Šerkšnėnų biblioteka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
17 pridėta baitų ,  21:03, 18 liepos 2012
nėra keitimo aprašymo
20 eilutė: 20 eilutė:


== Istorija ==
== Istorija ==
Įkurta 1956 m. Šerkšnėnų k. Patalpas bibliotekai išnuomojo kaimo gyventojas Kostas Svirušis, kuris su šeima gyveno viename namo gale, o kitame buvo biblioteka ir klubas-skaitykla. Naujai įsikūrusioje bibliotekoje pradėjo dirbti vidurinę mokyklą baigusi Kostė Balvočiūtė. Tais metais bibliotekoje buvo tik dvi knygų lentynos (iš viso apie 500 vnt. knygų), skaitė pie 100 skaitytojų, išduota 150 vnt. knygų, iš baldų turėjo tik paprastą stalą, kelis suolus ir kėdę, nebuvo elektros, vakarais patalpas apšviesdavo žibaline lempa.  
Įkurta 1956 m. [[Šerkšnėnai|Šerkšnėnų]] k. Patalpas bibliotekai išnuomojo kaimo gyventojas Kostas Svirušis, kuris su šeima gyveno viename namo gale, o kitame buvo biblioteka ir klubas-skaitykla. Naujai įsikūrusioje bibliotekoje pradėjo dirbti vidurinę mokyklą baigusi Kostė Balvočiūtė. Tais metais bibliotekoje buvo tik dvi knygų lentynos (iš viso apie 500 vnt. knygų), skaitė pie 100 skaitytojų, išduota 150 vnt. knygų, iš baldų turėjo tik paprastą stalą, kelis suolus ir kėdę, nebuvo elektros, vakarais patalpas apšviesdavo žibaline lempa.  


1957-04-05 Šerkšnėnų bibliotekoje pradėjo dirbti Mirga Gailytė-Kakštienė (dirbo iki 2002 m.), buvo 462 vnt. knygų ir 150 skaitytojų. Patalpos buvo padalintos į dvi dalis. Knygų fondas atskirtas nuo salės. Tame pačame pastate veikė ir [[Šerkšnėnų klubas-skaitykla]]. 1958 m. biblioteka iš kultūros skyriaus gavo radijo aparatą „Latvija", dvi naujas knygų lentynas. Masinius renginius vesdavo kartu su klubo skaityklos darbuotoja P. Laimaite. Veikė trys kilnojamosios bibliotekėlės. 1960 m. biblioteka perkelta į kitas patalpas, kur dabar yra [[Šerkšnėnų kultūros centras]]. Tuo metu biblioteka turėjo keturias knygų lentynas, rašomą stalą, kataloginę spintelę, radijo aparatą ir keturias kėdes. 1963 m. biblioteka iškelta į [[Pašerkšnės dvaras|Pašerkšnės dvarą]] ir vadinosi ''Pašerkšnės biblioteka''. Darbo sąlygos čia buvo labai sunkios, knygos laikytos šatoje ir drėgnoje patalpoje, nebuvo elektros, reikėjo dirbti prie žibalinės lempos, žmonėms ateiti į biblioteką buvo labai toli, nes bibliotekos patalpos buvo nuošaly.  
1957-04-05 Šerkšnėnų bibliotekoje pradėjo dirbti Mirga Gailytė-Kakštienė (dirbo iki 2002 m.), buvo 462 vnt. knygų ir 150 skaitytojų. Patalpos buvo padalintos į dvi dalis. Knygų fondas atskirtas nuo salės. Tame pačame pastate veikė ir [[Šerkšnėnų klubas-skaitykla]]. 1958 m. biblioteka iš kultūros skyriaus gavo radijo aparatą „Latvija", dvi naujas knygų lentynas. Masinius renginius vesdavo kartu su klubo skaityklos darbuotoja P. Laimaite. Veikė trys kilnojamosios bibliotekėlės. 1960 m. biblioteka perkelta į kitas patalpas, kur dabar yra [[Šerkšnėnų kultūros centras]]. Tuo metu biblioteka turėjo keturias knygų lentynas, rašomą stalą, kataloginę spintelę, radijo aparatą ir keturias kėdes. 1963 m. biblioteka iškelta į [[Pašerkšnės dvaras|Pašerkšnės dvarą]] ir vadinosi ''Pašerkšnės biblioteka''. Darbo sąlygos čia buvo labai sunkios, knygos laikytos šatoje ir drėgnoje patalpoje, nebuvo elektros, reikėjo dirbti prie žibalinės lempos, žmonėms ateiti į biblioteką buvo labai toli, nes bibliotekos patalpos buvo nuošaly.  
36 eilutė: 36 eilutė:
== Kraštotyra ==
== Kraštotyra ==


1988 m. parašytas kraštotyros darbas „Naujos tradicijos Šerkšnėnų apylinkėje (aut. M. Kakštienė). Aplanke surinktos nuotraukos ir aprašymai apie saviveiklininkų dienas, daugiavaikių šeimų vakarones, rengiamas naujagimių vardynas, auksines ir sidabrines vestuves. 1990 m. paruoštas aplankas „Kolūkis spaudoje". Renkama medžiaga kaimo istorijai, apie naujų įmonių atsiradimą ir senų žlugimą, gautos nuotraukos iš buvusio kolūkio gyvenimo, pildomas aplankas „Kaimo poetai". 1993 m. surinkta naujų R. Gailiaus ir V. Mineikienės eilėraščių, sudaryta asmeninių bibliotekėlių savininkų kartoteka, nuo 1994 m. renkamos senovinės knygos. 1996 m. ruošiama Šerkšnėnų pradinės mokyklos istorija, užrašyti mokytojų C. Jankauskaitės ir J. Linkevičiaus atsiminimai. 1997 m. renkama medžiaga apie Šerkšnėnų malūną. 1998 m. parengtas kraštotyros darbas „Šerkšnėnų kaimo literatų kūryba", 2003 m. - „Medžio drožėjas Rimantas Laima", 2004 m. išleistas aplankas „Šerkšnėnų kaimo liaudies kūrėjos [[Mineikienė Valerija|Valerijos Mineikienės]] eilėraščiai ir dainos". 2004 m. bibliotekos kraštotyros fondą sudarė 13 vnt. spausdintų leidinių ir aplankų.
1988 m. parengtas kraštotyros darbas „Naujos tradicijos Šerkšnėnų apylinkėje (aut. M. Kakštienė). Aplanke surinktos nuotraukos ir aprašymai apie saviveiklininkų dienas, daugiavaikių šeimų vakarones, rengiamas naujagimių vardynas, auksines ir sidabrines vestuves. 1990 m. paruoštas aplankas „Kolūkis spaudoje". Renkama medžiaga kaimo istorijai, apie naujų įmonių atsiradimą ir senų žlugimą, gautos nuotraukos iš buvusio kolūkio gyvenimo, pildomas aplankas „Kaimo poetai". 1993 m. surinkta naujų R. Gailiaus ir V. Mineikienės eilėraščių, sudaryta asmeninių bibliotekėlių savininkų kartoteka, nuo 1994 m. renkamos senovinės knygos. 1996 m. ruošiama Šerkšnėnų pradinės mokyklos istorija, užrašyti mokytojų C. Jankauskaitės ir J. Linkevičiaus atsiminimai. 1997 m. renkama medžiaga apie Šerkšnėnų malūną. 1998 m. parengtas kraštotyros darbas „Šerkšnėnų kaimo literatų kūryba", 2003 m. - „Medžio drožėjas Rimantas Laima", 2004 m. išleistas aplankas „Šerkšnėnų kaimo liaudies kūrėjos [[Mineikienė Valerija|Valerijos Mineikienės]] eilėraščiai ir dainos". 2004 m. bibliotekos kraštotyros fondą sudarė 13 vnt. spausdintų leidinių ir aplankų.


== Renginiai ==
== Renginiai ==

Naršymo meniu