19 695
pakeitimai
Antanas Jančiauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: ANTANAS JANČIAUSKAS (g. 1860-02-17 Jonaičių k., Tirkšlių parap. - m. 1942-01-05), kunigas, garbės kanauninkas (1926 m.). Jo tėvas - Tirkšlių parapijos be...) |
|||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
ANTANAS JANČIAUSKAS (g. 1860-02-17 [[Jonaičiai|Jonaičių]] k., Tirkšlių parap. - m. 1942-01-05), kunigas, garbės kanauninkas (1926 m.). | '''ANTANAS JANČIAUSKAS''' (g. 1860-02-17 [[Jonaičiai|Jonaičių]] k., Tirkšlių parap. - m. 1942-01-05), kunigas, garbės kanauninkas (1926 m.). | ||
Jo tėvas - Tirkšlių parapijos bevaikio dvarininko Jančiausko dvaro kumetis Radvilas. Nusižiūrėjęs gabų kumečio vaiką, jį įsisūnijo, tačiau vėliau sulaukęs tikro sūnaus kaip kompensaciją Antanuką išleido į kunigus. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, 1883 m. baigė Kauno kunigų seminariją ir 1883-11-30 buvo įšventintas kunigu. Vikaras Vabalninke, Biržuose. Biržuose pasipriešino valdžios vykdomai rusinimo politikai, todėl buvo iškeltas kitur. Vyskupas norėjo jį skirti Veliuonos klebonu, tačiau generalgubernatorius nepatvirtino. 1891-1898 m. Viduklės vikaras su klebono teisėmis, 1898-1920 m. klebonas (nuo 1901 m. iki mirties ir Šiluvos dekanas). Nuo 1920 m. iki mirties Tytuvėnų klebonas. Jo paties pageidavimu palaidotas Viduklės kapinėse prie motinos kapo. Palaikė draugiškus syšius su Maironiu, šis dažnai svečiuodavosi Viduklėje. Pagal amžininkų prisiminimus buvo tiktas aristokratas gerąja to žodžio prasme. Pats apie save sakydavo: „Lenkiškos kultūros, ne lietuvis, bet grynas žemaitis". Jam dirbant Viduklėje kelis kartus dekoruotas bažnyčios vidus, įsigyti vitražai, kiti bažnytiniai meno kūriniai. | Jo tėvas - Tirkšlių parapijos bevaikio dvarininko Jančiausko dvaro kumetis Radvilas. Nusižiūrėjęs gabų kumečio vaiką, jį įsisūnijo, tačiau vėliau sulaukęs tikro sūnaus kaip kompensaciją Antanuką išleido į kunigus. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, 1883 m. baigė Kauno kunigų seminariją ir 1883-11-30 buvo įšventintas kunigu. Vikaras Vabalninke, Biržuose. Biržuose pasipriešino valdžios vykdomai rusinimo politikai, todėl buvo iškeltas kitur. Vyskupas norėjo jį skirti Veliuonos klebonu, tačiau generalgubernatorius nepatvirtino. 1891-1898 m. Viduklės vikaras su klebono teisėmis, 1898-1920 m. klebonas (nuo 1901 m. iki mirties ir Šiluvos dekanas). Nuo 1920 m. iki mirties Tytuvėnų klebonas. Jo paties pageidavimu palaidotas Viduklės kapinėse prie motinos kapo. Palaikė draugiškus syšius su Maironiu, šis dažnai svečiuodavosi Viduklėje. Pagal amžininkų prisiminimus buvo tiktas aristokratas gerąja to žodžio prasme. Pats apie save sakydavo: „Lenkiškos kultūros, ne lietuvis, bet grynas žemaitis". Jam dirbant Viduklėje kelis kartus dekoruotas bažnyčios vidus, įsigyti vitražai, kiti bažnytiniai meno kūriniai. | ||