Šablonas:Pildomi straipsniai
„MANO NAMAI", klubas, visuomeninė organizacija, vienijanti pavyzdingai tvarkomų sodybų ir sodo sklypų šeimininkus, sodininkus, gėlininkus, tautodailininkus. Įkurta 2003 m. lapkričio mėn. Pirmininkas Pranciškus Tolišius. Klubo buveinė - Benignos ir Pranciško Tolišių sodyba. Steigiamojo susirinkimo metu buvo 32 nariai. Pirmąją valdybą sudarė: Vilma Klimavičiūtė, Benigna Tolišienė, Ramutė Ozolienė, Monika Sprindienė, Elena Kostkevičienė, Laima Zvėgaitė.
Klubo nariai keliauja, lanko gražiausias sodybas, organizuoja sodų ir sklypų apželdinimo seminarus, kviečia lektorius. Bendradarbiauja su žurnalo „Mano namai" redakcija, palaiko ryšius su Klaipėdos, Šilutės, Šiaulių, Skuodo bei Akmenės analogiškais klubais.
VIEKŠNIŲ POLICIJOS NUOVADA. Jai priklausė Viekšnių, Akmenės, Vegerių valsčiai. 1925 m. viršininkas buvo Vladas Novodzelskis, vėliau - N. Daleckas. XIX a. pab. minimas Viekšnių policijos viršininkas A. N. Kotlerovskij, kuris Viekšnių cerkvei padovanojo prabangų užtiesalą
Iki 1941 m. Viekšnių miestelio gyventojai ėjo panaktinę. Kasnakt turėjo būti du panaktiniai. Vienas panaktinis pradėdavo panaktinę eiti viename miestelio gale, kitas — kitame. Susitikę kur nors viduryje miestelio, jie išsiskirdavo, nes kiekvienas turėjo apeiti savo plotus. Taip tie du panaktiniai vaikščiodavo po miestelį per visą naktį. Nuo 1930 metų panaktinę ėjo samdyti panaktiniai: Jonas Erlickis (g. 1896 m.) ir Malakauskis. Panaktinę reikėjo pradėti eiti saulei nusileidus, sutemus. Eidavo iki išauštant. Ką nors įtartino pastebėjęs, panaktinis pradėdavo švilpti. Švilpį išgirdę, miestelio gyventojai turėjo išeiti ir paveizėti, kas yra atsitikę. Jei reikėjo, turėjo padėti vagis sulaikyti, gaisrą gesinti.
ZALĖ KARLIS, Kārlis Zāle, pilnai Johanas Karlis Leonhardas Zalite (g. 1888-10-28 Mažeikiuose - 1942-02-19 Inčukalns, Latvija; palaidotas Rygoje Brolių (karių) kapinėse), latvių monumentaliosios skulptūros pradininkas ir žymiausias šios srities atstovas. Gimė Mažeikiuose dirbusio mūrininko šeimoje. Paliko Mažeikius dar kūdikystėje, vaikystę praleido Liepojoje. 1917-1920 m. mokėsi Petrogrado dailės akademijoje. Po mokslų Rusijoje ir Vokietijoje grįžo į Rygą. 1936-1942 m. dėstė Latvijos dailės akademijoje; 1936 m. suteiktas profesoriaus vardas.
Žymiausi darbai – Laisvės paminklas Rygoje (1935 m.), Rygos brolių kapų skulptūros (1924-1936 m. ) ir kt.
GRAMALIENĖ - BARKAUSKAITĖ JULIJA (g. 1917-06-18 Petraičių k. - m. 2010-08-11 Židikuose), žemaičių dainininkė ir tautosakos pateikėja. Nuo 1988 m. gyveno Židikuose.
Meilę dainai ir pasakotojos talentą paveldėjo iš savo senelio giedotojo Juozapo Slyčio, kuris mirė sulaukęs 90 metų amžiaus. Taip pat daug dainų išmoko iš mamos ir senelės. Židikų kultūros namuose lankė etnografinį ansamblį, kuriame dainavo savo išmoktas dainas. Iš jos tautosaką užrašė Židikų vidurinės mokyklos mokiniai, tautosakos rinkėjai iš Vilniaus, Klaipėdos, Palangos, Telšių, Mažeikių, Vykintas Vaitkevičius, Viktorija Daujotytė ir kt.
2008 m. ansamblis „Alksna" išleido knygelę (68 psl.) su kompaktine ploktštele „Nedieliuos rytieli", kurioje pateikta senųjų Mažeikių krašto tautosakos pateikėjų Kazio Sidabro (1900-1989), Justinos Radvilienės (1909-2006) ir Julijos Gramalienės (1917-) dainos, rateliai, pasakojimai. Iš viso leidinyje pateikti 29 kūrinių tekstai, o kompaktinėje plokštelėje jų įrašai.
KERŠOJI MEŠKUTĖ (Arctia caja) - meškučių (Arctiidae) šeimos drugys.
Dydis 50-80 mm. Priekiniai sparnai tamsiai rudi, suskaidyti baltomis vingiuotomis juostomis. Be to, priekiniame pakraštyje yra dvi pleišto formos baltos dėmės. Užpakaliniai sparnai gelsvai rausvi, ant jų yra 5 melsvai juodos dėmės. Galva ir krūtinė tamsiai rudos spalvos. Pilvelis raudonas su juodomis dėmelėmis. Drugiai skraido nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos. Noriai skrenda prie lempų. Įprastas parkuose, soduose, neretas gyvenvietėse.