Šablonas:Šios savaitės straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 eilutė:

[[Vaizdas:Gyvoliu piliakalnis.MKE.2009-09-20.jpg|thumb|right|160px|Gyvolių piliakalnis 2009 m. rudenį, po archeologinių kasinėjimų]]

'''[[Gyvolių piliakalnis|GYVOLIŲ PILIAKALNIS]]''' (A575 P), '''Švedkalnis''', yra [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]], [[Gyvoliai|Gyvolių]] k., 2,2 km į pietus nuo [[Venta|Ventos]] ir [[Virvytė|Virvytės]] santakos, 50 m į vakarus nuo Tryškių-Gyvolių kelio, Virvytės deš. krante, prie jos ir bevardžio upelio santakos. Priklauso [[Ventos regioninis parkas|Ventos regioninio parko]] zonai, įeina į [[Virvytės hidrografinis draustinis|Virvytės hidrografinį draustinį]].

Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a. Manoma, kad iki XIII a. ant piliakalnio stovėjo nedidelė gynybinė pilis, tikriausiai sunakinta 1201 metais baltų genties žemėse įsikūrus kryžiuočių ir kalavijuočių ordinams. Mažeikių rajono savivaldybė piliakalnį planuoja konservuoti ir pritaikyti lankymui. Piliaklanis prižiūrimas, iškirsti krūmai, nupjaunama žolė, padarytas privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelė.

2009 m. rugsėjo mėn. archeologinius tyrimus vykdė VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" vienuolikos žmonių grupė, vadovaujama archeologės Elenos Pranckėnaitės. Kultūrinis sluoksnis nėra storas, sovietiniais metais sumaitotas bulviarūsių, apkasų, duobių. Tyrimų metu rasti keli XIII-XIV a. keramikos pavyzdžiai - puodo šukės ir mediniai įtvirtinimai.

Apie Gyvolių piliakalnį išlikę keli padavimai. Viename pasakojama, kad senų senovėje ant piliakalnio degdavo šventoji ugnis, kurią saugodavo ir prižiūrėdavo vaidilutės. Čia buvo šventykla. Kitame teigiama, kad baudžiavos laikais ant piliakalnio buvo baudžiami, mušami žmonės. Dar kitame pasakojama, kad užėję švedai liepė nesčioms moterims priejuostėmis sunešti kalną. Todėl šis piliakalnis dar ''Švedkalniu'' vadinamas.

------------------

[[Vaizdas:Trilapis puplaikskis.MKE.2010-05-23.jpg |thumb|right|160px|Trilapis puplaiškis]]

'''[[Trilapis puplaiškis|TRILAPIS PUPLAIŠKIS]]''' (''Menyanthes trifoliata''), [[puplaiškiniai|puplaiškinių]] (''Menyanthaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas.

12 eilutė:

21 eilutė:

Mažeikiuose pirmasis gatvės muzikos renginys vyko 2009 m. Naftininkų gatvėje. 2010 m. gegužės 1 d. čia surengtas antrą kartą. Dalyvavo: [[Muzikos mokykla|Muzikos mokyklos]] moksleiviai, grupės „Mėnulio balati", „Kas čia namų katinc?", „AlterEGO", „SamogitianMC", „A-G-I-S“, „Ariel Cancer Dies", „Senamiesčio vaikai", „Ekrano“, „Cold Tear", „Citizens", „Fani Bani“, „Tuner“, „Hansas ir Kompanija", atlikėjai Dovydas, [[Visavi|VISAVI]], [[Butnorienė Janina|Janina Butnorienė]] ir kt.

~~-----------------~~

~~[[Vaizdas:Povilas Tautvaisas.MKE.jpg|thumb|right|160px|Povilas Tautvaišas, 1941 m.]]~~

'''[[Tautvaišas Povilas|TAUTVAIŠAS POVILAS]]''' (g. 1883-01-02 Alsių k., Žagarės vls., Šiaulių apskr. - m. 1957-05-12 [[Mažeikiai|Mažeikiuose]]; palaidotas [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinėse]]), gydytojas, teismo medicinos ekspertas ir patologas.

Gimė ūkininkų Barboros ir Jono Tautvaišų šeimoje, kurioje augo trys dukros ir penki sūnūs. Baigęs Mintaujos gimnaziją, 1904 m. įstojo į Tartu universiteto medicinos fakultetą, kurį baigė 1911 m. ir gavo bendrosios praktikos gydytojo diplomą. Baigęs mokslus grįžo į Lietuvą ir kurį laiką dirbo gydytoju Laižuvoje. Dirbdamas Laižuvoje susitiko ir 1913 m. vedė čia mokytojavusią Sofiją Petrauskaitę. Aktyviai veikė visuomeninimae gyvenime, 1913 m. buvo kratomas už lietuvišką veiklą [[Laižuva|Laižuvoje]], 1915 m. Vilniuje dirbo Lietuvių draugijoje nuo karo nukentėjusiems šelpti, teikdamas medicinos pagalbą pabėgėliams ir kt. I pasaulinio karo metu mobilizuotas tarnavo gydytoju rusų kariuomenėje Padniestrėje. 1916 m. Bychovo mieste gimė sūnus Povilas. Pasibaigus karui, 1918-11-01 gydytojo šeima grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Medemrodėje (Akmenės raj.) grafo N. Zubovo dvare. Akmenėje įsteigė privatų kabinetą ir ėmėsi gydytojo darbo.

Nuo 1919 m. iki 1957 m. P. Tautvaišas dirbo Mažeikuose. 1919-08-01 paskirtas Mažeikių apskrities vyriausiuoju gydytoju, trumpai dirbo ir Mažeikių ligoninės vyriausiuoju gydytoju. Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu buvo teismo gydytojas, dėstė higieną [[Mažeikių gimnazija|gimnazijoje]]. 1939 m. buvo paskirtas Mažeikių šaulių XIII rinktinės sanitarinės dalies viršininku. Nuo 1945-02-01 paskirtas Mažeikių ligoninės užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėju.

@@ 1 eilutė: / 1 eilutė: @@
+[[Vaizdas:Gyvoliu piliakalnis.MKE.2009-09-20.jpg|thumb|right|160px|Gyvolių piliakalnis 2009 m. rudenį, po archeologinių kasinėjimų]]
+'''[[Gyvolių piliakalnis|GYVOLIŲ PILIAKALNIS]]''' (A575 P), '''Švedkalnis''', yra [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]], [[Gyvoliai|Gyvolių]] k., 2,2 km į pietus nuo [[Venta|Ventos]] ir [[Virvytė|Virvytės]] santakos, 50 m į vakarus nuo Tryškių-Gyvolių kelio, Virvytės deš. krante, prie jos ir bevardžio upelio santakos. Priklauso [[Ventos regioninis parkas|Ventos regioninio parko]] zonai, įeina į [[Virvytės hidrografinis draustinis|Virvytės hidrografinį draustinį]].
+Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a. Manoma, kad iki XIII a. ant piliakalnio stovėjo nedidelė gynybinė pilis, tikriausiai sunakinta 1201 metais baltų genties žemėse įsikūrus kryžiuočių ir kalavijuočių ordinams. Mažeikių rajono savivaldybė piliakalnį planuoja konservuoti ir pritaikyti lankymui. Piliaklanis prižiūrimas, iškirsti krūmai, nupjaunama žolė, padarytas privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelė.
+m. rugsėjo mėn. archeologinius tyrimus vykdė VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" vienuolikos žmonių grupė, vadovaujama archeologės Elenos Pranckėnaitės. Kultūrinis sluoksnis nėra storas, sovietiniais metais sumaitotas bulviarūsių, apkasų, duobių. Tyrimų metu rasti keli XIII-XIV a. keramikos pavyzdžiai - puodo šukės ir mediniai įtvirtinimai.
+Apie Gyvolių piliakalnį išlikę keli padavimai. Viename pasakojama, kad senų senovėje ant piliakalnio degdavo šventoji ugnis, kurią saugodavo ir prižiūrėdavo vaidilutės. Čia buvo šventykla. Kitame teigiama, kad baudžiavos laikais ant piliakalnio buvo baudžiami, mušami žmonės. Dar kitame pasakojama, kad užėję švedai liepė nesčioms moterims priejuostėmis sunešti kalną. Todėl šis piliakalnis dar ''Švedkalniu'' vadinamas.
+------------------
 [[Vaizdas:Trilapis puplaikskis.MKE.2010-05-23.jpg |thumb|right|160px|Trilapis puplaiškis]]
 '''[[Trilapis puplaiškis|TRILAPIS PUPLAIŠKIS]]''' (''Menyanthes trifoliata''), [[puplaiškiniai|puplaiškinių]] (''Menyanthaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas.
@@ 12 eilutė: / 21 eilutė: @@
 Mažeikiuose pirmasis gatvės muzikos renginys vyko 2009 m. Naftininkų gatvėje. 2010 m. gegužės 1 d. čia surengtas antrą kartą. Dalyvavo: [[Muzikos mokykla|Muzikos mokyklos]] moksleiviai, grupės „Mėnulio balati", „Kas čia namų katinc?", „AlterEGO", „SamogitianMC", „A-G-I-S“, „Ariel Cancer Dies", „Senamiesčio vaikai",  „Ekrano“, „Cold Tear", „Citizens", „Fani Bani“, „Tuner“, „Hansas ir Kompanija", atlikėjai Dovydas, [[Visavi|VISAVI]], [[Butnorienė Janina|Janina Butnorienė]] ir kt.
------------------
-[[Vaizdas:Povilas Tautvaisas.MKE.jpg|thumb|right|160px|Povilas Tautvaišas, 1941 m.]]
-'''[[Tautvaišas Povilas|TAUTVAIŠAS POVILAS]]''' (g. 1883-01-02 Alsių k., Žagarės vls., Šiaulių apskr. - m. 1957-05-12 [[Mažeikiai|Mažeikiuose]]; palaidotas [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinėse]]), gydytojas, teismo medicinos ekspertas ir patologas.
-Gimė ūkininkų Barboros ir Jono Tautvaišų šeimoje, kurioje augo trys dukros ir penki sūnūs. Baigęs Mintaujos gimnaziją, 1904 m. įstojo į Tartu universiteto medicinos fakultetą, kurį baigė 1911 m. ir gavo bendrosios praktikos gydytojo diplomą. Baigęs mokslus grįžo į Lietuvą ir kurį laiką dirbo gydytoju Laižuvoje. Dirbdamas Laižuvoje susitiko ir 1913 m. vedė čia mokytojavusią Sofiją Petrauskaitę. Aktyviai veikė visuomeninimae gyvenime, 1913 m. buvo kratomas už lietuvišką veiklą [[Laižuva|Laižuvoje]], 1915 m. Vilniuje dirbo Lietuvių draugijoje nuo karo nukentėjusiems šelpti, teikdamas medicinos pagalbą pabėgėliams ir kt. I pasaulinio karo metu mobilizuotas tarnavo gydytoju rusų kariuomenėje Padniestrėje. 1916 m. Bychovo mieste gimė sūnus Povilas. Pasibaigus karui, 1918-11-01 gydytojo šeima grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Medemrodėje (Akmenės raj.) grafo N. Zubovo dvare. Akmenėje įsteigė privatų kabinetą ir ėmėsi gydytojo darbo.
-Nuo 1919 m. iki 1957 m. P. Tautvaišas dirbo Mažeikuose. 1919-08-01 paskirtas Mažeikių apskrities vyriausiuoju gydytoju, trumpai dirbo ir Mažeikių ligoninės vyriausiuoju gydytoju. Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu buvo teismo gydytojas, dėstė higieną [[Mažeikių gimnazija|gimnazijoje]]. 1939 m. buvo paskirtas Mažeikių šaulių XIII rinktinės sanitarinės dalies viršininku. Nuo 1945-02-01 paskirtas Mažeikių ligoninės užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėju.