Aleksandras Černajus: Skirtumas tarp puslapio versijų
S (Algirdas pervadino puslapį Aleksandras Černaj į Aleksandras Černajus) |
|||
| (nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Aleksandras Cernaj.MKE.jpg|thumb|right|210px|Aleksandras | [[Vaizdas:Aleksandras Cernaj.MKE.jpg|thumb|right|210px|Aleksandras Černajus]] | ||
'''ALEKSANDRAS ČERNAJUS, Александр Чернай''' (g. 1900-08-26), [[Viekšnių cerkvė|Viekšnių cerkvės]] šventikas. | '''ALEKSANDRAS ČERNAJUS, Александр Чернай''' (g. 1900-08-26), [[Viekšnių cerkvė|Viekšnių cerkvės]] šventikas. | ||
Mokėsi karo mokykloje, bet prasidėjus revoliucijai mokyklos nebaigė. | Mokėsi karo mokykloje, bet prasidėjus revoliucijai mokyklos nebaigė. 1925 m. buvo baigęs šventikų kursus prie Vilniaus dvasinės stačiatikių seminarijos. 1931 m. išdirbęs aštuonerius metus Utenos cerkvės šventiku, Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybės nurodymu buvo perkeltas į Viekšnius. 1932 m. vasarą suremontavo ir perdažė cerkvę, restauravo paauksuotus kryžius, šventorių aptvėrė tvora. Į cerkvę buvo atvesta elektra. Subūrė jaunimo savišvietos būrelį ir styginių instrumentų orkestrą. Įsteigė skaityklą - biblioteką. Užmezgė draugiškus ryšius su Rygos muzikos mėgėjų draugijos „Bajanas" pirmininku Vladimir Michailovič Kniaževskiu. | ||
1943 m. gruodžio mėn. Viekšniuose apsilankęs Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas A. Černajui suteikė aukštesnįjį šventiko laipsnį | Nuo 1934-10-01 iki 1938-01-01 dirbo Viekšnių mokykloje vaikų tikybos mokytoju. Sumažėjus pravoslavų tikėjimo vaikų, jo paslaugų atsisakyta. Lygiagrečiai pravoslavų, stačiatikių tikybą dėstė ir Mažeikių gimnazijoje, kurioje dirbo nuo 1935-11-21 iki 1940-07-01. Čia taip pat sumažėjus mokinių jo paslaugų atsisakyta, bet 1941-12-06 vėl priimtas jaunesniuoju stačiatikių tikybos mokytoju, nes mokykloje buvo 8 stačiatikių tikybos mokiniai. | ||
1943 m. gruodžio mėn. Viekšniuose apsilankęs Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas A. Černajui suteikė aukštesnįjį šventiko laipsnį. | |||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == | ||
<small> | <small> | ||
* Muturas A. Apie ką kalba cerkvės varpai. V dalis // Būdas žemaičių. - 2001. - Rugsėjo 21. - Nr. 75. - P. 8. Povilas Šverebas, Kazys Misius. Viekšniai: švietimo istorija. – Vilnius, 2013. – 194 p. – P. 158-159. ISBN 978-609-447-101-8. | * Muturas A. Apie ką kalba cerkvės varpai. V dalis // Būdas žemaičių. - 2001. - Rugsėjo 21. - Nr. 75. - P. 8. | ||
*Povilas Šverebas, Kazys Misius. Viekšniai: švietimo istorija. – Vilnius, 2013. – 194 p. – P. 158-159. ISBN 978-609-447-101-8. | |||
</small> | </small> | ||
Dabartinė 17:10, 12 sausio 2014 versija
ALEKSANDRAS ČERNAJUS, Александр Чернай (g. 1900-08-26), Viekšnių cerkvės šventikas.
Mokėsi karo mokykloje, bet prasidėjus revoliucijai mokyklos nebaigė. 1925 m. buvo baigęs šventikų kursus prie Vilniaus dvasinės stačiatikių seminarijos. 1931 m. išdirbęs aštuonerius metus Utenos cerkvės šventiku, Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybės nurodymu buvo perkeltas į Viekšnius. 1932 m. vasarą suremontavo ir perdažė cerkvę, restauravo paauksuotus kryžius, šventorių aptvėrė tvora. Į cerkvę buvo atvesta elektra. Subūrė jaunimo savišvietos būrelį ir styginių instrumentų orkestrą. Įsteigė skaityklą - biblioteką. Užmezgė draugiškus ryšius su Rygos muzikos mėgėjų draugijos „Bajanas" pirmininku Vladimir Michailovič Kniaževskiu.
Nuo 1934-10-01 iki 1938-01-01 dirbo Viekšnių mokykloje vaikų tikybos mokytoju. Sumažėjus pravoslavų tikėjimo vaikų, jo paslaugų atsisakyta. Lygiagrečiai pravoslavų, stačiatikių tikybą dėstė ir Mažeikių gimnazijoje, kurioje dirbo nuo 1935-11-21 iki 1940-07-01. Čia taip pat sumažėjus mokinių jo paslaugų atsisakyta, bet 1941-12-06 vėl priimtas jaunesniuoju stačiatikių tikybos mokytoju, nes mokykloje buvo 8 stačiatikių tikybos mokiniai.
1943 m. gruodžio mėn. Viekšniuose apsilankęs Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas A. Černajui suteikė aukštesnįjį šventiko laipsnį.
Šaltiniai
- Muturas A. Apie ką kalba cerkvės varpai. V dalis // Būdas žemaičių. - 2001. - Rugsėjo 21. - Nr. 75. - P. 8.
- Povilas Šverebas, Kazys Misius. Viekšniai: švietimo istorija. – Vilnius, 2013. – 194 p. – P. 158-159. ISBN 978-609-447-101-8.
Literatūra
- Algimantas Muturas. Apie ką kalba cerkvės varpai. Kaunas: Gabija, 2006. - 208 p. ISBN 9955-440-40-6