Alaus darykla: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Alaus darykla (žiūrėti kodą)

19:35, 23 vasario 2012 versija

57 pridėti baitai ,  19:35, 23 vasario 2012
nėra keitimo aprašymo
4 eilutė: 4 eilutė:
[[Vaizdas:Jonas Dauginas.MKE.jpg|thumb|right|200px|Alaus daryklos direktorius Jonas Dauginas (1940 m. spalio mėn. - 1941-06-27)]]
[[Vaizdas:Jonas Dauginas.MKE.jpg|thumb|right|200px|Alaus daryklos direktorius Jonas Dauginas (1940 m. spalio mėn. - 1941-06-27)]]
[[Vaizdas:Kestutis Bekeris.MKE.jpg|thumb|right|200px|Direktorius Kęstutis Bekeris, 1966 m.]]
[[Vaizdas:Kestutis Bekeris.MKE.jpg|thumb|right|200px|Direktorius Kęstutis Bekeris, 1966 m.]]
'''ALAUS DARYKLA „MAŽEIKIŲ LOKYS"''', '''Mažeikių alaus bravoras''', seniausia įmonė Mažeikiuose. 1932-10-25 - 1941 m. kovo mėn. vadinosi „Pilnoji bendrovė „Broliai Šadauskai Pirma lietuvių alaus darykla", 1941 m. kovo mėn. - 1941 m. birželio mėn. - Mažeikių alaus darykla „Švyturys", 1941 m. birželio mėn. - 1941 m. spalio mėn. - Pilnosios bendrovės Broliai Šadauskai alaus darykla, 1941 m. spalio mėn. - 1944 m. - valstybinė alaus darykla „Lokys" (Die Staatsbierbrauerei „Lokys"). 1941 - 1944 m. dokumentuose alaus darykla dar vadinama: „Broliai Šadauskai Pirmas lietuvių alaus bravoras", „Pilnoji bendrovė „Broliai Šadauskai", „Broliai Šadauskai Mažeikių alaus darykla", „Alaus darykla broliai Šadauskai", „Bier Brauerei Br. Schadauskai" ir kt.
'''ALAUS DARYKLA „MAŽEIKIŲ LOKYS"''', '''Mažeikių alaus bravoras''', seniausia įmonė [[Mažeikiai|Mažeikiuose]]. 1932-10-25 - 1941 m. kovo mėn. vadinosi „Pilnoji bendrovė „Broliai Šadauskai Pirma lietuvių alaus darykla", 1941 m. kovo mėn. - 1941 m. birželio mėn. - Mažeikių alaus darykla „Švyturys", 1941 m. birželio mėn. - 1941 m. spalio mėn. - Pilnosios bendrovės Broliai Šadauskai alaus darykla, 1941 m. spalio mėn. - 1944 m. - valstybinė alaus darykla „Lokys" (Die Staatsbierbrauerei „Lokys"). 1941 - 1944 m. dokumentuose alaus darykla dar vadinama: „Broliai Šadauskai Pirmas lietuvių alaus bravoras", „Pilnoji bendrovė „Broliai Šadauskai", „Broliai Šadauskai Mažeikių alaus darykla", „Alaus darykla broliai Šadauskai", „Bier Brauerei Br. Schadauskai" ir kt.


1931 m. birželio 15 d. broliai Ildifonsas (g.1901m. Griežės k. m.1981 JAV) ir Anicetas (g. 1907m. Griežės k. m. 1984 JAV.) Šadauskai nupirko likviduojamą degtukų fabriką ir pradėjo ruoštis alaus pramonės gamybai. 1931 m. alaus bravorą statė mūrininkai Vincentas Šiaulys, Domininkas Dvariškis ir kt. 1932-10-25 įsteigta alaus darykla, kuri vadinosi Pilnoji bendrovė „Broliai Šadauskai Pirma lietuvių alaus darykla". Šio bravoro dalininkais dar buvo kiti trys Šadauskų broliai: Alfonsas (g. 1899m. Griežės k. m.1944. Sibire), Napoleonas (1905m. Griežės k.   m. 1943m. Sibire) ir Konstantinas (g. 1912m. Griežės k. m. 1992m. Mažeikiuose). Gamino alų, salyklą, kitus alkoholinius gėrimus, vaisvandenius bei jais prekiavo, laikė sandėlius, alaus barus, restoranus. Jos veiklą prižiūrėjo Finansų ministerijos Mokesčių departamentas. 1937 m. alaus bravoras turėjo keturis alaus urmo sandėlius: Šiauliuose, Panevėžyje, Tauragėje ir Pasvalyje. Be to, nuosavus 6 restoranus, 10 barų, daug alinių. 1933-1938 m. bravore mechaniku dirbo Povilas Žiulpa, kuris pagamino barams nikeliuotus kranus alui pilstyti, sukonstravo geležies pašalinimo iš vandens filtrus, atliko įvairius autotechnikos remonto darbus, patobulino alaus daryklos vandens tinklus, alaus virimo katilus, kitus įrengimus.
1931 m. birželio 15 d. broliai Ildifonsas (g. 1901 m. [[Griežė|Griežės]] k. - m. 1981 m. JAV) ir Anicetas (g. 1907 m. Griežės k. - m. 1984 m. JAV.) Šadauskai nupirko likviduojamą degtukų fabriką ir pradėjo ruoštis alaus pramonės gamybai. 1931 m. alaus bravorą statė mūrininkai Vincentas Šiaulys, Domininkas Dvariškis ir kt. 1932-10-25 įsteigta alaus darykla, kuri vadinosi Pilnoji bendrovė „Broliai Šadauskai Pirma lietuvių alaus darykla". Šio bravoro dalininkais dar buvo kiti trys Šadauskų broliai: Alfonsas (g. 1899 m. Griežės k. - m. 1944 m. Sibire), Napoleonas (g. 1905 m. Griežės k. - m. 1943 m. Sibire) ir Konstantinas (g. 1912 m. Griežės k. - m. 1992 m. Mažeikiuose). Gamino alų, salyklą, kitus alkoholinius gėrimus, vaisvandenius bei jais prekiavo, laikė sandėlius, alaus barus, restoranus. Jos veiklą prižiūrėjo Finansų ministerijos Mokesčių departamentas. 1937 m. alaus bravoras turėjo keturis alaus urmo sandėlius: Šiauliuose, Panevėžyje, Tauragėje ir Pasvalyje. Be to, nuosavus 6 restoranus, 10 barų, daug alinių. 1933-1938 m. bravore mechaniku dirbo Povilas Žiulpa, kuris pagamino barams nikeliuotus kranus alui pilstyti, sukonstravo geležies pašalinimo iš vandens filtrus, atliko įvairius autotechnikos remonto darbus, patobulino alaus daryklos vandens tinklus, alaus virimo katilus, kitus įrengimus.


Lietuvos TSR valstybinės nacionalizavimo komisijos 1940-08-06 nutarimu alaus darykla nacionalizuota. Įmonės vertybės išdėstytos sąraše, kuriame paminėtas 30 ha žemės sklypas, 52990 butelių, 937 dėžės, 105 krepšiai, 347 statinės. Iš viso už 490248 Lt sumą. Sąraše nepažymėtas kilnojamasis turtas, esantis pas klientus. Įmonės komisaru paskirtas Petras Kurliauskas, kuris iki tol mokėsi Kauno aludarių mokykloje ir tuo metu Mažeikių bravore atliko praktiką. Jos veiklą prižiūrėjo Lietuvos TSR maisto pramonės liaudies komisariatas ir Valstybinis alaus trestas. Tuo pačiu metu nacionalizuotos ir Mažeikių alaus bravorui priskirtos Viekšnių alaus pilstytuvė ir vaisvandenių įmonėlės. Jose tuo metu dirbo 6 darbininkai. Su penkiais darbuotojais Mažeikiams buvo priskirta Plungės alaus pilstytuvė ir restoranas, Kretingos ir Skuodo lauas pilstytuvės. Į minėtas alaus pilstytuves alaus iš Mažeikių buvo pristatomas statinėse, čia išpilstomas į butelius ir pristatomas į parduotuves, kioskus. Esant nemažam alaus pareikalavimui, buvo rekonstruotas alaus virimo baras. Buvo pririmtas naujas meistras Henrikas Srebalius, kuris pakeitė vokietį Zebergą. Buvo sumontuoti dar brolių Šadauskų nupirkti nauji virimo katilai. Iš Šerkšnės malūno savininko Groso buvo nupirktas dyzelinis variklis, kuris aprūpino elektros energija alaus šaldymo ir kitus įrengimus. Buvo pravesta nauja vandentiekio linija. Alaus gamyba per pamainą išaugo nuo 1200 iki 3500 litrų. Bravoras miežius pirkdavo iš vietinių ūkininkų, o nuo 1940 m. miežius geležinkeliu atveždavo iš Ukrainos.
Lietuvos TSR valstybinės nacionalizavimo komisijos 1940-08-06 nutarimu alaus darykla nacionalizuota. Įmonės vertybės išdėstytos sąraše, kuriame paminėtas 30 ha žemės sklypas, 52990 butelių, 937 dėžės, 105 krepšiai, 347 statinės. Iš viso už 490248 Lt sumą. Sąraše nepažymėtas kilnojamasis turtas, esantis pas klientus. Įmonės komisaru paskirtas Petras Kurliauskas, kuris iki tol mokėsi Kauno aludarių mokykloje ir tuo metu Mažeikių bravore atliko praktiką. Jos veiklą prižiūrėjo Lietuvos TSR maisto pramonės liaudies komisariatas ir Valstybinis alaus trestas. Tuo pačiu metu nacionalizuotos ir Mažeikių alaus bravorui priskirtos Viekšnių alaus pilstytuvė ir vaisvandenių įmonėlės. Jose tuo metu dirbo 6 darbininkai. Su penkiais darbuotojais Mažeikiams buvo priskirta Plungės alaus pilstytuvė ir restoranas, Kretingos ir Skuodo lauas pilstytuvės. Į minėtas alaus pilstytuves alaus iš Mažeikių buvo pristatomas statinėse, čia išpilstomas į butelius ir pristatomas į parduotuves, kioskus. Esant nemažam alaus pareikalavimui, buvo rekonstruotas alaus virimo baras. Buvo pririmtas naujas meistras Henrikas Srebalius, kuris pakeitė vokietį Zebergą. Buvo sumontuoti dar brolių Šadauskų nupirkti nauji virimo katilai. Iš Šerkšnės malūno savininko Groso buvo nupirktas dyzelinis variklis, kuris aprūpino elektros energija alaus šaldymo ir kitus įrengimus. Buvo pravesta nauja vandentiekio linija. Alaus gamyba per pamainą išaugo nuo 1200 iki 3500 litrų. Bravoras miežius pirkdavo iš vietinių ūkininkų, o nuo 1940 m. miežius geležinkeliu atveždavo iš Ukrainos.
Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/36705“

Naršymo meniu