Šablonas:Pildomi straipsniai
PRAČKAUSKAS FELIKSAS, pirmasis Mažeikių miesto burmistras, 1919 m. Savo kadencijos jis neišbuvo. Pasak to laiko liudininkų, kilus kažkokiems neaiškumams dėl JAV lietuvių išeivių siunčiamos labdaros, F. Pračkauskas buvo pašalintas iš pareigų, o burmistru tapo iki tol jo pavaduotojas buvęs Jonas Motuzas. Tarpukariu, Laižuvos ir Laisvės gatvių kampe, F. Pračkauskas buvo pasistatęs namą. Dabar tame name įsikūrusi indu parduotuvė „Vismanta".
ZALĖ KARLIS, Kārlis Zāle, pilnai Johanas Karlis Leonhardas Zalite (g. 1888-10-28 Mažeikiuose - 1942-02-19 Inčukalns, Latvija; palaidotas Rygoje Brolių (karių) kapinėse), latvių monumentaliosios skulptūros pradininkas ir žymiausias šios srities atstovas. Gimė Mažeikiuose dirbusio mūrininko šeimoje. Paliko Mažeikius dar kūdikystėje, vaikystę praleido Liepojoje. 1917-1920 m. mokėsi Petrogrado dailės akademijoje. Po mokslų Rusijoje ir Vokietijoje grįžo į Rygą. 1936-1942 m. dėstė Latvijos dailės akademijoje; 1936 m. suteiktas profesoriaus vardas.
Žymiausi darbai – Laisvės paminklas Rygoje (1935 m.), Rygos brolių kapų skulptūros (1924-1936 m. ) ir kt.
GRAMALIENĖ - BARKAUSKAITĖ JULIJA (g. 1917-06-18 Petraičių k. - m. 2010-08-11 Židikuose), žemaičių dainininkė ir tautosakos pateikėja. Nuo 1988 m. gyveno Židikuose.
Meilę dainai ir pasakotojos talentą paveldėjo iš savo senelio giedotojo Juozapo Slyčio, kuris mirė sulaukęs 90 metų amžiaus. Taip pat daug dainų išmoko iš mamos ir senelės. Židikų kultūros namuose lankė etnografinį ansamblį, kuriame dainavo savo išmoktas dainas. Iš jos tautosaką užrašė Židikų vidurinės mokyklos mokiniai, tautosakos rinkėjai iš Vilniaus, Klaipėdos, Palangos, Telšių, Mažeikių, Vykintas Vaitkevičius, Viktorija Daujotytė ir kt.
2008 m. ansamblis „Alksna" išleido knygelę (68 psl.) su kompaktine ploktštele „Nedieliuos rytieli", kurioje pateikta senųjų Mažeikių krašto tautosakos pateikėjų Kazio Sidabro (1900-1989), Justinos Radvilienės (1909-2006) ir Julijos Gramalienės (1917-) dainos, rateliai, pasakojimai. Iš viso leidinyje pateikti 29 kūrinių tekstai, o kompaktinėje plokštelėje jų įrašai.
KERŠOJI MEŠKUTĖ (Arctia caja) - meškučių (Arctiidae) šeimos drugys.
Dydis 50-80 mm. Priekiniai sparnai tamsiai rudi, suskaidyti baltomis vingiuotomis juostomis. Be to, priekiniame pakraštyje yra dvi pleišto formos baltos dėmės. Užpakaliniai sparnai gelsvai rausvi, ant jų yra 5 melsvai juodos dėmės. Galva ir krūtinė tamsiai rudos spalvos. Pilvelis raudonas su juodomis dėmelėmis. Drugiai skraido nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos. Noriai skrenda prie lempų. Įprastas parkuose, soduose, neretas gyvenvietėse.
BALĖNĖLIS, ežeras Šerkšnėnų seniūnijoje, Mažeikių ir Telšių rajonų pasienyje. Iš ežero išteka Viešetė, netoli jo, rytiniu pakraščiu, teka Pievys. Prie ežero yra Balėnėlių kaimas, kurio dalis priklauso Telšių raj.
MAŽEIKIŲ JAUNŲJŲ GAMTININKŲ STOTIS (JGS), mokinių neformaliojo ugdymo mokykla. Nuo 2010 m. birželio 1 d. reorganizuota Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2010-02-26 sprendimu Nr. T1-79. Visas sukauptas turtas atiteko Moksleivių namams, priimta ten dirbti tik trys darbuotojai (iš 10).
1984 m. architektas R. Štakonas suprojektavo Gamtininkų stoties pastatą. Statybą vykdė ETG. Mažeikių vykdomojo komiteto 1985-11-06 potvarkiu Nr.433, kurį pasirašė Vykdomojo komiteto pirmininkas Z. Mačernis, nuo 1985 m. lapkričio 1 d. įsteigiama Jaunųjų gamtininkų stotis, skiriant patalpas Laisvės g. 30 a. Tačiau statybos ir remonto darbai nebuvo užbaigti, todėl JGS negalėjo normaliai dirbti. 1986-06-01 komisija, kurios sudėtytje buvo JGS direktorė Irena Varnienė (direktore paskirta 1986-03-29), ETG kapitalinės statybos viršininkas E. Radavičius ir „Lietžemūktechnikos" valdytojo pavaduotojas Gauronskis, pasirašė JGS pastato priėmimo aktą, nors dar nebuvo užbaigti vidaus ir lauko elektrifikavimo darbai. 1985-12-29 patvirtinti du etatai: direktoriaus ir metodininko, o nuo 1986 m. rugsėjo 1 d. - trys. Jau 1986 m. gegužės mėn. buvo sukomplektuoti 6 būreliai, kurie veikė mokyklose.