Šablonas:Šios savaitės straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Algirdas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Algirdas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Vieksniu vaistines muziejus1.MKE.jpg|thumb|right|160px|XX a. pr. intelegento buto ekspozicija]]
'''[[Viekšnių vaistinės muziejus|VIEKŠNIŲ VAISTINĖS MUZIEJUS]]''', [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] padalinys [[Viekšniai|Viekšnių]] mstl., Tilto g. 3. Tai vienintelis kaimiško tipo vaistinės muziejus Lietuvoje su išlikusiomis vaistininko gyvenamosiomis patalpomis. Muziejaus steigėjas – Mažeikių savivaldybė.
Muziejus įkurtas mediniame pastate (past. XVIII a. vid. rabino Abo Jofės), kurį 1859 m. nusipirko provizorius Teodoras fon Geldneris. Šiame pastate jis 1860 m. liepos 30 (17) d. atidarė miestelio vaistinę. 1883 m. iš jo [[Aleksandravičius Kazimieras|Kazimieras Aleksandravičius]] perpirko savo sūnėnui [[Aleksandravičius Vincentas|Vincentui Aleksandravičiui]]. Čia nuolat lankydavosi daktaras J. Biržiška bei kiti Viekšnių intelegentai. Paskutinis vaistinės savininkas [[Aleksandravičius Juozas|Juozas Aleksandravičius]] surinko daug senų farmacijos instrumentų, prietaisų bei įrangos. Šie eksponatai sudaro muziejaus ekspozicijos pagrindą. 1995 m. pastatas restauruotas, atidaryta nuolatinė vaistinės muziejaus ekspozicija.
----------------
[[Vaizdas:Ceslovas Pancerinskas.MKE.jpg|thumb|right|160px|Česlovas Panceržinskis]]
[[Vaizdas:Ceslovas Pancerinskas.MKE.jpg|thumb|right|160px|Česlovas Panceržinskis]]
'''[[Panceržinskis Česlovas|PANCERŽINSKIS ČESLOVAS]]''', '''Česlovas Pančerinskis''' (g. 1854-07-19 [[Ašvėnų dvaras|Ašvėnų dvare]] - m. 1908-01-13/26 Vilniuje; palaidotas Bernardinų kapinėse), inžinierius, lietuvių raštijos puoselėtojas, Biblijos į lietuvių kalbą vertėjas; bajoras, dvarininkas.  
'''[[Panceržinskis Česlovas|PANCERŽINSKIS ČESLOVAS]]''', '''Česlovas Pančerinskis''' (g. 1854-07-19 [[Ašvėnų dvaras|Ašvėnų dvare]] - m. 1908-01-13/26 Vilniuje; palaidotas Bernardinų kapinėse), inžinierius, lietuvių raštijos puoselėtojas, Biblijos į lietuvių kalbą vertėjas; bajoras, dvarininkas.  
19 eilutė: 25 eilutė:


Apie Gyvolių piliakalnį išlikę keli padavimai. Viename pasakojama, kad senų senovėje ant piliakalnio degdavo šventoji ugnis, kurią saugodavo ir prižiūrėdavo vaidilutės. Čia buvo šventykla. Kitame teigiama, kad baudžiavos laikais ant piliakalnio buvo baudžiami, mušami žmonės. Dar kitame pasakojama, kad užėję švedai liepė nesčioms moterims priejuostėmis sunešti kalną. Todėl šis piliakalnis dar ''Švedkalniu'' vadinamas.
Apie Gyvolių piliakalnį išlikę keli padavimai. Viename pasakojama, kad senų senovėje ant piliakalnio degdavo šventoji ugnis, kurią saugodavo ir prižiūrėdavo vaidilutės. Čia buvo šventykla. Kitame teigiama, kad baudžiavos laikais ant piliakalnio buvo baudžiami, mušami žmonės. Dar kitame pasakojama, kad užėję švedai liepė nesčioms moterims priejuostėmis sunešti kalną. Todėl šis piliakalnis dar ''Švedkalniu'' vadinamas.
------------------
[[Vaizdas:Trilapis puplaikskis.MKE.2010-05-23.jpg |thumb|right|160px|Trilapis puplaiškis]]
'''[[Trilapis puplaiškis|TRILAPIS PUPLAIŠKIS]]''' (''Menyanthes trifoliata''), [[puplaiškiniai|puplaiškinių]] (''Menyanthaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas.
Augalas su storais šakniastiebiais ir pražanginiais lapais, kurie tiesiog išauga iš šakniastiebio ir iškyla virš vandens. Lapalakštis iki pamato suskaldytas, trilapis. Lapkočiai 8-25 cm ilgio, pamate su ilga makštimi. Lapeliai 5-10 cm ilgio ir 2-5 cm pločio, elipsiški arba pailgai atvirkščiai kiaušiniški. Žiedynas tankus, su 10-21 žiedų. Vainikėlis baltas arba rausvas. Žydi gegužės - liepos mėn. Vaisius - plačiai kiaušiniška dėžutė su staigiai nusmailėjusia viršūne. Sėklų nedaug, jos rusvos arba rudos.
Labai vetingas vaistinis augalas. Vartojamas sutrikus virškinimui ir apetitui sužadinti.
Auga stovinčiame vandenyje, užutėkiuose, pelkėse, grioviuose.