Šablonas:Šios savaitės straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Vieksniu vaistines muziejus1.MKE.jpg|thumb|right|160px|XX a. pr. intelegento buto ekspozicija]] | |||
'''[[Viekšnių vaistinės muziejus|VIEKŠNIŲ VAISTINĖS MUZIEJUS]]''', [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] padalinys [[Viekšniai|Viekšnių]] mstl., Tilto g. 3. Tai vienintelis kaimiško tipo vaistinės muziejus Lietuvoje su išlikusiomis vaistininko gyvenamosiomis patalpomis. Muziejaus steigėjas – Mažeikių savivaldybė. | |||
Muziejus įkurtas mediniame pastate (past. XVIII a. vid. rabino Abo Jofės), kurį 1859 m. nusipirko provizorius Teodoras fon Geldneris. Šiame pastate jis 1860 m. liepos 30 (17) d. atidarė miestelio vaistinę. 1883 m. iš jo [[Aleksandravičius Kazimieras|Kazimieras Aleksandravičius]] perpirko savo sūnėnui [[Aleksandravičius Vincentas|Vincentui Aleksandravičiui]]. Čia nuolat lankydavosi daktaras J. Biržiška bei kiti Viekšnių intelegentai. Paskutinis vaistinės savininkas [[Aleksandravičius Juozas|Juozas Aleksandravičius]] surinko daug senų farmacijos instrumentų, prietaisų bei įrangos. Šie eksponatai sudaro muziejaus ekspozicijos pagrindą. 1995 m. pastatas restauruotas, atidaryta nuolatinė vaistinės muziejaus ekspozicija. | |||
---------------- | |||
[[Vaizdas:Ceslovas Pancerinskas.MKE.jpg|thumb|right|160px|Česlovas Panceržinskis]] | [[Vaizdas:Ceslovas Pancerinskas.MKE.jpg|thumb|right|160px|Česlovas Panceržinskis]] | ||
'''[[Panceržinskis Česlovas|PANCERŽINSKIS ČESLOVAS]]''', '''Česlovas Pančerinskis''' (g. 1854-07-19 [[Ašvėnų dvaras|Ašvėnų dvare]] - m. 1908-01-13/26 Vilniuje; palaidotas Bernardinų kapinėse), inžinierius, lietuvių raštijos puoselėtojas, Biblijos į lietuvių kalbą vertėjas; bajoras, dvarininkas. | '''[[Panceržinskis Česlovas|PANCERŽINSKIS ČESLOVAS]]''', '''Česlovas Pančerinskis''' (g. 1854-07-19 [[Ašvėnų dvaras|Ašvėnų dvare]] - m. 1908-01-13/26 Vilniuje; palaidotas Bernardinų kapinėse), inžinierius, lietuvių raštijos puoselėtojas, Biblijos į lietuvių kalbą vertėjas; bajoras, dvarininkas. | ||
| 19 eilutė: | 25 eilutė: | ||
Apie Gyvolių piliakalnį išlikę keli padavimai. Viename pasakojama, kad senų senovėje ant piliakalnio degdavo šventoji ugnis, kurią saugodavo ir prižiūrėdavo vaidilutės. Čia buvo šventykla. Kitame teigiama, kad baudžiavos laikais ant piliakalnio buvo baudžiami, mušami žmonės. Dar kitame pasakojama, kad užėję švedai liepė nesčioms moterims priejuostėmis sunešti kalną. Todėl šis piliakalnis dar ''Švedkalniu'' vadinamas. | Apie Gyvolių piliakalnį išlikę keli padavimai. Viename pasakojama, kad senų senovėje ant piliakalnio degdavo šventoji ugnis, kurią saugodavo ir prižiūrėdavo vaidilutės. Čia buvo šventykla. Kitame teigiama, kad baudžiavos laikais ant piliakalnio buvo baudžiami, mušami žmonės. Dar kitame pasakojama, kad užėję švedai liepė nesčioms moterims priejuostėmis sunešti kalną. Todėl šis piliakalnis dar ''Švedkalniu'' vadinamas. | ||
10:07, 16 liepos 2010 versija
VIEKŠNIŲ VAISTINĖS MUZIEJUS, Mažeikių muziejaus padalinys Viekšnių mstl., Tilto g. 3. Tai vienintelis kaimiško tipo vaistinės muziejus Lietuvoje su išlikusiomis vaistininko gyvenamosiomis patalpomis. Muziejaus steigėjas – Mažeikių savivaldybė.
Muziejus įkurtas mediniame pastate (past. XVIII a. vid. rabino Abo Jofės), kurį 1859 m. nusipirko provizorius Teodoras fon Geldneris. Šiame pastate jis 1860 m. liepos 30 (17) d. atidarė miestelio vaistinę. 1883 m. iš jo Kazimieras Aleksandravičius perpirko savo sūnėnui Vincentui Aleksandravičiui. Čia nuolat lankydavosi daktaras J. Biržiška bei kiti Viekšnių intelegentai. Paskutinis vaistinės savininkas Juozas Aleksandravičius surinko daug senų farmacijos instrumentų, prietaisų bei įrangos. Šie eksponatai sudaro muziejaus ekspozicijos pagrindą. 1995 m. pastatas restauruotas, atidaryta nuolatinė vaistinės muziejaus ekspozicija.
PANCERŽINSKIS ČESLOVAS, Česlovas Pančerinskis (g. 1854-07-19 Ašvėnų dvare - m. 1908-01-13/26 Vilniuje; palaidotas Bernardinų kapinėse), inžinierius, lietuvių raštijos puoselėtojas, Biblijos į lietuvių kalbą vertėjas; bajoras, dvarininkas.
1874-1878 m. studijavo Tartu universitete Fizikos-matematikos fakultete matematiką. Baigė Petrapilio institutą. Būdamas politechnikos studentu, bendravo su aušrininkais, su Petru Vileišiu platino lietuvišką spaudą. Buvo „Kalvio Melagio” bendradarbis ir Petrapilio lietuvių studentų draugijos organizatorius. Dirbo Rusijoje, gal Urale, sukūrė lenkišką šeimą. 1905 m. lankėsi Daubiškiuose.
Tėvas - Valerijonas Panceržinskis, Ašvėnų dvaro dvarininkas, Šiaulių pavieto raštvedys ir advokatas.
ZUBINAS JONAS (g. 1907-12-13 Buknaičių k. - sušaudytas 1942-02-27 Novosibirske), karys savanoris.
Baigė Kauno Policijos mokyklą ir Klaipėdoje tarnavo krašto apsaugos sistemoje. 1933 m. vedė Elzbietą Kviecinskaitę iš Mosėdžio. 1939 m. Klaipėdoje už dalyvavimą pasipriešinime jam su šeima buvo įsakyta per 24 val. apleisti Klaipėdą. Apsigyveno Šiaulių mieste, kur tarnavo kriminalinėje policijoje. 1940 m. birželio mėn. Lietuvą okupavus sovietinei armijai, su šeima sugrįžo į Buknaičius, į tėvo jam užrašytą ūkį. Gyvendamas Buknaičiuose Zubinas Jonas neretai būdavo kviečiamas į Mažeikių NKVD skyrių, kur jį kiekvieną kartą užlaikydavo kelioms paroms uždarydami į kalėjimą. Ten jis buvo tardomas. Galiausiai su kalėjimo draugais 1941-06-10 nusprendė pasitraukti į Vakarus. Tačiau birželio 18 d. Šventojoje kartu su kelių žmonių būrelių jie užėjo ant sovietinių pasieniečių paspestos pasalos ir visi buvo sulaikyti. Po arešto Zubinas Jonas pradžioje kalėjo Liepojos kalėjime, o vėliau buvo išgabentas į Novosibirsko miesto kalėjimą. Ten už priešinimąsį sovietinei valdžiai ir darbininkų santvarkai pagal Rusijos Baudžiamojo kodekso 58 straipsio 1 dalį (už tėvynės išdavimą) ir 13 dalį (už pasipriešinimą darbininkų valdžiai) Zubinas Jonas s. Jono buvo nuteistas mirčiai (sušaudymui); nuosprendis įvykdytas 1942-02-27.
GYVOLIŲ PILIAKALNIS (A575 P), Švedkalnis, yra Viekšnių seniūnijoje, Gyvolių k., 2,2 km į pietus nuo Ventos ir Virvytės santakos, 50 m į vakarus nuo Tryškių-Gyvolių kelio, Virvytės deš. krante, prie jos ir bevardžio upelio santakos. Priklauso Ventos regioninio parko zonai, įeina į Virvytės hidrografinį draustinį.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a. Manoma, kad iki XIII a. ant piliakalnio stovėjo nedidelė gynybinė pilis, tikriausiai sunakinta 1201 metais baltų genties žemėse įsikūrus kryžiuočių ir kalavijuočių ordinams. Mažeikių rajono savivaldybė piliakalnį planuoja konservuoti ir pritaikyti lankymui. Piliaklanis prižiūrimas, iškirsti krūmai, nupjaunama žolė, padarytas privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelė.
2009 m. rugsėjo mėn. archeologinius tyrimus vykdė VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" vienuolikos žmonių grupė, vadovaujama archeologės Elenos Pranckėnaitės. Kultūrinis sluoksnis nėra storas, sovietiniais metais sumaitotas bulviarūsių, apkasų, duobių. Tyrimų metu rasti keli XIII-XIV a. keramikos pavyzdžiai - puodo šukės ir mediniai įtvirtinimai.
Apie Gyvolių piliakalnį išlikę keli padavimai. Viename pasakojama, kad senų senovėje ant piliakalnio degdavo šventoji ugnis, kurią saugodavo ir prižiūrėdavo vaidilutės. Čia buvo šventykla. Kitame teigiama, kad baudžiavos laikais ant piliakalnio buvo baudžiami, mušami žmonės. Dar kitame pasakojama, kad užėję švedai liepė nesčioms moterims priejuostėmis sunešti kalną. Todėl šis piliakalnis dar Švedkalniu vadinamas.