Arvydiškė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
{{kaimai| | {{kaimai| | ||
pavadinimas = Arvydiškė| | pavadinimas = Arvydiškė| | ||
foto = | foto = Arvydiškės.MKE.2008-06-27size.jpg| | ||
size =260px | | size =260px | | ||
pavad = Kaimo turizmo sodyba Arvydiškės k., buv. Dunauskių dvarvietėje| | pavad = Kaimo turizmo sodyba Arvydiškės k., buv. Dunauskių dvarvietėje| | ||
seniūnija = Sedos| | |||
gyv = 31 | | gyv = 31 | | ||
koor = | | koor = | | ||
| 10 eilutė: | 10 eilutė: | ||
|}} | |}} | ||
[[Vaizdas: | [[Vaizdas:Arvydiškės.Dvarviete1.MKE.2008-06-27.jpg|thumb|right|260px|Likusio Dunauskių dvaro pastatai Arvydiškės k.]] | ||
[[Vaizdas: | [[Vaizdas:Arvydiškės kapeliai.MKE.2008-06-27.jpg|thumb|right|260px|Arvydiškės kaimo antrosios kapinaitės]] | ||
[[Vaizdas: | [[Vaizdas:Arvydiškės prad. m-kla1.jpg|thumb|right|260px|Arvydiškės pradinės mokyklos mokytojas Albinas Gurevičius su mokiniais 1941 m.]] | ||
'''ARVYDIŠKĖ''', '''Orvydiškė''', kaimas [[Seda|Sedos]] seniūnijoje. Šiaurinėje dalyje teka [[Bradumas]] ([[Varduva|Varduvos]] kair.), pietinėje - [[Beržupis]], iš rytų pusės prieina Tiškų miškas ir Varduvos upė. Per kaimą eina Sedos-Ylakių kelias. Kitaip vadintas '''Dunauskių''' k. Orvydiškės kaimo ir mokyklos pavadinimas kilo iš dvarininko Orvydžio, valdžiusio šio kaimo žemes ir valstiečius, pavardės. Sovietiniais metais kaimas buvo „perkrikštytas” Arvydiške. | '''ARVYDIŠKĖ''', '''Orvydiškė''', kaimas [[Seda|Sedos]] seniūnijoje. Šiaurinėje dalyje teka [[Bradumas]] ([[Varduva|Varduvos]] kair.), pietinėje - [[Beržupis]], iš rytų pusės prieina Tiškų miškas ir Varduvos upė. Per kaimą eina Sedos-Ylakių kelias. Kitaip vadintas '''Dunauskių''' k. Orvydiškės kaimo ir mokyklos pavadinimas kilo iš dvarininko Orvydžio, valdžiusio šio kaimo žemes ir valstiečius, pavardės. Sovietiniais metais kaimas buvo „perkrikštytas” Arvydiške. | ||
| 34 eilutė: | 34 eilutė: | ||
Už mokslą reikėjo mokėti, todėl dar labiau sumažėjo galimybės neturtingų valstiečių vaikams siekti mokslo. Dėl to pirmaisiais mokslo metais Orvydiškės mokyklą lankė tik 20 mokinių, vėliau 30-40 mokinių. Prasidėjus I Pasauliniui karui, dėl mokinių trūkumo mokykla buvo uždaryta. | Už mokslą reikėjo mokėti, todėl dar labiau sumažėjo galimybės neturtingų valstiečių vaikams siekti mokslo. Dėl to pirmaisiais mokslo metais Orvydiškės mokyklą lankė tik 20 mokinių, vėliau 30-40 mokinių. Prasidėjus I Pasauliniui karui, dėl mokinių trūkumo mokykla buvo uždaryta. | ||
1918 m. Orvydiškės mokykla vėl atidaryta. Atidarymo reikalais rūpinosi valstietis Feliksas Momkeviečius ir jaunas mokytojas Virketis. Mokykloje vėl buvo atidaryti du skyriai (klasės), o mokslas kaip ir anksčiau prasidėdavo lapkričio 1 d. ir tęsdavosi iki gegužės 25 d., buvo | 1918 m. Orvydiškės mokykla vėl atidaryta. Atidarymo reikalais rūpinosi valstietis Feliksas Momkeviečius ir jaunas mokytojas Virketis. Mokykloje vėl buvo atidaryti du skyriai (klasės), o mokslas kaip ir anksčiau prasidėdavo lapkričio 1 d. ir tęsdavosi iki gegužės 25 d., buvo įvestos tikybos pamokos, bet kūno kultūros ir dainavimo pamokų vis dar nebuvo. Mokytojas Virkutis jau dėstė lietuvių kalbą. Orvydiškės mokykloje visos trys klasės mokėsi kartu. Nuo 1925 m. iki 1927 m. dirbo mokytoja Alseikaitė Bašė, kuri mokė lietuviškai. 1933 m. mokėsi 49, 1937-1938 m. - 10 mokinių, mokykla turėjo 1,76 ha žemės <ref>Kazys Misius. Žemaičių aukštumos regiono švietimo raida XVI a. - 1940 m. //Vilniaus dailės akademijos darbai. - V., 2004. - T. 34. - P. 296.</ref>. | ||
1929 m. mokykloje atidarytas ketvirtas skyrius (klasė). Dirbo mokytoja Mačernytė, po jos – Liudas Adomauskas, visos pamokos vyko lietuvių kalba. Vėliau mokytojavo Petras Balčiūnas, kuris mokė rusiškai. 1933 m. mokytoju paskirtas Albinas Gurevičius (g. 1909 m.), kuris 1940 m. mokė ir rusų kalbos. | 1929 m. mokykloje atidarytas ketvirtas skyrius (klasė). Dirbo mokytoja Mačernytė, po jos – Liudas Adomauskas, visos pamokos vyko lietuvių kalba. Vėliau mokytojavo Petras Balčiūnas, kuris mokė rusiškai. 1933 m. mokytoju paskirtas Albinas Gurevičius (g. 1909 m.), kuris 1940 m. mokė ir rusų kalbos. | ||
| 41 eilutė: | 41 eilutė: | ||
1941 m. mokykla vėl uždaryta. Jos patalpose vokiečiai įsirengė kareivių rūbų skalbykla. Skalbė rusų moterys belaisvės, bėgliai, pamokų nebuvo. 1946 m. mokykla vėl atidaryta, joje įrengta skaitykla. Atidarymas įvyko reiklaus tėvų komiteto pirmininko Antano Banio dėka. Mokytoja paskirta Danutė Taurinskaitė. Mokykloje mokės apie 50-60 mokinių. | 1941 m. mokykla vėl uždaryta. Jos patalpose vokiečiai įsirengė kareivių rūbų skalbykla. Skalbė rusų moterys belaisvės, bėgliai, pamokų nebuvo. 1946 m. mokykla vėl atidaryta, joje įrengta skaitykla. Atidarymas įvyko reiklaus tėvų komiteto pirmininko Antano Banio dėka. Mokytoja paskirta Danutė Taurinskaitė. Mokykloje mokės apie 50-60 mokinių. | ||
1948 m. rugsėjo pirmą dieną į Orvydiškės mokyklą susirinko 117 mokinių. Dvaro pastatas buvo per mažas, kad sutalpintų tiek daug vaikų, todėl 1948 m. rudenį, Sedos vykdomojo komiteto pirmininko Antano Vitalio pastangomis, mokyklai buvo pritaikytas geras pastatas, kartu su butu mokytojui | 1948 m. rugsėjo pirmą dieną į Orvydiškės mokyklą susirinko 117 mokinių. Dvaro pastatas buvo per mažas, kad sutalpintų tiek daug vaikų, todėl 1948 m. rudenį, Sedos vykdomojo komiteto pirmininko Antano Vitalio pastangomis, mokyklai buvo pritaikytas geras pastatas, kartu su butu mokytojui. Atidaromi du komplektai, nes mokiniai netilpo klasėje ir trisėdžiuose suoluose sėdėdavo po 5 ar 6 mokinius. Kai kuriems iki mokyklos tekdavo eiti net po 3-5 km., nes Orvydiškės mokyklą lankė vaikai iš 7 kaimų: Arvydiškės, Pabradumės, Puokės, Žadeikių, Tikšų, Grūstės ir Padvarninkų. Kadangi buvo atidaryti 2 komplektai, mokytojomis buvo paskirtos: Valė Vaznytė – vedėja ir Olga Ylakavičiūtė–Žiogienė – 1989 m. mokytoja. | ||
1949 m. balandžio 26 d. kilo gaisras, sudegė senasis mokyklos pastatas, kuriame buvo skaitykla ir salė šokiams. Išliko tik keletas dvaro pastatų iki šių dienų: buvusi pieninė, plūkto molio Staliulienės sandėlis (Staliulienė gyveno Sedoje), buvęs kolūkio sandėlis, dvaro pirtis, kurią nupirko Skeivys ir pasidirbo tvartą. | 1949 m. balandžio 26 d. kilo gaisras, sudegė senasis mokyklos pastatas, kuriame buvo skaitykla ir salė šokiams. Išliko tik keletas dvaro pastatų iki šių dienų: buvusi pieninė, plūkto molio Staliulienės sandėlis (Staliulienė gyveno Sedoje), buvęs kolūkio sandėlis, dvaro pirtis, kurią nupirko Skeivys ir pasidirbo tvartą. | ||