Šablonas:Pildomi straipsniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta to paties naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas: | [[Vaizdas:Zemales dvaras.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|160px|Buv. Žemalės dvaro ūkinis pastatas]] | ||
'''[[ | '''[[Žemalės dvaras|ŽEMALĖS DVARAS]]'''. Manoma, kad bajoras Vilhelmas Berberijus 1633-1634 m. [[Žemalė|Žemalėje]] pastatydino dvarą. Už Žemalupio buvo įkurta dvaro sodyba, o joje gyvenamas namas, spirito varykla, 2 klėtys, arklidė. Mirus Repšių ir Žemalės dvarų savininkui Jonui Pilsudskiui, Lenkijos maršalo Juzefo giminaičiui, minėtos valdos atiteko Jono pusseserei Teklei Šiukštaitei, kuri ištekėjo už Sedos dvarininko Vladimiro Gadono. Jis apie 1827 m. abu dvarus pardavė Aleksandrui Grossui, kuris į mūsų kraštus galėjo atvykti iš Kuriliandijos. 1881 m. duomenimis, Žemalės dvarui priklauso 997 dešimtinės 3 rųšies naudojamos, 13 deš. nenaudojamos ir 289 deš. miško. | ||
Žemalės dvaro parkas yra geometrinės formos, tikriausiai išpuoselėtas įžymiojo 1863-1864 m. Telšių apskrities sukilėlių vado, zoologo [[Grossas Severinas Aleksandras|Severino Aleksandro Grosso]]. Pagal perimetrą augančios liepos labai drevėtos, todėl neatlaiko savo svorio. Per 2005 m. audrą buvo išversta arti 30 medžių. Iš senųjų dvaro pastatų likęs tik molinis tvartas. | |||
-------------- | ---------------- | ||
[[Vaizdas: | [[Vaizdas:Daugirdas Juozapas.MKE.2007-04-01.jpg|thumb|right|160px|Mūrinis koplytstulpis ant Juozapo Daugirdo kapo [[Viekšnių kapinės|Viekšnių senosiose kapinėse]]]] | ||
'''[[ | '''[[Daugirdas Juozapas|DAUGIRDAS JUOZAPAS]]''' (g. 1754-03-19 Lydos apskr., Vosyliškių p-ja, Senajame dvare - m. 1819-04-08), Lydos apskrities rotmistras; dvarininkas. Senatvėje, gyvendamas savo senoje sodyboje, turėjo prašyti vaikų pagalbos, nes laukai buvo apleisti, trobesiai seni, o nederlius visai pribaigė. Palikęs žmoną, 1818 m. išsidangino į [[Viekšniai|Viekšnius]], pas sūnų [[Daugirdas Antanas|Antaną]]. Čia ir mirė. | ||
Palaidotas Viekšnių senosiose kapinėse. Ant antkapinio koplystulpio yra įrašas: „Dom Jozeffa Dowgierda Rotmistrza. Urodzony r. 1754 marca 19. Umarl r. 1819 apryla 8 dnia". | |||
---------------- | ---------------- | ||
[[Vaizdas: | [[Vaizdas:Bugeniai1. MKE.jpg|thumb|right|160px|Buvusios plytinės griuvėsiai]] | ||
'''[[ | '''[[Bugenių plytinė|BUGENIŲ PLYTINĖ]]'''. Iki pastatant plytinę šioje vietoje buvo bajoro ir miškų urėdo [[Kaunackis Valerijonas|Valerijono Kauneckio]] lentpjūvė. Vėliau jis įrengė ir plytinę. Pradžioje buvo pastatyta maža krosnelė, kurioje degė plytas. Plytas sudėdavo į krosnį, užmūrydavo, išdegdavo ir tada išimdavo. Darbas buvo nenašus. Apie 1932 metus meistras Rudys pastatė didelę 36 m ilgio ir 20 m pločio zigzaginę 20-ties kamerų plytų degimo krosnį. Ji sumūryta iš tašytų lauko akmenų bei temperatūrai atsparių plytų. Vienoje kameroje išdegdavo iki 7 tūkst. plytų. Degimui naudojo anglis, kurias virš krosnies pakeldavo specialiu vagonėliu. Jas į degimo kameras pildavo pro jų viršuje esančias 18 angų. Šalia plytinės pastatytos pagalbinės patalpos, administracinis pastatas, kuris išlikęs iki šiol ir tapęs gyvenamuoju namu. | ||
------------- | |||
[[Vaizdas:Mazeikiu pienine.MKE.2006-06-14.JPG|thumb|right|160px|AB „Pieno žvaigždės" Mažeikių pieninė]] | |||
[[Vaizdas:Sviesto gamyklos pastatas 1927 m.MKE..jpg|thumb|right|160px|Mažeikių sviesto gamykla 1927 m.]] | |||
'''[[Mažeikių pieninė|MAŽEIKIŲ PIENINĖ]]''', AB „Pieno žvaigždės" Mažeikių filialas. Yra Mažeikiuose. | |||
Mažeikių pieninė susikūrė kooperaciniu būdu 1926 metais Tirkšlių - Sedos gatvių sankryžoje esančiame pastate. Prie pat gatvės stovėjusiame name viename kambaryje buvo įsikūrusi pieninės kontora. Čia pat gyveno ir pieninės viršininkas. Dar viename kambaryje buvo pieno produktų bufetas, kur prekiavo sviestu ir grietine. Pieną separuodavo mechanizuotai, sviestą sukdavo taip pat mašina; įrenginius prižiūrėjo Ramanauskas. Tuo metu ji priklausė Mažeikių kooperacijos sąjungai. 1936 metais ji jau supirkdavo 1 300 tonų pieno per metus. Pokario metais pieninės kolektyvas nebuvo didelis. Čia dirbo apie 10 darbininkų, buhalteris, kasininkas V. Končius, meistras, kiti tarnautojai. Pieninė turėjo taip pat laboratoriją bei lydymo cechą, kuris buvo Pramonės gatvėje. Pieninėje buvo garo katilas, kuris šildydavo vandenį. Karštas vanduo buvo nuolat naudojamas ir gamybai, ir įrangai bei vamzdžiams plauti. Ūkininkai pagal prievolę turėdavo pieninei tiekti nustatytą pieno normą. Iš pieno gamindavo sviestą, varškę, grietinę. Ši produkcija buvo išvežama į Kauną, Vilnių, Klaipėdą ir kitus miestus. 1940 m. pieninei priklausė 10 nuosavų pieno nugriebimo punktų ir 6 savarankiškai veikiantys punktai. | |||
---------- | |||
[[Vaizdas:Tikrasis raudonikis.MKE.2006-09-10.jpg|thumb|right|160px| Tikrasis raudonviršis (''Leccinum aurantiacum'')]] | |||
'''[[Tikrasis raudonviršis|TIKRASIS RAUDONVIRŠIS]]''', '''raudonikis''', (''Leccinum aurantiacum''), baravykinių šeimos grybas. | |||
Vaisiakūniai dideli, mėsingi. Kepurėlė užauga iki 30 cm skersmens, plaušuotra, oranžiškai raudona, rudai raudona, geltonai raudona. Jaunų vaisiakūnių kepurėlė pusiau apvali, senesnių iškili, senų plokščiai iškili, su kraštuose nukarusia luobele. | |||
Vamzdeliai ilgi, balsvi, pilki. Senų grybų vamzdeliai dažnai išlindę iš po kepurėlės kraštų. Poros apskritos ir smulkios, balsvos, senų - žalsvai, rudai pilkos. Paspaudus poros paruduoja. | |||
Kotas tvirtas, dažnai į viršų truputį smailėjantis, 5-20 cm ilgio ir 3-6 cm skersmens, baltas, apaugęs pilkais rudais, vėliau - juodai rudais žvyneliais, plaušeliais. | |||
Trama minkšta, balta, įpjauta ar perlaužta greitai darosi pilkai melsva, pilkai violetinė, žalsvai rusva, malonaus kvapo ir skonio. Sporos verpstiškos, ochros geltonumo, 13-17x4-5 mikron. | |||
-------------- | |||
Dabartinė 21:42, 28 vasario 2014 versija
ŽEMALĖS DVARAS. Manoma, kad bajoras Vilhelmas Berberijus 1633-1634 m. Žemalėje pastatydino dvarą. Už Žemalupio buvo įkurta dvaro sodyba, o joje gyvenamas namas, spirito varykla, 2 klėtys, arklidė. Mirus Repšių ir Žemalės dvarų savininkui Jonui Pilsudskiui, Lenkijos maršalo Juzefo giminaičiui, minėtos valdos atiteko Jono pusseserei Teklei Šiukštaitei, kuri ištekėjo už Sedos dvarininko Vladimiro Gadono. Jis apie 1827 m. abu dvarus pardavė Aleksandrui Grossui, kuris į mūsų kraštus galėjo atvykti iš Kuriliandijos. 1881 m. duomenimis, Žemalės dvarui priklauso 997 dešimtinės 3 rųšies naudojamos, 13 deš. nenaudojamos ir 289 deš. miško.
Žemalės dvaro parkas yra geometrinės formos, tikriausiai išpuoselėtas įžymiojo 1863-1864 m. Telšių apskrities sukilėlių vado, zoologo Severino Aleksandro Grosso. Pagal perimetrą augančios liepos labai drevėtos, todėl neatlaiko savo svorio. Per 2005 m. audrą buvo išversta arti 30 medžių. Iš senųjų dvaro pastatų likęs tik molinis tvartas.
DAUGIRDAS JUOZAPAS (g. 1754-03-19 Lydos apskr., Vosyliškių p-ja, Senajame dvare - m. 1819-04-08), Lydos apskrities rotmistras; dvarininkas. Senatvėje, gyvendamas savo senoje sodyboje, turėjo prašyti vaikų pagalbos, nes laukai buvo apleisti, trobesiai seni, o nederlius visai pribaigė. Palikęs žmoną, 1818 m. išsidangino į Viekšnius, pas sūnų Antaną. Čia ir mirė.
Palaidotas Viekšnių senosiose kapinėse. Ant antkapinio koplystulpio yra įrašas: „Dom Jozeffa Dowgierda Rotmistrza. Urodzony r. 1754 marca 19. Umarl r. 1819 apryla 8 dnia".
BUGENIŲ PLYTINĖ. Iki pastatant plytinę šioje vietoje buvo bajoro ir miškų urėdo Valerijono Kauneckio lentpjūvė. Vėliau jis įrengė ir plytinę. Pradžioje buvo pastatyta maža krosnelė, kurioje degė plytas. Plytas sudėdavo į krosnį, užmūrydavo, išdegdavo ir tada išimdavo. Darbas buvo nenašus. Apie 1932 metus meistras Rudys pastatė didelę 36 m ilgio ir 20 m pločio zigzaginę 20-ties kamerų plytų degimo krosnį. Ji sumūryta iš tašytų lauko akmenų bei temperatūrai atsparių plytų. Vienoje kameroje išdegdavo iki 7 tūkst. plytų. Degimui naudojo anglis, kurias virš krosnies pakeldavo specialiu vagonėliu. Jas į degimo kameras pildavo pro jų viršuje esančias 18 angų. Šalia plytinės pastatytos pagalbinės patalpos, administracinis pastatas, kuris išlikęs iki šiol ir tapęs gyvenamuoju namu.
MAŽEIKIŲ PIENINĖ, AB „Pieno žvaigždės" Mažeikių filialas. Yra Mažeikiuose.
Mažeikių pieninė susikūrė kooperaciniu būdu 1926 metais Tirkšlių - Sedos gatvių sankryžoje esančiame pastate. Prie pat gatvės stovėjusiame name viename kambaryje buvo įsikūrusi pieninės kontora. Čia pat gyveno ir pieninės viršininkas. Dar viename kambaryje buvo pieno produktų bufetas, kur prekiavo sviestu ir grietine. Pieną separuodavo mechanizuotai, sviestą sukdavo taip pat mašina; įrenginius prižiūrėjo Ramanauskas. Tuo metu ji priklausė Mažeikių kooperacijos sąjungai. 1936 metais ji jau supirkdavo 1 300 tonų pieno per metus. Pokario metais pieninės kolektyvas nebuvo didelis. Čia dirbo apie 10 darbininkų, buhalteris, kasininkas V. Končius, meistras, kiti tarnautojai. Pieninė turėjo taip pat laboratoriją bei lydymo cechą, kuris buvo Pramonės gatvėje. Pieninėje buvo garo katilas, kuris šildydavo vandenį. Karštas vanduo buvo nuolat naudojamas ir gamybai, ir įrangai bei vamzdžiams plauti. Ūkininkai pagal prievolę turėdavo pieninei tiekti nustatytą pieno normą. Iš pieno gamindavo sviestą, varškę, grietinę. Ši produkcija buvo išvežama į Kauną, Vilnių, Klaipėdą ir kitus miestus. 1940 m. pieninei priklausė 10 nuosavų pieno nugriebimo punktų ir 6 savarankiškai veikiantys punktai.
TIKRASIS RAUDONVIRŠIS, raudonikis, (Leccinum aurantiacum), baravykinių šeimos grybas.
Vaisiakūniai dideli, mėsingi. Kepurėlė užauga iki 30 cm skersmens, plaušuotra, oranžiškai raudona, rudai raudona, geltonai raudona. Jaunų vaisiakūnių kepurėlė pusiau apvali, senesnių iškili, senų plokščiai iškili, su kraštuose nukarusia luobele.
Vamzdeliai ilgi, balsvi, pilki. Senų grybų vamzdeliai dažnai išlindę iš po kepurėlės kraštų. Poros apskritos ir smulkios, balsvos, senų - žalsvai, rudai pilkos. Paspaudus poros paruduoja.
Kotas tvirtas, dažnai į viršų truputį smailėjantis, 5-20 cm ilgio ir 3-6 cm skersmens, baltas, apaugęs pilkais rudais, vėliau - juodai rudais žvyneliais, plaušeliais.
Trama minkšta, balta, įpjauta ar perlaužta greitai darosi pilkai melsva, pilkai violetinė, žalsvai rusva, malonaus kvapo ir skonio. Sporos verpstiškos, ochros geltonumo, 13-17x4-5 mikron.