Šablonas:Pildomi straipsniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas: | [[Vaizdas:0690 Tarn Kin1938 NR131 ArestoNamas.MKE.jpg|thumb|160px|right|Viekšnių valsčiaus arešto namas 1938 m.]] | ||
'''[[ | '''[[Viekšnių policijos nuovada|VIEKŠNIŲ POLICIJOS NUOVADA]]'''. Jai priklausė priklausė [[Viekšnių valsčius|Viekšnių]], Akmenės, Vegerių valsčiai. 1925 m. viršininkas buvo Vladas Novodzelskis, vėliau - N. Daleckas. XIX a. pab. minimas Viekšnių policijos viršininkas A. N. Kotlerovskij, kuris [[Viekšnių cerkvė|Viekšnių cerkvei]] padovanojo prabangų užtiesalą | ||
Iki 1941 m. Viekšnių miestelio gyventojai ėjo panaktinę. Kasnakt turėjo būti du panaktiniai. Vienas panaktinis pradėdavo panaktinę eiti viename miestelio gale, kitas — kitame. Susitikę kur nors viduryje miestelio, jie išsiskirdavo, nes kiekvienas turėjo apeiti savo plotus. Taip tie du panaktiniai vaikščiodavo po miestelį per visą naktį. Nuo 1930 metų panaktinę ėjo samdyti panaktiniai: Jonas Erlickis (g. 1896 m.) ir Malakauskis. Panaktinę reikėjo pradėti eiti saulei nusileidus, sutemus. Eidavo iki išauštant. Ką nors įtartino pastebėjęs, panaktinis pradėdavo švilpti. Švilpį išgirdę, miestelio gyventojai turėjo išeiti ir paveizėti, kas yra atsitikę. Jei reikėjo, turėjo padėti vagis sulaikyti, gaisrą gesinti. | |||
------------------- | ------------------- | ||
[[Vaizdas:Zale Karlis. MKE.2008-11-21.jpg|thumb|right|160px|Griežės bažnyčios krikšto knygos fragmentas, kuriame įrašas apie K. Zalės krikštijimą: 1888 metų 6 lapkričio Griežės kunigas V. Titelbahs pakrikštijo „16 spalio 4 valandą po pietų gimusį Johaną Karlį Leonardą, evangelikų liuteronų konfesijai priklausančio Mažeikių mūrininko Frico Zalitės ir jo žmonos Ilzės sūnų". Krikštatėviai buvo jaunas vaikinas Janis Zalyte, namų meistras Karlis Snikers ir jauna mergina Jule Brigenieka.]] | [[Vaizdas:Zale Karlis. MKE.2008-11-21.jpg|thumb|right|160px|Griežės bažnyčios krikšto knygos fragmentas, kuriame įrašas apie K. Zalės krikštijimą: 1888 metų 6 lapkričio Griežės kunigas V. Titelbahs pakrikštijo „16 spalio 4 valandą po pietų gimusį Johaną Karlį Leonardą, evangelikų liuteronų konfesijai priklausančio Mažeikių mūrininko Frico Zalitės ir jo žmonos Ilzės sūnų". Krikštatėviai buvo jaunas vaikinas Janis Zalyte, namų meistras Karlis Snikers ir jauna mergina Jule Brigenieka.]] | ||
| 22 eilutė: | 24 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Balenelis1.MKE.2007-07-21.jpg|thumb|right|160px|Balėnėlis]] | [[Vaizdas:Balenelis1.MKE.2007-07-21.jpg|thumb|right|160px|Balėnėlis]] | ||
'''[[Balėnėlis|BALĖNĖLIS]]''', ežeras [[Šerkšnėnų seniūnija|Šerkšnėnų seniūnijoje]], Mažeikių ir Telšių rajonų pasienyje. Iš ežero išteka [[Viešetė]], netoli jo, rytiniu pakraščiu, teka [[Pievys]]. Prie ežero yra [[Balėnėliai|Balėnėlių]] kaimas, kurio dalis priklauso Telšių raj. | '''[[Balėnėlis|BALĖNĖLIS]]''', ežeras [[Šerkšnėnų seniūnija|Šerkšnėnų seniūnijoje]], Mažeikių ir Telšių rajonų pasienyje. Iš ežero išteka [[Viešetė]], netoli jo, rytiniu pakraščiu, teka [[Pievys]]. Prie ežero yra [[Balėnėliai|Balėnėlių]] kaimas, kurio dalis priklauso Telšių raj. | ||
-------------- | -------------- | ||
19:00, 31 gruodžio 2010 versija
VIEKŠNIŲ POLICIJOS NUOVADA. Jai priklausė priklausė Viekšnių, Akmenės, Vegerių valsčiai. 1925 m. viršininkas buvo Vladas Novodzelskis, vėliau - N. Daleckas. XIX a. pab. minimas Viekšnių policijos viršininkas A. N. Kotlerovskij, kuris Viekšnių cerkvei padovanojo prabangų užtiesalą
Iki 1941 m. Viekšnių miestelio gyventojai ėjo panaktinę. Kasnakt turėjo būti du panaktiniai. Vienas panaktinis pradėdavo panaktinę eiti viename miestelio gale, kitas — kitame. Susitikę kur nors viduryje miestelio, jie išsiskirdavo, nes kiekvienas turėjo apeiti savo plotus. Taip tie du panaktiniai vaikščiodavo po miestelį per visą naktį. Nuo 1930 metų panaktinę ėjo samdyti panaktiniai: Jonas Erlickis (g. 1896 m.) ir Malakauskis. Panaktinę reikėjo pradėti eiti saulei nusileidus, sutemus. Eidavo iki išauštant. Ką nors įtartino pastebėjęs, panaktinis pradėdavo švilpti. Švilpį išgirdę, miestelio gyventojai turėjo išeiti ir paveizėti, kas yra atsitikę. Jei reikėjo, turėjo padėti vagis sulaikyti, gaisrą gesinti.
ZALĖ KARLIS, Kārlis Zāle, pilnai Johanas Karlis Leonhardas Zalite (g. 1888-10-28 Mažeikiuose - 1942-02-19 Inčukalns, Latvija; palaidotas Rygoje Brolių (karių) kapinėse), latvių monumentaliosios skulptūros pradininkas ir žymiausias šios srities atstovas. Gimė Mažeikiuose dirbusio mūrininko šeimoje. Paliko Mažeikius dar kūdikystėje, vaikystę praleido Liepojoje. 1917-1920 m. mokėsi Petrogrado dailės akademijoje. Po mokslų Rusijoje ir Vokietijoje grįžo į Rygą. 1936-1942 m. dėstė Latvijos dailės akademijoje; 1936 m. suteiktas profesoriaus vardas.
Žymiausi darbai – Laisvės paminklas Rygoje (1935 m.), Rygos brolių kapų skulptūros (1924-1936 m. ) ir kt.
GRAMALIENĖ - BARKAUSKAITĖ JULIJA (g. 1917-06-18 Petraičių k. - m. 2010-08-11 Židikuose), žemaičių dainininkė ir tautosakos pateikėja. Nuo 1988 m. gyveno Židikuose.
Meilę dainai ir pasakotojos talentą paveldėjo iš savo senelio giedotojo Juozapo Slyčio, kuris mirė sulaukęs 90 metų amžiaus. Taip pat daug dainų išmoko iš mamos ir senelės. Židikų kultūros namuose lankė etnografinį ansamblį, kuriame dainavo savo išmoktas dainas. Iš jos tautosaką užrašė Židikų vidurinės mokyklos mokiniai, tautosakos rinkėjai iš Vilniaus, Klaipėdos, Palangos, Telšių, Mažeikių, Vykintas Vaitkevičius, Viktorija Daujotytė ir kt.
2008 m. ansamblis „Alksna" išleido knygelę (68 psl.) su kompaktine ploktštele „Nedieliuos rytieli", kurioje pateikta senųjų Mažeikių krašto tautosakos pateikėjų Kazio Sidabro (1900-1989), Justinos Radvilienės (1909-2006) ir Julijos Gramalienės (1917-) dainos, rateliai, pasakojimai. Iš viso leidinyje pateikti 29 kūrinių tekstai, o kompaktinėje plokštelėje jų įrašai.
KERŠOJI MEŠKUTĖ (Arctia caja) - meškučių (Arctiidae) šeimos drugys.
Dydis 50-80 mm. Priekiniai sparnai tamsiai rudi, suskaidyti baltomis vingiuotomis juostomis. Be to, priekiniame pakraštyje yra dvi pleišto formos baltos dėmės. Užpakaliniai sparnai gelsvai rausvi, ant jų yra 5 melsvai juodos dėmės. Galva ir krūtinė tamsiai rudos spalvos. Pilvelis raudonas su juodomis dėmelėmis. Drugiai skraido nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos. Noriai skrenda prie lempų. Įprastas parkuose, soduose, neretas gyvenvietėse.
BALĖNĖLIS, ežeras Šerkšnėnų seniūnijoje, Mažeikių ir Telšių rajonų pasienyje. Iš ežero išteka Viešetė, netoli jo, rytiniu pakraščiu, teka Pievys. Prie ežero yra Balėnėlių kaimas, kurio dalis priklauso Telšių raj.