Šablonas:Pildomi straipsniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Prackausko namas1.MKE.jpg|thumb|right|160px|F. Pračkausko namas dabart. Laisvės ir Laižuvos gatvių kampe, 1928 m.]]
[[Vaizdas:0690 Tarn Kin1938 NR131 ArestoNamas.MKE.jpg|thumb|160px|right|Viekšnių valsčiaus arešto namas 1938 m.]]
'''[[Pračkauskas Feliksas|PRAČKAUSKAS FELIKSAS]]''', pirmasis Mažeikių miesto burmistras, 1919 m. Savo kadencijos jis neišbuvo. Pasak to laiko liudininkų, kilus kažkokiems neaiškumams dėl JAV lietuvių išeivių siunčiamos labdaros, F. Pračkauskas buvo pašalintas iš pareigų, o burmistru tapo iki tol jo pavaduotojas buvęs [[Motuzas Jonas|Jonas Motuzas]]. Tarpukariu, [[Laižuvos gatvė|Laižuvos]] ir [[Laisvės gatvė|Laisvės gatvių]] kampe, F. Pračkauskas buvo pasistatęs namą. Dabar tame name įsikūrusi indu parduotuvė „Vismanta".
'''[[Viekšnių policijos nuovada|VIEKŠNIŲ POLICIJOS NUOVADA]]'''. Jai priklausė priklausė [[Viekšnių valsčius|Viekšnių]], Akmenės, Vegerių valsčiai. 1925 m. viršininkas buvo Vladas Novodzelskis, vėliau - N. Daleckas. XIX a. pab. minimas Viekšnių policijos viršininkas A. N. Kotlerovskij, kuris [[Viekšnių cerkvė|Viekšnių cerkvei]] padovanojo prabangų užtiesalą
 
Iki 1941 m. Viekšnių miestelio gyventojai ėjo panaktinę. Kasnakt turėjo būti du panaktiniai. Vienas panaktinis pradėdavo panaktinę eiti viename miestelio gale, kitas — kitame. Susitikę kur nors viduryje miestelio, jie išsiskirdavo, nes kiekvienas turėjo apeiti savo plotus. Taip tie du panaktiniai vaikščiodavo po miestelį per visą naktį. Nuo 1930 metų panaktinę ėjo samdyti panaktiniai: Jonas Erlickis (g. 1896 m.) ir Malakauskis. Panaktinę reikėjo pradėti eiti saulei nusileidus, sutemus. Eidavo iki išauštant. Ką nors įtartino pastebėjęs, panaktinis pradėdavo švilpti. Švilpį išgirdę, miestelio gyventojai turėjo išeiti ir paveizėti, kas yra atsitikę. Jei reikėjo, turėjo padėti vagis sulaikyti, gaisrą gesinti.
-------------------  
-------------------  
[[Vaizdas:Zale Karlis. MKE.2008-11-21.jpg|thumb|right|160px|Griežės bažnyčios krikšto knygos fragmentas, kuriame įrašas apie K. Zalės krikštijimą: 1888 metų 6 lapkričio  Griežės kunigas V. Titelbahs pakrikštijo „16 spalio 4 valandą po pietų gimusį Johaną Karlį Leonardą, evangelikų liuteronų konfesijai priklausančio Mažeikių mūrininko Frico Zalitės ir jo žmonos Ilzės sūnų". Krikštatėviai buvo jaunas vaikinas Janis Zalyte, namų meistras Karlis Snikers ir jauna mergina Jule Brigenieka.]]
[[Vaizdas:Zale Karlis. MKE.2008-11-21.jpg|thumb|right|160px|Griežės bažnyčios krikšto knygos fragmentas, kuriame įrašas apie K. Zalės krikštijimą: 1888 metų 6 lapkričio  Griežės kunigas V. Titelbahs pakrikštijo „16 spalio 4 valandą po pietų gimusį Johaną Karlį Leonardą, evangelikų liuteronų konfesijai priklausančio Mažeikių mūrininko Frico Zalitės ir jo žmonos Ilzės sūnų". Krikštatėviai buvo jaunas vaikinas Janis Zalyte, namų meistras Karlis Snikers ir jauna mergina Jule Brigenieka.]]
22 eilutė: 24 eilutė:
[[Vaizdas:Balenelis1.MKE.2007-07-21.jpg|thumb|right|160px|Balėnėlis]]
[[Vaizdas:Balenelis1.MKE.2007-07-21.jpg|thumb|right|160px|Balėnėlis]]
'''[[Balėnėlis|BALĖNĖLIS]]''', ežeras [[Šerkšnėnų seniūnija|Šerkšnėnų seniūnijoje]], Mažeikių ir Telšių rajonų pasienyje. Iš ežero išteka [[Viešetė]], netoli jo, rytiniu pakraščiu, teka [[Pievys]]. Prie ežero yra [[Balėnėliai|Balėnėlių]] kaimas, kurio dalis priklauso Telšių raj.
'''[[Balėnėlis|BALĖNĖLIS]]''', ežeras [[Šerkšnėnų seniūnija|Šerkšnėnų seniūnijoje]], Mažeikių ir Telšių rajonų pasienyje. Iš ežero išteka [[Viešetė]], netoli jo, rytiniu pakraščiu, teka [[Pievys]]. Prie ežero yra [[Balėnėliai|Balėnėlių]] kaimas, kurio dalis priklauso Telšių raj.
--------------
[[Vaizdas:Gamtininku stotis.MKE2006.jpg|160px|thumb|right|Mažeikių jaunųjų gamtininkų stotis]]
'''[[Mažeikių jaunųjų gamtininkų stotis|MAŽEIKIŲ JAUNŲJŲ GAMTININKŲ STOTIS (JGS)]]''', mokinių neformaliojo ugdymo mokykla. Nuo 2010 m. birželio 1 d. reorganizuota Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2010-02-26 sprendimu Nr. T1-79. Visas sukauptas turtas atiteko [[Moksleivių namai|Moksleivių namams]], priimta ten dirbti tik trys darbuotojai (iš 10).
1984 m. architektas R. Štakonas suprojektavo Gamtininkų stoties pastatą. Statybą vykdė [[elektrotechnikos gamykla|ETG]]. [[Mažeikių vykdomasis komitetas|Mažeikių vykdomojo komiteto]] 1985-11-06 potvarkiu Nr.433, kurį pasirašė Vykdomojo komiteto pirmininkas Z. Mačernis, nuo 1985 m. lapkričio 1 d. įsteigiama Jaunųjų gamtininkų stotis, skiriant patalpas Laisvės g. 30 a. Tačiau statybos ir remonto darbai nebuvo užbaigti, todėl JGS negalėjo normaliai dirbti. 1986-06-01 komisija, kurios sudėtytje buvo JGS direktorė Irena Varnienė (direktore paskirta 1986-03-29), ETG kapitalinės statybos viršininkas E. Radavičius ir „Lietžemūktechnikos" valdytojo pavaduotojas Gauronskis, pasirašė JGS pastato priėmimo aktą, nors dar nebuvo užbaigti vidaus ir lauko elektrifikavimo darbai. 1985-12-29 patvirtinti du etatai: direktoriaus ir metodininko, o nuo 1986 m. rugsėjo 1 d. - trys. Jau 1986 m. gegužės mėn. buvo sukomplektuoti 6 būreliai, kurie veikė mokyklose.
--------------
--------------

19:00, 31 gruodžio 2010 versija

Viekšnių valsčiaus arešto namas 1938 m.

VIEKŠNIŲ POLICIJOS NUOVADA. Jai priklausė priklausė Viekšnių, Akmenės, Vegerių valsčiai. 1925 m. viršininkas buvo Vladas Novodzelskis, vėliau - N. Daleckas. XIX a. pab. minimas Viekšnių policijos viršininkas A. N. Kotlerovskij, kuris Viekšnių cerkvei padovanojo prabangų užtiesalą

Iki 1941 m. Viekšnių miestelio gyventojai ėjo panaktinę. Kasnakt turėjo būti du panaktiniai. Vienas panaktinis pradėdavo panaktinę eiti viename miestelio gale, kitas — kitame. Susitikę kur nors viduryje miestelio, jie išsiskirdavo, nes kiekvienas turėjo apeiti savo plotus. Taip tie du panaktiniai vaikščiodavo po miestelį per visą naktį. Nuo 1930 metų panaktinę ėjo samdyti panaktiniai: Jonas Erlickis (g. 1896 m.) ir Malakauskis. Panaktinę reikėjo pradėti eiti saulei nusileidus, sutemus. Eidavo iki išauštant. Ką nors įtartino pastebėjęs, panaktinis pradėdavo švilpti. Švilpį išgirdę, miestelio gyventojai turėjo išeiti ir paveizėti, kas yra atsitikę. Jei reikėjo, turėjo padėti vagis sulaikyti, gaisrą gesinti.


Griežės bažnyčios krikšto knygos fragmentas, kuriame įrašas apie K. Zalės krikštijimą: 1888 metų 6 lapkričio Griežės kunigas V. Titelbahs pakrikštijo „16 spalio 4 valandą po pietų gimusį Johaną Karlį Leonardą, evangelikų liuteronų konfesijai priklausančio Mažeikių mūrininko Frico Zalitės ir jo žmonos Ilzės sūnų". Krikštatėviai buvo jaunas vaikinas Janis Zalyte, namų meistras Karlis Snikers ir jauna mergina Jule Brigenieka.

ZALĖ KARLIS, Kārlis Zāle, pilnai Johanas Karlis Leonhardas Zalite (g. 1888-10-28 Mažeikiuose - 1942-02-19 Inčukalns, Latvija; palaidotas Rygoje Brolių (karių) kapinėse), latvių monumentaliosios skulptūros pradininkas ir žymiausias šios srities atstovas. Gimė Mažeikiuose dirbusio mūrininko šeimoje. Paliko Mažeikius dar kūdikystėje, vaikystę praleido Liepojoje. 1917-1920 m. mokėsi Petrogrado dailės akademijoje. Po mokslų Rusijoje ir Vokietijoje grįžo į Rygą. 1936-1942 m. dėstė Latvijos dailės akademijoje; 1936 m. suteiktas profesoriaus vardas.

Žymiausi darbai – Laisvės paminklas Rygoje (1935 m.), Rygos brolių kapų skulptūros (1924-1936 m. ) ir kt.


Julija Gramalienė, 2008-07-26

GRAMALIENĖ - BARKAUSKAITĖ JULIJA (g. 1917-06-18 Petraičių k. - m. 2010-08-11 Židikuose), žemaičių dainininkė ir tautosakos pateikėja. Nuo 1988 m. gyveno Židikuose.

Meilę dainai ir pasakotojos talentą paveldėjo iš savo senelio giedotojo Juozapo Slyčio, kuris mirė sulaukęs 90 metų amžiaus. Taip pat daug dainų išmoko iš mamos ir senelės. Židikų kultūros namuose lankė etnografinį ansamblį, kuriame dainavo savo išmoktas dainas. Iš jos tautosaką užrašė Židikų vidurinės mokyklos mokiniai, tautosakos rinkėjai iš Vilniaus, Klaipėdos, Palangos, Telšių, Mažeikių, Vykintas Vaitkevičius, Viktorija Daujotytė ir kt.

2008 m. ansamblis „Alksna" išleido knygelę (68 psl.) su kompaktine ploktštele „Nedieliuos rytieli", kurioje pateikta senųjų Mažeikių krašto tautosakos pateikėjų Kazio Sidabro (1900-1989), Justinos Radvilienės (1909-2006) ir Julijos Gramalienės (1917-) dainos, rateliai, pasakojimai. Iš viso leidinyje pateikti 29 kūrinių tekstai, o kompaktinėje plokštelėje jų įrašai.


Keršoji meškutė

KERŠOJI MEŠKUTĖ (Arctia caja) - meškučių (Arctiidae) šeimos drugys.

Dydis 50-80 mm. Priekiniai sparnai tamsiai rudi, suskaidyti baltomis vingiuotomis juostomis. Be to, priekiniame pakraštyje yra dvi pleišto formos baltos dėmės. Užpakaliniai sparnai gelsvai rausvi, ant jų yra 5 melsvai juodos dėmės. Galva ir krūtinė tamsiai rudos spalvos. Pilvelis raudonas su juodomis dėmelėmis. Drugiai skraido nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos. Noriai skrenda prie lempų. Įprastas parkuose, soduose, neretas gyvenvietėse.


Balėnėlis

BALĖNĖLIS, ežeras Šerkšnėnų seniūnijoje, Mažeikių ir Telšių rajonų pasienyje. Iš ežero išteka Viešetė, netoli jo, rytiniu pakraščiu, teka Pievys. Prie ežero yra Balėnėlių kaimas, kurio dalis priklauso Telšių raj.