19 701
pakeitimas
Viekšnių žydų bendruomenė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 4 eilutė: | 4 eilutė: | ||
'''VIEKŠNIŲ ŽYDŲ BENDRUOMENĖ''' | '''VIEKŠNIŲ ŽYDŲ BENDRUOMENĖ''' | ||
XVII a. [[Viekšniai|Viekšniuose]] apsigyveno žydai. Jie buvo įsikūrę nuo dabartinio tilto per Ventą einant link malūno. Dabartiniame miestelio centre ir Akmenės gatvėje buvo daugiausia žydų parduotuvių, amatininkų dirbtuvėlių. 1766 metais Viekšnių žydų Kahalas jau priskaičiavo 274 savo bendruomenės narius<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 426 - 434.</ref>. 1775 metais inventorinėje knygoje yra minima per dešimt žydiškų pavardžių. 1847 metais miestelije jau gyveno 1120 žydų. Buvo pastatyta sinagoga. Apie 1860 metus rabinas Aba Joffe pastatė vaistinės pastatą. 1858 metais gegužės 28 dieną Kauno gubernijos Šiaulių apskrities, Viekšnių valsčiaus žydų bendruomenės sąraše (revizskaja skazka) buvo užregistruoti 612 moteriškos lyties ir 498 vyriškos lyties žydai. 1897 metais Rusijos carinės vyriausybės gyventojų surašymo duomenimis, miestelyje gyveno 2951 gyventojas, tarp jų – 1646 žydai. Tai sudaro 56% visų gyventojų. Veikė net kelios chedros – pradinės mokyklos 7-13 metų berniukams, “Toros” ir jos komentarams mokyti ir aukštesniojo “Ješivos” mokykla. Vieni šaltiniai teigia, kad buvo dvi sinagogos. Viena – žiemai, kita – vasarai. Kiti šaltiniai teigia, kad buvo net trys sinagogos, veikė žydų labdaros draugija “Linat Hazedek”. 1941 m. sinagoga paversta bulvių sandėliu<ref> [http://74.125.39.104/search?q=cache:wQLwYTqbvuIJ:images.katalogas.lt/maleidykla/lit43/L-22.pdf+Tirk%C5%A1li%C5%B3+sinagoga&hl=lt&ct=clnk&cd=11&gl=lt A. Rosenbergo operatyvinio štabo veikla Lietuvoje: žydų kultūros vertybių grobimas ir naikinimas (1941-1944)]</ref>. | XVII a. [[Viekšniai|Viekšniuose]] apsigyveno žydai. Jie buvo įsikūrę nuo dabartinio tilto per Ventą einant link malūno. Dabartiniame miestelio centre ir Akmenės gatvėje buvo daugiausia žydų parduotuvių, amatininkų dirbtuvėlių. 1766 metais Viekšnių žydų bendruomenė (Kahalas) jau priskaičiavo 274 savo bendruomenės narius<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 426 - 434.</ref>. 1775 metais inventorinėje knygoje yra minima per dešimt žydiškų pavardžių. 1847 metais miestelije jau gyveno 1120 žydų. Buvo pastatyta sinagoga. Apie 1860 metus rabinas Aba Joffe pastatė vaistinės pastatą. 1858 metais gegužės 28 dieną Kauno gubernijos Šiaulių apskrities, Viekšnių valsčiaus žydų bendruomenės sąraše (revizskaja skazka) buvo užregistruoti 612 moteriškos lyties ir 498 vyriškos lyties žydai. 1897 metais Rusijos carinės vyriausybės gyventojų surašymo duomenimis, miestelyje gyveno 2951 gyventojas, tarp jų – 1646 žydai. Tai sudaro 56% visų gyventojų. Veikė net kelios chedros – pradinės mokyklos 7-13 metų berniukams, “Toros” ir jos komentarams mokyti ir aukštesniojo “Ješivos” mokykla. Vieni šaltiniai teigia, kad buvo dvi sinagogos. Viena – žiemai, kita – vasarai. Kiti šaltiniai teigia, kad buvo net trys sinagogos, veikė žydų labdaros draugija “Linat Hazedek”. 1941 m. sinagoga paversta bulvių sandėliu<ref> [http://74.125.39.104/search?q=cache:wQLwYTqbvuIJ:images.katalogas.lt/maleidykla/lit43/L-22.pdf+Tirk%C5%A1li%C5%B3+sinagoga&hl=lt&ct=clnk&cd=11&gl=lt A. Rosenbergo operatyvinio štabo veikla Lietuvoje: žydų kultūros vertybių grobimas ir naikinimas (1941-1944)]</ref>. | ||
Užėjus Pirmajam pasauliniam karui Viekšnių žydai, kaip ir kiti, buvo ištremti į Rusijos gilumą. Po karo į Viekšnius sugrįžo tik apie 300 žydų. Dalis jų žuvo kare ar mirė iš bado. Dalis jų per Odesos (Ukraina) uostą išvyko į Palestiną, Pietų Ameriką. 1918 metais, sekdama “madą”, Viekšniuose įsikūrė komunistinė kuopelė. Jai vadovavo Ch. Zarcinas. Grįžę po karo žydai skubiai ėmėsi darbo. Atstatė gerokai nuo karo nukentėjusius Viekšnius. Vėl ėmėsi prekybos, turgaus verslo. 1924 metais įsteigė žydų liaudies banką. Jame buvo 31 narys. Pradėjo veikti žydų vaikų mokykla. Atsidarė biblioteka. Susikūrė dramos būrelis. Pradėjo burtis įvairūs jaunimo judėjimai. Berta Gordomaitė įsteigė kino teatrą, Elle Laerienė atidarė arbatinę. | Užėjus Pirmajam pasauliniam karui Viekšnių žydai, kaip ir kiti, buvo ištremti į Rusijos gilumą. Po karo į Viekšnius sugrįžo tik apie 300 žydų. Dalis jų žuvo kare ar mirė iš bado. Dalis jų per Odesos (Ukraina) uostą išvyko į Palestiną, Pietų Ameriką. 1918 metais, sekdama “madą”, Viekšniuose įsikūrė komunistinė kuopelė. Jai vadovavo Ch. Zarcinas. Grįžę po karo žydai skubiai ėmėsi darbo. Atstatė gerokai nuo karo nukentėjusius Viekšnius. Vėl ėmėsi prekybos, turgaus verslo. 1924 metais įsteigė žydų liaudies banką. Jame buvo 31 narys. Pradėjo veikti žydų vaikų mokykla. Atsidarė biblioteka. Susikūrė dramos būrelis. Pradėjo burtis įvairūs jaunimo judėjimai. Berta Gordomaitė įsteigė kino teatrą, Elle Laerienė atidarė arbatinę. | ||