Arvydiškė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Arvydiškė (žiūrėti kodą)

02:16, 27 rugsėjo 2010 versija

2 pridėti baitai ,  02:16, 27 rugsėjo 2010
nėra keitimo aprašymo
14 eilutė: 14 eilutė:
[[Vaizdas:Arvydiškės prad. m-kla1.jpg|thumb|right|260px|Arvydiškės pradinės mokyklos mokytojas Albinas Gurevičius su mokiniais 1941 m.]]
[[Vaizdas:Arvydiškės prad. m-kla1.jpg|thumb|right|260px|Arvydiškės pradinės mokyklos mokytojas Albinas Gurevičius su mokiniais 1941 m.]]


'''ARVYDIŠKĖ''', '''Orvydiškė''', kaimas [[Seda|Sedos]] seniūnijoje. Šiaurinėje dalyje teka [[Bradumas]] ([[Varduva|Varduvos]] kair.), pietinėje - [[Beržupis]], iš rytų pusės prieina Tiškų miškas ir Varduvos upė. Per kaimą eina Sedos-Ylakių kelias. Kitaip vadintas '''Dunauskių''' k. Orvydiškės kaimo ir mokyklos pavadinimas kilo iš dvarininko Orvydžio, valdžiusio šio kaimo žemes ir valstiečius, pavardės. Sovietiniais metais kaimas buvo „perkrikštytas” Arvydiške.
'''ARVYDIŠKĖS''', '''Orvydiškė''', kaimas [[Seda|Sedos]] seniūnijoje. Šiaurinėje dalyje teka [[Bradumas]] ([[Varduva|Varduvos]] kair.), pietinėje - [[Beržupis]], iš rytų pusės prieina Tiškų miškas ir Varduvos upė. Per kaimą eina Sedos-Ylakių kelias. Kitaip vadintas '''Dunauskių''' k. Orvydiškės kaimo ir mokyklos pavadinimas kilo iš dvarininko Orvydžio, valdžiusio šio kaimo žemes ir valstiečius, pavardės. Sovietiniais metais kaimas buvo „perkrikštytas” Arvydiške.


== Gyventojai ==
== Gyventojai ==
30 eilutė: 30 eilutė:
Mokytojos Olgos Žiogienės apklausti kaimo gyventojai Feliksas Momkevičius ir Kazinkus Kostas /abu mirę/ pasakojo, kad mokykla esą buvusi įkurta 1906 m. dvaro pastate. Dvaro pastatas buvo didelis, su mažais langais, šaltas, drėgnas, su 2 didžiulėm salėm, 2 koridoriais ir 8 dideliais kambariais, iš kurių viename buvo klasė- mokykla, kituose - gyveno mokytojai, žaidė vaikai, vyko pasilinksminimai.
Mokytojos Olgos Žiogienės apklausti kaimo gyventojai Feliksas Momkevičius ir Kazinkus Kostas /abu mirę/ pasakojo, kad mokykla esą buvusi įkurta 1906 m. dvaro pastate. Dvaro pastatas buvo didelis, su mažais langais, šaltas, drėgnas, su 2 didžiulėm salėm, 2 koridoriais ir 8 dideliais kambariais, iš kurių viename buvo klasė- mokykla, kituose - gyveno mokytojai, žaidė vaikai, vyko pasilinksminimai.


Kadangi tuo metu lietuviškų mokyklų dar nebuvo, o mokytojus skirdavo carinės Rusijos valdžia, pirmąją mokytoja Orvydiškės mokykla dirbo jauna rusė Tania Visockaja. Pamokos vyko rusų kalba. Mokykloje buvo tik 3 skyriai (taip tada vadinosi klasės), o mokslas prasidėdavo lapkričio 1 d., ir baigdavosi gegužės 25 d.
Kadangi tuo metu lietuviškų mokyklų dar nebuvo, o mokytojus skirdavo carinės Rusijos valdžia, pirmąją mokytoja Orvydiškės mokykloje dirbo jauna rusė Tania Visockaja. Pamokos vyko rusų kalba. Mokykloje buvo tik 3 skyriai (taip tada vadinosi klasės), o mokslas prasidėdavo lapkričio 1 d., ir baigdavosi gegužės 25 d.


Už mokslą reikėjo mokėti, todėl dar labiau sumažėjo galimybės neturtingų valstiečių vaikams siekti mokslo. Dėl to pirmaisiais mokslo metais Orvydiškės mokyklą lankė tik 20 mokinių, vėliau 30-40 mokinių. Prasidėjus I Pasauliniui karui, dėl mokinių trūkumo mokykla buvo uždaryta.
Už mokslą reikėjo mokėti, todėl dar labiau sumažėjo galimybės neturtingų valstiečių vaikams siekti mokslo. Dėl to pirmaisiais mokslo metais Orvydiškės mokyklą lankė tik 20 mokinių, vėliau 30-40 mokinių. Prasidėjus I Pasauliniui karui, dėl mokinių trūkumo mokykla buvo uždaryta.
47 eilutė: 47 eilutė:
Petkaus pastatas mokiniams buvo ankštas, todėl po 7-ių metų, 1954 m., mokinių patogumui buvo atidarytos mokyklos Žadeikiuose ir Grūstėje. Mokinių skaičius sumažėjo iki 30, todėl 1954 m. Orvydiškės mokykloje paliktas tik vienas komplektas. 1962 m. Danutė Dongienė įkūrė kilnojamų vaikų biblioteką. Knygas atsiveždavo iš Sedos.  
Petkaus pastatas mokiniams buvo ankštas, todėl po 7-ių metų, 1954 m., mokinių patogumui buvo atidarytos mokyklos Žadeikiuose ir Grūstėje. Mokinių skaičius sumažėjo iki 30, todėl 1954 m. Orvydiškės mokykloje paliktas tik vienas komplektas. 1962 m. Danutė Dongienė įkūrė kilnojamų vaikų biblioteką. Knygas atsiveždavo iš Sedos.  


1984 m. Orvydiškės mokyklos teritorijoje įkurtas bandymų daržas, įsteigti saviveiklininkų, sporto ir jaunųjų gamtininkų būreliai, pionierių organizacija. Mokyklos remonto darbus atliko tuometiniai  „Salomėjos Nėries” ir Dagių kolūkiai. Mokiniai kolūkio transportu vasaros atostogų metu mnuvykdavo į Palangą,  Klaipėdą, Kauną, Rygą.  
1984 m. Orvydiškės mokyklos teritorijoje įkurtas bandymų daržas, įsteigti saviveiklininkų, sporto ir jaunųjų gamtininkų būreliai, pionierių organizacija. Mokyklos remonto darbus atliko tuometiniai  „Salomėjos Nėries” ir Dagių kolūkiai. Mokiniai kolūkio transportu vasaros atostogų metu nuvykdavo į Palangą,  Klaipėdą, Kauną, Rygą.  


1984 m. išėjus naujam įsatymui į mokyklą vaikai priimami nuo 6-ių metų, todėl 1985/86 m. Orvydiškės mokykloje įsteigtos keturios klasės ir vėl atidaryti du komplektai. Paskirta antra mokytoja – Aleksandra Laureckienė. Du komplektai buvo 3 metus. Sumažėjus mokinių skaičiui 1988 m. rugsėjo 1 d. paliktas tik vienas komplektas, kuris veikė iki 1990 m.  
1984 m. išėjus naujam įstatymui į mokyklą vaikai priimami nuo 6-ių metų, todėl 1985/86 m. Orvydiškės mokykloje įsteigtos keturios klasės ir vėl atidaryti du komplektai. Paskirta antra mokytoja – Aleksandra Laureckienė. Du komplektai buvo 3 metus. Sumažėjus mokinių skaičiui 1988 m. rugsėjo 1 d. paliktas tik vienas komplektas, kuris veikė iki 1990 m.  


Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę ir likus tik 10 mokinių, 1990 m. Orvydiškės mokykla uždaryta, o pastatas grąžintas iš Sibiro grįžusiai savininkei Antaninai Petkienei, kuri pastatą pardavė Grinkevičiui Algiui, o šie po dviejų metų pardavė Lekstučiui iš Sedos.
Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę ir likus tik 10 mokinių, 1990 m. Orvydiškės mokykla uždaryta, o pastatas grąžintas iš Sibiro grįžusiai savininkei Antaninai Petkienei, kuri pastatą pardavė Grinkevičiui Algiui, o šie po dviejų metų pardavė Lekstučiui iš Sedos.
57 eilutė: 57 eilutė:
=== Buvę mokiniai ===
=== Buvę mokiniai ===
*  Jonušas Stasys, Igno 1936 m. baigė Arvydiškės mokyklos keturias klases. (Mokytoju tada dirbo Gurevičius). 1940 m. įstojo į komjaunimą, buvo visos apylinkės komjaunimo sekretoriumi. Vokiečiai jį nušovė 1941 m. birželio 29 d. Grūstės k.
*  Jonušas Stasys, Igno 1936 m. baigė Arvydiškės mokyklos keturias klases. (Mokytoju tada dirbo Gurevičius). 1940 m. įstojo į komjaunimą, buvo visos apylinkės komjaunimo sekretoriumi. Vokiečiai jį nušovė 1941 m. birželio 29 d. Grūstės k.
* Janušas Ignas, Igno, g. 1917-10-28. Baigęs šią mokyklą, tarnavoo Lietuvos kariuomenėje. Žuvo 1940 m. vaduojant Leningradą. Buvo gavęs puskarininkio laipsnį ir pasilikęs antrai tarnybai. Žuvimo ir palaidojimo vietos nežinomos.
* Janušas Ignas, Igno, g. 1917-10-28. Baigęs šią mokyklą, tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Žuvo 1940 m. vaduojant Leningradą. Buvo gavęs puskarininkio laipsnį ir pasilikęs antrai tarnybai. Žuvimo ir palaidojimo vietos nežinomos.
* Zenonas Normantas, buvęs pogrindininkas, 1941 m. sušaudytas vokiečių Keražių kapinėse. Jo sūnus tais pačiais metais nušautas prie vieškelio Mažeikiai-Seda esančių Molio malūno už komunistinę veiklą.
* Zenonas Normantas, buvęs pogrindininkas, 1941 m. sušaudytas vokiečių Keražių kapinėse. Jo sūnus tais pačiais metais nušautas prie vieškelio Mažeikiai-Seda esančių Molio malūno už komunistinę veiklą.
* Momkevičius Feliksas, išgyveno 112 metų.
* Momkevičius Feliksas, išgyveno 112 metų.
Anoniminis naudotojas
Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/31296“

Naršymo meniu