Šablonas:Šios savaitės straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Tuciai.MKE.2006-08-20.jpg|thumb|right|160px|Tučiai]] | |||
'''[[Tučiai|TUČIAI]]''', kaimas [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]], 9 km į pietus nuo [[Viekšniai|Viekšnių]]. Kaimas susideda iš kelių kaimų. Šiaurinė dalis, arčiau Viekšnių – '''Pirmieji Tučiai'''. Į pietus – '''Antrieji Tučiai'''. Dar toliau, į pietvakarius nuo Antrųjų Tučių, – '''Tretieji Tučiai''' ir '''Ketvirtieji Tučiai''' (Telšių rajone). XIX amžiuje Viekšnių valsčiuje buvo 4 Tučių kaimai ir 4 Tučių dvarai. Vėliau – 2 Tučių kaimai, Tučių dvaras ir Tučių palivarkas. | |||
Rytuose ribojasi su Nerimdaičių, [[Dargužiškiai|Dargužiškių]] ir [[Birbiliškė|Birbiliškės]] kaimais, pietuose - Nevarėnų, vakaruose - su [[Pievėnai|Pievėnų]] k., šiaurinė riba eina ties [[Trimėsėdis|Trimėsėdžio]] upeliu. | |||
Gyventojų skaičius: 1923 m. Tučių dvare - 44, palivarke - 12 gyv., Tučių I k. - 25 ūkiai, 168 gyv., Tučių II k. - 23 ūkiai, 127 gyv., 1959 m. Tučių k. - 303, 1970 m. - 340 gyv., 1996 m. Tučių I k. - 34 ūkiai, 83 gyv., Tučių II k. - 11 ūkių, 16 gyv., 2001 m. Tučiai I - 76 gyv. (34 vyr., 42 mot.), Tučiai II - 20 gyv. (10 vyr., 10 mot.). | |||
-------------------- | |||
[[Vaizdas:Sniegena Chriscinaviciene.MKE.2011-03-09.jpg|thumb|right|160px|Sniegena Chriščinavičienė]] | [[Vaizdas:Sniegena Chriscinaviciene.MKE.2011-03-09.jpg|thumb|right|160px|Sniegena Chriščinavičienė]] | ||
'''[[Chriščinavičienė Sniegena|CHRIŠČINAVIČIENĖ SNIEGENA]]''' (g. 1952-04-12 Telšių raj., Lingėnų k.), tautodailininkė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1999 m.), viekšniškių menininkų klubo „Spalvarnis" narė, rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos]] laureatė. | '''[[Chriščinavičienė Sniegena|CHRIŠČINAVIČIENĖ SNIEGENA]]''' (g. 1952-04-12 Telšių raj., Lingėnų k.), tautodailininkė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1999 m.), viekšniškių menininkų klubo „Spalvarnis" narė, rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos]] laureatė. | ||
| 20 eilutė: | 27 eilutė: | ||
Buvo malūnas, kumetynas, klėtis, iki šiol išlikusi kalvė, [[Obeliškių tvenkinys]]. Dvaro plotas 80 ha, siekė Židikų ir Ritinės dvarų žemes. Po karo dvaro pastatuose apsigyveno naujakuriai: Joškas, Drąsučiai, Liutvinas, Niciai. Sugaudžių dvare po karo 1945 m. rudenį ten buvo įsteigta progimnazija, o 1949 m. ji pervadinta į septynmetę mokyklą, kuri veikė iki 1950 metų pavasario (mokytoja Ieva Olberkienė). 1994 m. dvaras sudegė. | Buvo malūnas, kumetynas, klėtis, iki šiol išlikusi kalvė, [[Obeliškių tvenkinys]]. Dvaro plotas 80 ha, siekė Židikų ir Ritinės dvarų žemes. Po karo dvaro pastatuose apsigyveno naujakuriai: Joškas, Drąsučiai, Liutvinas, Niciai. Sugaudžių dvare po karo 1945 m. rudenį ten buvo įsteigta progimnazija, o 1949 m. ji pervadinta į septynmetę mokyklą, kuri veikė iki 1950 metų pavasario (mokytoja Ieva Olberkienė). 1994 m. dvaras sudegė. | ||
--------------- | --------------- | ||
11:25, 2 balandžio 2011 versija
TUČIAI, kaimas Viekšnių seniūnijoje, 9 km į pietus nuo Viekšnių. Kaimas susideda iš kelių kaimų. Šiaurinė dalis, arčiau Viekšnių – Pirmieji Tučiai. Į pietus – Antrieji Tučiai. Dar toliau, į pietvakarius nuo Antrųjų Tučių, – Tretieji Tučiai ir Ketvirtieji Tučiai (Telšių rajone). XIX amžiuje Viekšnių valsčiuje buvo 4 Tučių kaimai ir 4 Tučių dvarai. Vėliau – 2 Tučių kaimai, Tučių dvaras ir Tučių palivarkas.
Rytuose ribojasi su Nerimdaičių, Dargužiškių ir Birbiliškės kaimais, pietuose - Nevarėnų, vakaruose - su Pievėnų k., šiaurinė riba eina ties Trimėsėdžio upeliu.
Gyventojų skaičius: 1923 m. Tučių dvare - 44, palivarke - 12 gyv., Tučių I k. - 25 ūkiai, 168 gyv., Tučių II k. - 23 ūkiai, 127 gyv., 1959 m. Tučių k. - 303, 1970 m. - 340 gyv., 1996 m. Tučių I k. - 34 ūkiai, 83 gyv., Tučių II k. - 11 ūkių, 16 gyv., 2001 m. Tučiai I - 76 gyv. (34 vyr., 42 mot.), Tučiai II - 20 gyv. (10 vyr., 10 mot.).
CHRIŠČINAVIČIENĖ SNIEGENA (g. 1952-04-12 Telšių raj., Lingėnų k.), tautodailininkė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1999 m.), viekšniškių menininkų klubo „Spalvarnis" narė, rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos laureatė.
Mokėsi Barzdžių pradinėje ir Pavandenės vidurinėje mokyklose. Kauno kooperacijos technikume įsigijo prekių žinovės specialybę. Nuo 1981 m. dirbo Mažeikių statystikos skyriaus ekonomiste, po to - Mažeikių viešosios bibliotekos Naftininkų filialo vyr. bibliotekininke, nuo 2009 m. spalio 1 d. Viekšnių bibliotekoje. Pirmąjį paveikslą iš akmenėlių ir smėlio sukūrė 1995 m. ir pavadino „Su šv. Kalėdom". Kuria paveikslus iš natūralių medžiagų: smėlio, žemės, molio, akmens, visiškai nenaudodama dažų. Iš viso surengė 43 autorines parodas, iš kurių šešias - užsienyje. Jos darbai eksponuoti 23 tautodailės parodose. 2005 metų pavasarį dalyvavo Prancūzijoje surengtoje akcijoje „Europos muziejų naktys“ (čia pristatė 12 savo paveikslų) ir iš jos parsivežė Prancūzijos muziejų direkcijos padėkos raštą.
ŽYGIŠKASIS ELNIAVABALIS (Platycerus caraboides) - elniavabalių (Lucanidae) šeimos vabalas.
Dydis 10-14 mm. Kūnas pailgas, kiek išgaubtas, apatinė pusė blizganti, juoda, viršutinė - žalia, mėlyna, violetinė arba bronzinė. Patelės kojos kartias rusvos. Antsparniai taškuoti. Akys apskritos, priekakčio kraštu neperskitos. Patino pilvelyje yra pridėtinis šeštasis sternitas.
Lervos vystosi trūnijančioje įvairių lapuočių medžių (ąžuolo, uosios, alksnio, drebulės), rečiau pušies medienoje arba dirvojeprie trūnijančių šaknų. Išsiritę iš lėliukių rugpjūčio mėn. vabalai žiemoja lėliukių lopšeliuose. Skraido pavasarį. Apgraužia ąžuolų, drebulių aprogstančius pumpurus.
Aptinkama tik pavasarį.
SUGAUDŽIŲ DVARAS, priklausė Sugaudžiui. Jo sesuo ištekėjo už lenko inžinieriaus Vladislovo Sadovskio (Sadausko), kuriam ir atiteko dvaras. 1940 m. Sugaudis ištremtas (likimas tremtyje nežinomas).
Per II pasaulinį karą dvare buvo įrengta ligoninė, išardyta daržinė ir jos vietoj įrengtas aerodromas. Į dvarvietę vedanti liepų alėja (Liepkelis) buvo paversta rusų kariuomenės lėktuvų kilimo ir tupimo vieta. Dvarvietė apsodinta medžiais, buvo įrengtos gėlynų klombos.
Buvo malūnas, kumetynas, klėtis, iki šiol išlikusi kalvė, Obeliškių tvenkinys. Dvaro plotas 80 ha, siekė Židikų ir Ritinės dvarų žemes. Po karo dvaro pastatuose apsigyveno naujakuriai: Joškas, Drąsučiai, Liutvinas, Niciai. Sugaudžių dvare po karo 1945 m. rudenį ten buvo įsteigta progimnazija, o 1949 m. ji pervadinta į septynmetę mokyklą, kuri veikė iki 1950 metų pavasario (mokytoja Ieva Olberkienė). 1994 m. dvaras sudegė.