | == Gatvės == | ||
Auksūdžio gyvenvietėje yra šios gatvės: Ateities (ilgis 1, | Auksūdžio gyvenvietėje yra šios gatvės: Ateities (ilgis 1,6 km, asfaltuota), Aušros (1,5 km, asfaltuota), Darželio skersgatvis (0,2 km, asfaltuota), Naujoji (0,3 km, žvyruota), Mažeikių (1,0 km, asfaltuota), Taikos (1,5 km, asfaltuota), Žemaičių (0,5 km, asfaltuota). Bendras gatvių ilgis - 6,6 km. | ||
== Gyventojai == | == Gyventojai == | ||
| 33 eilutė: | 37 eilutė: | ||
* 1899-12-21 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Urbonas Domas|Domas Urbonas]]. | * 1899-12-21 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Urbonas Domas|Domas Urbonas]]. | ||
* 1907-06-10 gimė pedagogas, filosofijos daktaras [[Liaugminas Albinas|Albinas Liaugminas]]. | * 1907-06-10 gimė pedagogas, filosofijos daktaras [[Liaugminas Albinas|Albinas Liaugminas]]. | ||
[[ | * 1952 m. gimė teisininkas, Seimo kontrolierius, buvęs LR Konstitucinio Teismo teisėjas, Vilniaus universiteto (VU) docentas, teisėtyrininkas konstitucionalistas [[Normantas Augustinas|Augustinas Normantas]]. | ||
Auksūdžio k. išlikusi senovinė kaimo sodyba su gyvenamąja troba. Ją iš senelių paveldėjęs Vidmantas Milieška pavertė savotišku muziejumi, kuriame išsaugoti iš senų senovės likę daiktai, namų apyvokos reikmenys, padargai <ref>Vytautas Malūkas. Auksūdiškis senelių palikimą pavertė etnografine sodyba // Santarvė. Priedas „Kultūra ir mes". - 2010. - Rugsėjo 23. - Nr. 6. - P. 1, 3. </ref>. | Auksūdžio k. gyveno tremtinys, poetas [[Raustys Vladas|Vladas Raustys]] (1927-1999). Yra išlikusi senovinė kaimo sodyba su gyvenamąja troba. Ją iš senelių paveldėjęs Vidmantas Milieška pavertė savotišku muziejumi, kuriame išsaugoti iš senų senovės likę daiktai, namų apyvokos reikmenys, padargai <ref>Vytautas Malūkas. Auksūdiškis senelių palikimą pavertė etnografine sodyba // Santarvė. Priedas „Kultūra ir mes". - 2010. - Rugsėjo 23. - Nr. 6. - P. 1, 3. </ref>. | ||
== Istorinės žinios == | == Istorinės žinios == | ||
| 43 eilutė: | 47 eilutė: | ||
1930-12-22 ties Auksūdžio kaimu, prie vieškelio Viekšniai-Laižuva, atidaryta nauja traukinių sustojimo stotelė „Auksodė" <ref>Žemaitis. - 1931. - Nr. 1.</ref>, jos viršininkas buvo Žukauskas.1944 m. vasarą Auksūdyje buvo įsikūręs vokiečių karinis dalinys, kuris statė gynybos įtvirtinimus palei Vadakstį. Apkasus kasė aplinkinių kaimų žmonės. Vengiantys dirbti buvo baudžiami mirtimi. Čia buvo sušaudytas buknaitiškis Galminas už atsisakymą kasti apkasus. Pokario metais veikė rezistentų grupę, kurią 1946 m. įkūrė mokytojas V. Valantinas, kilęs iš Skuodo<ref>Poškus A. Kur čiurlena Vadakstis. - Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 6.</ref>. | 1930-12-22 ties Auksūdžio kaimu, prie vieškelio Viekšniai-Laižuva, atidaryta nauja traukinių sustojimo stotelė „Auksodė" <ref>Žemaitis. - 1931. - Nr. 1.</ref>, jos viršininkas buvo Žukauskas.1944 m. vasarą Auksūdyje buvo įsikūręs vokiečių karinis dalinys, kuris statė gynybos įtvirtinimus palei Vadakstį. Apkasus kasė aplinkinių kaimų žmonės. Vengiantys dirbti buvo baudžiami mirtimi. Čia buvo sušaudytas buknaitiškis Galminas už atsisakymą kasti apkasus. Pokario metais veikė rezistentų grupę, kurią 1946 m. įkūrė mokytojas V. Valantinas, kilęs iš Skuodo<ref>Poškus A. Kur čiurlena Vadakstis. - Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 6.</ref>. | ||
1948-02-16 buvo suimtas ir išvežtas į Norilsko lagerį Mečislovas Tiškus, dirbęs milicijoje Laižuvoje (į laisvę paleistas 1955-11-07, grįžo į Lietuvą 1957 m.). Kartu su juo išvežtas Teodoras Mikulskis. 1948 m. rudenį buvo suimti Steponas Mačius, Donatas Mačius, broliai Simas ir Julius Borusai, Aleksas Gerika, Albertas Briedis ir kt. 1949 m. kovo 28 d. iš Auksūdžio k. į Irkutsko sritį išvežta Emilijos Bavarienės 4 asmenų šeima (į Lietuvą grįžo 1958-07-09)<ref> Į Sibiro platybes: tremtinių atsiminimai. Užrašė Gražina Narbutienė // Kraštotyrinis darbas Auksdės bibliotekoje. - Auksodė, 1997.</ref>. | |||
Naujoji Auksodės gyvenvietė įsikūrė Kazimiero Gerikos, Alkeso Milieškos, Lucijos Sviružienės, Alfonso Liulio, Stasio Ruginio, Ievos Juodeikienės, Igno Liaudansko, Stasio Garbenio, Albino Mačiaus žemėse. Pirmasis gyvenvietės pastatas - kultūros namai. Gyvenvietėje veikė pirtis (vad. Petras Gureckis), pieno priėmimo punktas (vad. Rūta Pakulienė). Tarpukaryje jau veikė Auksodės pieno seperavimo punktas, įsikūręs Simono Mačiaus ūkyje; punkto vedėjas buvo Adomas Juočeris, po to Stasys Lizdenis, 1958-1975 m. - Valerija Milieškienė, Gražina Narbutienė. | |||
2005 m. prie įvažiavimo į Auksodės gyvenvietę pastatytas riboženklis su užrašu „Auksodė". Laižuvos klebonas V. Tamašauskas pašventino baltą Auksūdžio k. vėliavą, kurioje išsiuvinėta obelis su aukso obuoliais. Vėliavą iškėlė seniausias kaimo gyventojas Aleksas Milieška. | |||
2013-07-13 minint [[Auksodės kaimo bendruomenė|Auksūdžio bendruomenės]] 10 metų jublietų, atidengtas ir pašventintas kaimo simbolis - Auksinis obuolys, sukurtas tautodailininko [[Murauskas Antanas|Antano Murauskas]]. | |||
2013-10-01 atidarytas pirmasis rajone [[Auksūdžio daugiafunkcinis centras]]. Čia pradėjo veikti lopšelis-darželis, šiuolaikiškai įrengta biblioteka ir konferencijų salė, įsikėlė kultūros namai. Centro direktorė - Oksana Gaidamovičienė. | |||
2019-06-21 pakelėje pastatytas koplytstulpis, kurio viršūnėje įtvirtintas kryžius, kuris paimtas iš toje pačioje vietoje prieš metus rasto nuvirtusio ir supuvusio koplytstulpio. | |||
== Mikrotoponiminiai vietovardžiai == | == Mikrotoponiminiai vietovardžiai == | ||
| 53 eilutė: | 69 eilutė: | ||
== Etimologija == | == Etimologija == | ||
Kilmė. Šaknis ''auk''- kilusi nuo žodžio auka, aukoti, o dėmuo ''sūd'' - sietinas su lietuvių kalbos žodžiu ''sūduva'', kuris reiškia „klampynę raiste", „akį", „garmalą". Kaimo vardo kilmę tyrinėjo akademikas Aleksandras Vanagas. Vietos žmonių pavadinimas kildinamas iš aukso vardo | Kilmė. Šaknis ''auk''- kilusi nuo žodžio auka, aukoti, o dėmuo ''sūd'' - sietinas su lietuvių kalbos žodžiu ''sūduva'', kuris reiškia „klampynę raiste", „akį", „garmalą". Kaimo vardo kilmę tyrinėjo akademikas Aleksandras Vanagas<ref>Vanagas A. Dar kartą - Auksūdys // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Nr. 27.</ref>. Vietos žmonių pavadinimas kildinamas iš aukso vardo (V.Vaitkevičius, 1998). Mokytojos [[Janišauskaitė Julija|Julijos Janišauskaitė]] tvirtinimu kaimo pavadinimas atsirado pirmojo pasaulinio karo metu, kada vokiečiai prie geležinkelio stotelės pritvirtino lentelę su užrašu „Auksodė". Buvo mėginimų įteisinti Auksodės vartojimą, bet tam nepritarė kalbininkai. <ref>Poškus A. Kur čiurlena Vadakstis. - Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 6.</ref>. 1973 m. kaimui sugrąžintas autentiškas pavadinimas - Auksūdys<ref> Narmontas A. Diktatas gyvuoja // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Bal. 26.</ref>, <ref>Jasutis A. Kolūkiečių valia - Auksodė // Pergalės vėliava. - 1989. - Bal. 6.</ref>. | ||
Auksūdiškia dažnai taip sakydavo: „Ko jūs norite iš mūsų? Mes esame aukso kaimo, sidabro žmonės, vario upės". Seniau buvo žmogus pavarde Sidabras. Per auksūdžio kaimą teka Varupis (vario upė). Užrašė mokytoja Julija Janišauskaitė (LŽV 1935). | |||
Vienoje legendoje sakoma, kad šiose apylinkėse prieš daug metų gyveno turtingas žmogus. Šis žmogus buvo pasodinę didžiulį sodą. Metai bėgo, sodas vis augo ir gražėjo. Sode prinokę vaisiai buvo labai skanūs ir aukso spalvos. Kartą nutiko didelė nelaimė. Kaime siautė perkūnija, o vienas žaibas trenkė tiesiai į sodą. Kilo gaisras, sudegė visas sodas. Matę tą gaisrą žmonės pasakojo, kad visa padangė tarsi auksu žėrėjo, o žmonės bėgdami gesinti gaisro šaukė: - „Aukso soda dega, aukso soda dega!" Nuo tada ir liko pavadinimas Auksodė<ref>Gražina Narbutienė. Auksodės kaimo istorija. - Auksodė, 2005. - P. 7.</ref>. | |||
Auksodės kaimo bendruomenės sukurtoje vėliavoje įamžinta auksinė obelaitė su septyniais obuoliais, o įsteigtas garbingiausias apdovanojimas „[[Auksinis obuolys]]" - simbolinis vaisius teikimas už ypatingus nuopelnus kaimui (iki 2011 m. apdovanojimas įteiktas mokytojui Augustinui Narmontui (2006 m.), Vytautui Gargasui (2009 m.) už [[Purplių koplyčia|Purplių koplyčios]] atstatymą ir Antanui Teniui (2011 m.). | Auksodės kaimo bendruomenės sukurtoje vėliavoje įamžinta auksinė obelaitė su septyniais obuoliais, o įsteigtas garbingiausias apdovanojimas „[[Auksinis obuolys]]" - simbolinis vaisius teikimas už ypatingus nuopelnus kaimui (iki 2011 m. apdovanojimas įteiktas mokytojui Augustinui Narmontui (2006 m.), Vytautui Gargasui (2009 m.) už [[Purplių koplyčia|Purplių koplyčios]] atstatymą ir Antanui Teniui (2011 m.). | ||
| 68 eilutė: | 88 eilutė: | ||
{{reflist}} | {{reflist}} | ||
<small> | <small> | ||
* Auksodės k. planas, 1869 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3552. | |||
* Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3725 , l. 139 (1765-01-14 žydų registras); F. SA-3765, l. 278; F. SA-3774, l. 634v; F.SA-3910, l.11. | * Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3725 , l. 139 (1765-01-14 žydų registras); F. SA-3765, l. 278; F. SA-3774, l. 634v; F.SA-3910, l.11. | ||
* Lietuvos valst. archyvas: F.391, Ap. 3, b.1744, l.106-107. | * Lietuvos valst. archyvas: F.391, Ap. 3, b.1744, l.106-107. | ||
| 74 eilutė: | 95 eilutė: | ||
* Gražinos Milieškaitės-Narbutienės, gim. 1952 m. birželio 1 d. Mažeikių raj. Auksodės kaime atsiminimai apie Auksodės pradinę mokyklą . Užrašyta 1997 01 24 | * Gražinos Milieškaitės-Narbutienės, gim. 1952 m. birželio 1 d. Mažeikių raj. Auksodės kaime atsiminimai apie Auksodės pradinę mokyklą . Užrašyta 1997 01 24 | ||
* Visuotinė lietuvių enciklopedija. - V., 2002. T. 2. - P. 221. | * Visuotinė lietuvių enciklopedija. - V., 2002. T. 2. - P. 221. | ||
* Lietuviškoji enciklopedja. - Kaunas, 1934. - T. 2. - Auksudžiai. | |||
</small> | </small> | ||