Žiedmusės: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 12 eilutė: | 12 eilutė: | ||
Pasaulyje yra apie 6000 rūšių, iš jų 500 aptinkama Europoje, Lietuvoje – apie 300–350 rūšių. Mažeikių rajone turėtų būti apie 120-250 rūšių. | Pasaulyje yra apie 6000 rūšių, iš jų 500 aptinkama Europoje, Lietuvoje – apie 300–350 rūšių. Mažeikių rajone turėtų būti apie 120-250 rūšių. | ||
ŽIEDMUSĖS (Syrphidae) - dvisparnių (Diptera) šeima. | |||
Nedideles arba gana stambios, panašios į vapsvas ir kamanes (mimikrija), rečiau visiškai juodos, pilvelio nedengia šereliai. Pleviškos kaliptros redukuotos. Antenos šerelis plikas, rečiau plunksniškas. Medialine gysla isilieja i radialine. Patinų akys viršugalvyje susiglaudžia. | |||
Atvirai gyvenančios lervos buna spalvotos (žalsvos, gelsvos, rausvos), slaptos balsvos. Gyvena ant augalų tarp amarų kolonijų (entomofagai), bendruomeniniu vabzdžiu lizduose (parazitai), vandenyje, augalu liekanose, ištižusiuose grybuose (saprofagai) arba mešle (kaprofagai); kai kurios rūšys kenkia augalams (svogūninė žiedmusė, gumburiuotoji žiedmusė). | |||
Ziedmusės aptinkamos ant augalų žiedų, tačiau ne visos rušys maitinasi nuo žiedu. Gana vikriai skraido. Geriausiai žinomas atstovas – serbentine žiedmuse (Syrphus ribesii) – amaru naikintojas. | |||
Pasaulyje yra apie 6000 rūšių. Lietuvoje – 300–350 rušiu. | |||
Mažeikių rajono žiedmusės | |||
Mažeikių rajone turėtų būti apie 250 rūšių. | |||
== Nuorodos == | == Nuorodos == | ||
01:14, 26 kovo 2011 versija
| Žiedmusės | |
|---|---|
 | |
| Kamaniškoji žiedmusė (Volucella pellucens), Krakiai, 2006-07-22 | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Nariuotakojai Arthropoda |
| Klasė | Vabzdžiai Insecta |
| Būrys | Dvisparniai Diptera |
| Šeima | Žiedmusės Syrphidae Latreille, 1802 |
|
| |
ŽIEDMUSĖS (Syrphidae) - dvisparnių (Diptera) šeima.
Stambokos arba vidutinio dydžio musės, kurių pilvelis dažnai išmargintas skersiniais geltonais ir juodais dryžiais. Iš išorės žiedmusės dažnai panašios į vapsvas, bites ir kamanes (mimikrija). Patinų akys gana stambios ir viršugalvyje susiglaudžia. Kiaušinėliai balti. Lervos panašios į mažytes dėles, žalios, gelsvos ar rausvos spalvos ar bespalvės, gyvena ant augalų tarp amarų kolonijų (entomofagai), ir kitu maistu. Yra taip pat rūšių, gyvenančių skruzdėlynuose, bičių, bendruomeninių vabzdžių lizduose (parazitai), vandenyje, augalų liekanose, ištižusiuose grybuose (saprofagai) arba mėšle (kaprofagai); kai kurios rūšys kenkia augalams (svogūninė žiedmusė, gumburiuotoji žiedmusė). Suaugusios žiedmusės aptinkamos ant augalų žiedų, nes maitinasi nektaru tačiau ne visos rušys maitinasi nuo žiedu. Gana vikriai skraido. Geriausiai žinomas atstovas – serbentine žiedmuse (Syrphus ribesii) – amarų naikintojas.
Pasaulyje yra apie 6000 rūšių, iš jų 500 aptinkama Europoje, Lietuvoje – apie 300–350 rūšių. Mažeikių rajone turėtų būti apie 120-250 rūšių.
ŽIEDMUSĖS (Syrphidae) - dvisparnių (Diptera) šeima. Nedideles arba gana stambios, panašios į vapsvas ir kamanes (mimikrija), rečiau visiškai juodos, pilvelio nedengia šereliai. Pleviškos kaliptros redukuotos. Antenos šerelis plikas, rečiau plunksniškas. Medialine gysla isilieja i radialine. Patinų akys viršugalvyje susiglaudžia. Atvirai gyvenančios lervos buna spalvotos (žalsvos, gelsvos, rausvos), slaptos balsvos. Gyvena ant augalų tarp amarų kolonijų (entomofagai), bendruomeniniu vabzdžiu lizduose (parazitai), vandenyje, augalu liekanose, ištižusiuose grybuose (saprofagai) arba mešle (kaprofagai); kai kurios rūšys kenkia augalams (svogūninė žiedmusė, gumburiuotoji žiedmusė). Ziedmusės aptinkamos ant augalų žiedų, tačiau ne visos rušys maitinasi nuo žiedu. Gana vikriai skraido. Geriausiai žinomas atstovas – serbentine žiedmuse (Syrphus ribesii) – amaru naikintojas. Pasaulyje yra apie 6000 rūšių. Lietuvoje – 300–350 rušiu. Mažeikių rajono žiedmusės Mažeikių rajone turėtų būti apie 250 rūšių.