Šablonas:Pildomi straipsniai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Sedos medžiotojų būrelio vėliava

SEDOS MEDŽIOTOJŲ BŪRELIS, Mažeikių medžiotojų ir žvejų draugijos būrelis, įsikūręs Sedos mieste. Vadovas Juozas Narbutas. Medžioklės plotas - 10000 ha, iš jų apie 4000 ha miškų.

Įkurtas 1965 m. Būrelio vadovais yra buvę: Vaclovas Glazauskas, Bronius Liupkevičius, Petras Kekys, Vaclovas Petkus, Vaclovas Žutautas, Romualdas Urbonavičius, Algis Neliubšis. Mirę būrelio nariai: Vincas Grudikas, Vaclovas Pukinskis, Vytautas Rubežius, Petras Klikovas, Antanas Jurkėnas, Steponas Žičkus, Grigaitis.

Būrelyje yra 49 medžiotojai. Kasmet sumedžiojama apie 15 šernų, nušaunama apie 30 bebrų.


Kėkštas

KĖKŠTAS (Garrulus glandarius), varninių šeimos paukštis.

Rajono teritorijoje perinti, sėsli rūšis. Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Peri pavienėmis poromis. Lizdus dažniausiai krauna jaunose eglutėse, pušelėse, rečiau – ąžuoluose, alksniuose, karkluose. Lizdai gana stambūs sukrauti iš lanksčių lapuočių medžių, viržių šakelių, gūžta išklojama švelnesnėmis žolelėmis, šaknelėmis. Dažniausiai balandžio mėn. patelė padeda 5 – 7 žalsvai melsvus su rusvais taškeliais kiaušinius. Peri abu porelės nariai apie 18 parų. Išsiritę jaunikliai lizde tupi labai tyliai, beveik visiškai neskleisdami jokio garso. Jauniklius maitina abu tėvai. Lizdą jaunikliai palieka būdami 20 – 24 dienų amžiaus. Juos tėvai papildomai globoja dar 6 – 10 dienų.


Dr. Antano Biržiškos sveikatos namai

DR. ANTANO BIRŽIŠKOS SVEIKATOS NAMAI, viešoji sveikatos įstaiga Viekšnių mstl. Vadovė vyriausioji gydytoja Aušrelė Jadvyga Gurauskaitė, vadovaujanti ir Biržiškų vardo viekšniškių draugijai.

Dr. A. Biržiškos sveikatos namai pastatyti 1938—1939 metais asmeninėmis Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, prof. Mykolo Biržiškos lėšomis. Jis pastatą savo ir brolių vardu dovanojo Viekšnių miestui, siekdamas įamžinti tėvo dr. Antano Biržiškos (1855—1922) atminimą.

2004 m. gegužės mėn. po restauracijos atgimusius dr. A. Biržiškos sveikatos namus Telšių vyskupijos kancleris, generalvikaras Juozas Šiurys pašventino. Pastatas restauruotas pagal Vyriausybinę programą. Projektą rėmė rajono Savivaldybė ir Vertybių apsaugos departamentas prie LR Kultūros ministerijos.


AB „Pieno žvaigždės" Mažeikių pieninė
Mažeikių sviesto gamykla 1927 m.

MAŽEIKIŲ PIENINĖ, AB „Pieno žvaigždės" Mažeikių filialas. Yra Mažeikiuose.

Mažeikių pieninė susikūrė kooperaciniu būdu 1926 metais Tirkšlių - Sedos gatvių sankryžoje esančiame pastate. Prie pat gatvės stovėjusiame name viename kambaryje buvo įsikūrusi pieninės kontora. Čia pat gyveno ir pieninės viršininkas. Dar viename kambaryje buvo pieno produktų bufetas, kur prekiavo sviestu ir grietine. Pieną separuodavo mechanizuotai, sviestą sukdavo taip pat mašina; įrenginius prižiūrėjo Ramanauskas. Tuo metu ji priklausė Mažeikių kooperacijos sąjungai. 1936 metais ji jau supirkdavo 1 300 tonų pieno per metus. Pokario metais pieninės kolektyvas nebuvo didelis. Čia dirbo apie 10 darbininkų, buhalteris, kasininkas V. Končius, meistras, kiti tarnautojai. Pieninė turėjo taip pat laboratoriją bei lydymo cechą, kuris buvo Pramonės gatvėje. Pieninėje buvo garo katilas, kuris šildydavo vandenį. Karštas vanduo buvo nuolat naudojamas ir gamybai, ir įrangai bei vamzdžiams plauti. Ūkininkai pagal prievolę turėdavo pieninei tiekti nustatytą pieno normą. Iš pieno gamindavo sviestą, varškę, grietinę. Ši produkcija buvo išvežama į Kauną, Vilnių, Klaipėdą ir kitus miestus. 1940 m. pieninei priklausė 10 nuosavų pieno nugriebimo punktų ir 6 savarankiškai veikiantys punktai.


Tikrasis raudonviršis (Leccinum aurantiacum)

TIKRASIS RAUDONVIRŠIS, raudonikis, (Leccinum aurantiacum), baravykinių šeimos grybas.

Vaisiakūniai dideli, mėsingi. Kepurėlė užauga iki 30 cm skersmens, plaušuotra, oranžiškai raudona, rudai raudona, geltonai raudona. Jaunų vaisiakūnių kepurėlė pusiau apvali, senesnių iškili, senų plokščiai iškili, su kraštuose nukarusia luobele.

Vamzdeliai ilgi, balsvi, pilki. Senų grybų vamzdeliai dažnai išlindę iš po kepurėlės kraštų. Poros apskritos ir smulkios, balsvos, senų - žalsvai, rudai pilkos. Paspaudus poros paruduoja.

Kotas tvirtas, dažnai į viršų truputį smailėjantis, 5-20 cm ilgio ir 3-6 cm skersmens, baltas, apaugęs pilkais rudais, vėliau - juodai rudais žvyneliais, plaušeliais.

Trama minkšta, balta, įpjauta ar perlaužta greitai darosi pilkai melsva, pilkai violetinė, žalsvai rusva, malonaus kvapo ir skonio. Sporos verpstiškos, ochros geltonumo, 13-17x4-5 mikron.