Alaus darykla
LOKIO BRAVORAS", alaus darykla „Mažeikių lokys", Mažeikių alaus bravoras, seniausia įmonė Mažeikiuose. 1932-10-25 - 1941 m. kovo mėn. vadinosi „Pilnoji bendrovė „Broliai Šadauskai Pirma lietuvių alaus darykla", 1941 m. kovo mėn. - 1941 m. birželio mėn. - Mažeikių alaus darykla „Švyturys", 1941 m. birželio mėn. - 1941 m. spalio mėn. - Pilnosios bendrovės Broliai Šadauskai alaus darykla, 1941 m. spalio mėn. - 1944 m. - valstybinė alaus darykla „Lokys" (Die Staatsbierbrauerei „Lokys"). 1941 - 1944 m. dokumentuose alaus darykla dar vadinama: „Broliai Šadauskai Pirmas lietuvių alaus bravoras", „Pilnoji bendrovė „Broliai Šadauskai", „Broliai Šadauskai Mažeikių alaus darykla", „Alaus darykla broliai Šadauskai", „Bier Brauerei Br. Schadauskai" ir kt.
1931 m. birželio 15 d. broliai Ildifonsas (g. 1901 m. Griežės k. - m. 1981 m. JAV) ir Anicetas (g. 1907 m. Griežės k. - m. 1984 m. JAV.) Šadauskai nupirko likviduojamą degtukų fabriką ir pradėjo ruoštis alaus pramonės gamybai. 1931 m. alaus bravorą statė mūrininkai Vincentas Šiaulys, Domininkas Dvariškis ir kt. 1932-10-25 įsteigta alaus darykla, kuri vadinosi Pilnoji bendrovė „Broliai Šadauskai Pirma lietuvių alaus darykla". Šio bravoro dalininkais dar buvo kiti trys Šadauskų broliai: Alfonsas (g. 1899 m. Griežės k. - m. 1944 m. Sibire), Napoleonas (g. 1905 m. Griežės k. - m. 1943 m. Sibire) ir Konstantinas (g. 1912 m. Griežės k. - m. 1992 m. Mažeikiuose). Gamino alų, salyklą, kitus alkoholinius gėrimus, vaisvandenius bei jais prekiavo, laikė sandėlius, alaus barus, restoranus. Jos veiklą prižiūrėjo Finansų ministerijos Mokesčių departamentas. 1937 m. alaus bravoras turėjo keturis alaus urmo sandėlius: Šiauliuose, Panevėžyje, Tauragėje ir Pasvalyje. Be to, nuosavus 6 restoranus, 10 barų, daug alinių. 1933-1938 m. bravore mechaniku dirbo Povilas Žiulpa, kuris pagamino barams nikeliuotus kranus alui pilstyti, sukonstravo geležies pašalinimo iš vandens filtrus, atliko įvairius autotechnikos remonto darbus, patobulino alaus daryklos vandens tinklus, alaus virimo katilus, kitus įrengimus.
Lietuvos TSR valstybinės nacionalizavimo komisijos 1940-08-06 nutarimu alaus darykla nacionalizuota. Įmonės vertybės išdėstytos sąraše, kuriame paminėtas 30 ha žemės sklypas, 52990 butelių, 937 dėžės, 105 krepšiai, 347 statinės. Iš viso už 490248 Lt sumą. Sąraše nepažymėtas kilnojamasis turtas, esantis pas klientus. Įmonės komisaru paskirtas Petras Kurliauskas, kuris iki tol mokėsi Kauno aludarių mokykloje ir tuo metu Mažeikių bravore atliko praktiką. Jos veiklą prižiūrėjo Lietuvos TSR maisto pramonės liaudies komisariatas ir Valstybinis alaus trestas. Tuo pačiu metu nacionalizuotos ir Mažeikių alaus bravorui priskirtos Viekšnių alaus pilstytuvė ir vaisvandenių įmonėlės. Jose tuo metu dirbo 6 darbininkai. Su penkiais darbuotojais Mažeikiams buvo priskirta Plungės alaus pilstytuvė ir restoranas, Kretingos ir Skuodo lauas pilstytuvės. Į minėtas alaus pilstytuves alaus iš Mažeikių buvo pristatomas statinėse, čia išpilstomas į butelius ir pristatomas į parduotuves, kioskus. Esant nemažam alaus pareikalavimui, buvo rekonstruotas alaus virimo baras. Buvo pririmtas naujas meistras Henrikas Srebalius, kuris pakeitė vokietį Zebergą. Buvo sumontuoti dar brolių Šadauskų nupirkti nauji virimo katilai. Iš Šerkšnės malūno savininko Groso buvo nupirktas dyzelinis variklis, kuris aprūpino elektros energija alaus šaldymo ir kitus įrengimus. Buvo pravesta nauja vandentiekio linija. Alaus gamyba per pamainą išaugo nuo 1200 iki 3500 litrų. Bravoras miežius pirkdavo iš vietinių ūkininkų, o nuo 1940 m. miežius geležinkeliu atveždavo iš Ukrainos.
1941 m. abu Šadauskai pasitraukė į Ameriką. Įmonė buvo gana moderni. Joje įvairius mechanizmus suko, gamino elektros energiją, varinėjo siurblius apie 50 elektros motorų. Veikė elektriniai fukteliai, miežių valytuvai, 6960 litrų varinis katilas misai virti, dvi kortavimo mašinos, du statinių montavimo aparatai, dvi alaus pilstymo mašinos su armatūra, butelių plaunamoji mašina su atskiru varikliu, 9000 litrų misos aušinimo bakas, salyklo daigų nutrupinimo mašina. 1943 m. įmonės balanse buvo 170330 butelių, 433000 kamščių, 522 dėžės alui transportuoti, 926 krepšiai alui laikyti ir nešti, per 700 alaus statinių, taip pat garo katilas ir garo mašina, keliolika statinių plovimo aparatų, mikroskopas „Busch" ir t.t. Visa gamybinė įranga buvo mūriniame pastate, mūriniame sandėlyje miežiams laikyti, daigykloje, dviejuose garažuose, ledainėje, įvairiose pašiūrėse ir sandėliukuose. Bravoras turėjo savo vandentiekį, kanalizaciją. Teritorija buvo išgrįsta akmenimis. Įmonės teritorijoje stovėjo du mediniai namai, kuriuose gyveno gyveno I. Šadauskas ir alaus virimo meistras.
Visą vokiečių okupacijos laikotarpį įmonei vadovavo Ildifonsas Šadauskas, buhalterė V. Puodžiūtė, sandėlininkas A. Jasinskas. Alus į artimesnius taškus buvo išvežiojamas dviem arkliais - vasarą vežimais, žiemą rogėmis, o toliau gabenamas trimis sunkvežimiais.
Po karo alaus daryklos direktoriumi buvo Žalimas, po jo - Kęstutis Bekeris. 1962 m. įmonė tapo alaus bravoro „Gubernija“ filialu, 1989 m. atsiskyrė nuo „Gubernijos“ ir tapo Mažeikių agrofirma „Lokys“. Nuo 1994 m. „Mažeikių Lokys“ yra uždaroji akcinė bendrovė. 2000 m. visiškai atnaujinta alaus gamybos technologija.
Dabar gaminama 13 rūšių alus: „9,5", „Auksinis Princas", „Drakono", „Ledinis", „Lokio", „Rudasis Lokys", „Trys Lokiai", „Sena Pilis", „Salyklinis", „Vasaros", „Vestuvinis", „Ryklio Nasrai" ir „Ryklio Nasrai - 9,5“. , išpilstomas mineralinis vanduo „Lokys" ir mineralizuotas vanduo „Laima“ (abu išgaunami iš paties giliausio gręžinio Lietuvoje - 768 m.).
2012 m. rudenį bendrovė neribotam laikui sustabdė savo veiklą, planuojama atleisti 28 darbuotojus iš 32, nebegamins lietuviško alaus [1]. 2017 m. buvusį bravoro pastatą nupirko įmonė „Vaidva“. Viena iš veiklos sričių – pramoninių statinių griovimas. Susitvarkiusi visus reikiamus leidimus įmonė 2018 m. ėmė teritorijoje atlikti pastatų griovimo darbus.
Direktoriai
- Jonas Dauginas (1940-10-01 - 1941-06-27)
- Antanas Žalimas (? - 1955-10-19)
- Antanas Šidlauskas (1955 - 1956 m.)
- Kęstutis Bekeris
- Edita Gadliauskienė
Kiti straipsniai
Šaltiniai
- ↑ Janina Sribaliutė. „Lokio bravoro" darbuotojai papildys bedarbių gretas // Santarvė. - 2012. - Lapkr. 6. - Nr. 127. - P. 1, 2.
- Plastinina B. Viekšnių gatvė atsirado iš Viekšnių - Leckavos vieškelio // Santarvė, 2009. - Kovo 5. - Nr. 26. - P. 4.
- Muturas A. Ir karo metais vyrai pūtė baltą alaus putą // Santarvė. - 2009. - Rugpjūčio 27. - Nr. 95. - P. 4, 7.
- Muturas A. Meilės metalui liga savamokslį meistrą užkrėtė garsus inžinierius // Santarvė. - 2011. - Sausio 20 d. - Nr. 8.