Linų fabrikas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
10 baitų pašalinta ,  18:58, 2 gruodžio 2013
S
robotas: smulkūs taisymai
S (robotas: smulkūs taisymai)
 
9 eilutė: 9 eilutė:
Netrukus buvo sukomplektuota ir antra pamaina, o po metų ir trečia, kuriose dirbo vien vyrai. Pradėjus fabrikui dirbti pilnu pajėgumu, trūko mintų linų. Pradėjo iš valstiečių pirkti linų šiaudelius, tačiau jiems džiovinti nepakako 45 arklio jėgų lokomotyvo pajėgumų. 1936 m. balandžio mėn. 12 d. sprogo aptarnaujantis malūną dyzelis. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį iš likviduotos Rezeknės elektrinės buvo pargabentas 145 arklio jėgų lokomotyvas. Kartu buvo nupirktas generatorius ir elektros paskirstymo skydas. 1936 m. lokomotyvas pradėjo aptarnauti ir linų fabriką. Mažasis lokomotyvas nebebuvo naudojamas. Per parą fabrikas pagamindavo nuo 2000 iki 6000 kg gatavos produkcijos. 1938-12-27 kilo gaisras, sudegė linų sandėliai ir dalis mašinų skyriaus <ref> Žemaičių prietelius. - 1939. - Nr. 1. </ref>.
Netrukus buvo sukomplektuota ir antra pamaina, o po metų ir trečia, kuriose dirbo vien vyrai. Pradėjus fabrikui dirbti pilnu pajėgumu, trūko mintų linų. Pradėjo iš valstiečių pirkti linų šiaudelius, tačiau jiems džiovinti nepakako 45 arklio jėgų lokomotyvo pajėgumų. 1936 m. balandžio mėn. 12 d. sprogo aptarnaujantis malūną dyzelis. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį iš likviduotos Rezeknės elektrinės buvo pargabentas 145 arklio jėgų lokomotyvas. Kartu buvo nupirktas generatorius ir elektros paskirstymo skydas. 1936 m. lokomotyvas pradėjo aptarnauti ir linų fabriką. Mažasis lokomotyvas nebebuvo naudojamas. Per parą fabrikas pagamindavo nuo 2000 iki 6000 kg gatavos produkcijos. 1938-12-27 kilo gaisras, sudegė linų sandėliai ir dalis mašinų skyriaus <ref> Žemaičių prietelius. - 1939. - Nr. 1. </ref>.
                  
                  
1940 m. gegužės 5 d. įsteigta linų augintojų bendrovė „Žemaičių linas", patvirtinti jos įstatai, buvo nutarta statyti linų apdirbimo fabriką. Išrinkta valdyba iš šių asmenų: Laimus, Končius, Tarvydas, Tėvelis ir Urbonas <ref>Linų augintojai steigia savo bendrovę // XX amžius. - 1940. - Bal. 29. - Nr. 96. - P. 10</ref>, <ref> Linų augintojai įsteigė bendrovę // XX amžius. - 1940. - Geg. 9. - Nr. 104. - P. 10.</ref>. Per II pasaulinį karą linų fabriko direktorius ir administracijos personalas buvo sudarytas iš vokiečiams palankių žmonių. Darbininkai bijojo, kad neišvežtų darbams į Vokietiją. 1944 m. prasidėjo linų fabriko atkuriamasis laikotarpis. Pirmuoju direktoriumi paskirtas Juozas Kupliauskas, kilęs iš [[Šerkšnėnai|Šerkšnėnų]] k. Fabrikas savo kontoros patalpų neturėjo, nes visus kanceliarijos darbus atlikdavo [[Kruciai|Krucių]] malūno tarnautojai. Patalpos kontorai buvo išnuomotos Matulionio g. 25. Vienas iš sunkiausių uždavinių buvo sukomplektuoti nusiminančius žmones, suremontuoti ir paleisti trumpo pluošto mašinas, lokomotyvą.      
1940 m. gegužės 5 d. įsteigta linų augintojų bendrovė „Žemaičių linas", patvirtinti jos įstatai, buvo nutarta statyti linų apdirbimo fabriką. Išrinkta valdyba iš šių asmenų: Laimus, Končius, Tarvydas, Tėvelis ir Urbonas <ref>Linų augintojai steigia savo bendrovę // XX amžius. - 1940. - Bal. 29. - Nr. 96. - P. 10</ref>, <ref> Linų augintojai įsteigė bendrovę // XX amžius. - 1940. - Geg. 9. - Nr. 104. - P. 10.</ref>. Per II pasaulinį karą linų fabriko direktorius ir administracijos personalas buvo sudarytas iš vokiečiams palankių žmonių. Darbininkai bijojo, kad neišvežtų darbams į Vokietiją. 1944 m. prasidėjo linų fabriko atkuriamasis laikotarpis. Pirmuoju direktoriumi paskirtas Juozas Kupliauskas, kilęs iš [[Šerkšnėnai|Šerkšnėnų]] k. Fabrikas savo kontoros patalpų neturėjo, nes visus kanceliarijos darbus atlikdavo [[Kruciai|Krucių]] malūno tarnautojai. Patalpos kontorai buvo išnuomotos Matulionio g. 25. Vienas iš sunkiausių uždavinių buvo sukomplektuoti nusiminančius žmones, suremontuoti ir paleisti trumpo pluošto mašinas, lokomotyvą.  
Kooperatyvų sąjungos „Linas" vadovybė reikalavo, kad būtų paleistos gamybinės mašinos ir pradėta apdirbti lauke, kūgiuose sukrauta žaliava. Be to, linų fabrikas kiekvienais metais turėjo supirkti iš valstiečių mintus linus.
Kooperatyvų sąjungos „Linas" vadovybė reikalavo, kad būtų paleistos gamybinės mašinos ir pradėta apdirbti lauke, kūgiuose sukrauta žaliava. Be to, linų fabrikas kiekvienais metais turėjo supirkti iš valstiečių mintus linus.
                      
                      
27 eilutė: 27 eilutė:
Su žaliava padėtis dar nebuvo gera. Norint įvykdyti gamybinį planą, žaliavą vagonais ir automašinomis reikėjo vežti iš Baltarusijos ir kaimyninės Latvijos Daugpilio linų fabriko. Tam reikalui kapitališkai buvo suremontuotos abi fabriko mašinos Zis-150. Pagaliau buvo pilnai įrengta dulkių ir spalių ventiliacija. Gamybiniame ceche labai sumažėjo dulkių, darbininkams pagerėjo darbo sąlygos. Be to, fabrikas gavo naują trumpo pluošto apdirbimo agregatą KP-100, kuris pakeitė seną susidėvėjusią mašiną Kaz.
Su žaliava padėtis dar nebuvo gera. Norint įvykdyti gamybinį planą, žaliavą vagonais ir automašinomis reikėjo vežti iš Baltarusijos ir kaimyninės Latvijos Daugpilio linų fabriko. Tam reikalui kapitališkai buvo suremontuotos abi fabriko mašinos Zis-150. Pagaliau buvo pilnai įrengta dulkių ir spalių ventiliacija. Gamybiniame ceche labai sumažėjo dulkių, darbininkams pagerėjo darbo sąlygos. Be to, fabrikas gavo naują trumpo pluošto apdirbimo agregatą KP-100, kuris pakeitė seną susidėvėjusią mašiną Kaz.
1956 m. įrengus mechanines dirbtuves, fabrike buvo įvestas centrinis šildymas. Aprūpinus fabriką naujausia linų apdirbimo technika, dirbantieji pasigedo kultūrinio peno. Fabriko sandėlininko Balio Radžiūno pastangomis buvo pradėtos rinkti knygos, kurių dalį paaukojo dirbantieji. Jos ir sudarė bibliotekos kūrimosi pradžią. Per dešimtį metų grožinės literatūros knygų skaičius išaugo iki 1000, o techninės literatūros – iki 900. Dalis knygų buvo nupirkta iš profkomiteto lėšų. Fabriko bibliotekai, kuriai vadovavo B. Radžiūnas, daug padėjo ir rajoninė biblioteka, tuomet skyrusi nemažai knygų. Pirmoji fabrike meno saviveiklos iniciatorė buvo laborantė Vlada Ritinaitė. 1956 m. jos iniciatyva susikūrė dramos ratelis.  
1956 m. įrengus mechanines dirbtuves, fabrike buvo įvestas centrinis šildymas. Aprūpinus fabriką naujausia linų apdirbimo technika, dirbantieji pasigedo kultūrinio peno. Fabriko sandėlininko Balio Radžiūno pastangomis buvo pradėtos rinkti knygos, kurių dalį paaukojo dirbantieji. Jos ir sudarė bibliotekos kūrimosi pradžią. Per dešimtį metų grožinės literatūros knygų skaičius išaugo iki 1000, o techninės literatūros – iki 900. Dalis knygų buvo nupirkta iš profkomiteto lėšų. Fabriko bibliotekai, kuriai vadovavo B. Radžiūnas, daug padėjo ir rajoninė biblioteka, tuomet skyrusi nemažai knygų. Pirmoji fabrike meno saviveiklos iniciatorė buvo laborantė Vlada Ritinaitė. 1956 m. jos iniciatyva susikūrė dramos ratelis.  


1957 m. lapkričio 25 d. fabriko direktoriumi vietoj Kazio Ščeponkos skiriamas Izidorius Gontis, paskutiniu laiku dirbęs Pamūšio linų fabriko direktoriaus pavaduotoju. Gamybinis cechas dirbo ritmingai, tačiau dar nebuvo visai užbaigti numatyti rekonstrukcijos darbai. 1958-59 m. pastatytas vandens bokštas. Spaliai buvo paduodami į bokštą, o iš jo automatiškai į kūryklą. Iš bokšto buvo nuvesti vamzdžiai į atskirą spaliams laikyti pašiūrę, esančią už 200 m. Bokšte buvo pastatytas statybinių pakulų surinkėjas.
1957 m. lapkričio 25 d. fabriko direktoriumi vietoj Kazio Ščeponkos skiriamas Izidorius Gontis, paskutiniu laiku dirbęs Pamūšio linų fabriko direktoriaus pavaduotoju. Gamybinis cechas dirbo ritmingai, tačiau dar nebuvo visai užbaigti numatyti rekonstrukcijos darbai. 1958-59 m. pastatytas vandens bokštas. Spaliai buvo paduodami į bokštą, o iš jo automatiškai į kūryklą. Iš bokšto buvo nuvesti vamzdžiai į atskirą spaliams laikyti pašiūrę, esančią už 200 m. Bokšte buvo pastatytas statybinių pakulų surinkėjas.


1962 m. kovo 1 d. fabriko direktorius Gontis išrenkamas šefuojamo Kirovo kolūkio pirmininku. Į jo vietą paskirtas buvęs Kartenos linų fabriko direktorius Bronius Stončius. Naujasis direktorius pirmiausia ieškojo būdų, kaip pagerinti gamybą, įdiegti naujausią techniką. Vietoj atgyvenusios VTI džiovyklos šiaudeliams džiovinti buvo pastatyta naujosios konstrukcijos džiovykla SKP-10. 1963 m. sausio mėnesį likviduota Daubarių plytinė. Į jos patalpas buvo nuspręsta perkelti linų fabriką. Kad nenukentėtų gamyba, persikėlimas buvo vykdomas palaipsniui. 1963-08-01 fabrikas jau naujose patalpose, kuriose sumontuotas pirmas technologinės linijos kompleksas. Tuo pačiu metu į Daubarius buvo perkelti ir įrengti žaliavos sandėliai, kurie galėjo sutalpinti 6000 tonų linų. Šiaudeliams sverti pastatytos automobilių svarstyklės ir laboratorijos pastatas.
1962 m. kovo 1 d. fabriko direktorius Gontis išrenkamas šefuojamo Kirovo kolūkio pirmininku. Į jo vietą paskirtas buvęs Kartenos linų fabriko direktorius Bronius Stončius. Naujasis direktorius pirmiausia ieškojo būdų, kaip pagerinti gamybą, įdiegti naujausią techniką. Vietoj atgyvenusios VTI džiovyklos šiaudeliams džiovinti buvo pastatyta naujosios konstrukcijos džiovykla SKP-10. 1963 m. sausio mėnesį likviduota Daubarių plytinė. Į jos patalpas buvo nuspręsta perkelti linų fabriką. Kad nenukentėtų gamyba, persikėlimas buvo vykdomas palaipsniui. 1963-08-01 fabrikas jau naujose patalpose, kuriose sumontuotas pirmas technologinės linijos kompleksas. Tuo pačiu metu į Daubarius buvo perkelti ir įrengti žaliavos sandėliai, kurie galėjo sutalpinti 6000 tonų linų. Šiaudeliams sverti pastatytos automobilių svarstyklės ir laboratorijos pastatas.
1964 m. fabrike paleista antroji technologinė linija. Tais pačiais metais įrengtas kampelis su nedidele scena.
1964 m. fabrike paleista antroji technologinė linija. Tais pačiais metais įrengtas kampelis su nedidele scena.
Iki 1983-12-30 įmonė vadinosi linų fabriku. 1984 m. Mažeikių linų fabrikas prijungtas prie Panevėžio gamybinio susivienijimo „Linų pluoštas”. 1989 metais panaikinus susivienijimą įkurta Mažeikių agrofirma „Linas”. 1990 m. įmonė pavadinta Mažeikių Valstybine pirminio linų apdirbimo įmone, o 1992 m. privatizuota ir įregistruojama Mažeikių akcinė linų bendrovė. Akcinė bendrovė savo veiklos nepakeitė, supirkinėjo linų šiaudelius, juos perdirbo pagamindama ilgą ir trumpą linų pluoštą. Įmonės padėtis metai iš metų blogėjo, nes mažai kas augino linus. Anksčiau linus į fabriką vežė Akmenės, Telšių, Skuodo, Plungės ir Mažeikių žemdirbiai.
Iki 1983-12-30 įmonė vadinosi linų fabriku. 1984 m. Mažeikių linų fabrikas prijungtas prie Panevėžio gamybinio susivienijimo „Linų pluoštas”. 1989 metais panaikinus susivienijimą įkurta Mažeikių agrofirma „Linas”. 1990 m. įmonė pavadinta Mažeikių Valstybine pirminio linų apdirbimo įmone, o 1992 m. privatizuota ir įregistruojama Mažeikių akcinė linų bendrovė. Akcinė bendrovė savo veiklos nepakeitė, supirkinėjo linų šiaudelius, juos perdirbo pagamindama ilgą ir trumpą linų pluoštą. Įmonės padėtis metai iš metų blogėjo, nes mažai kas augino linus. Anksčiau linus į fabriką vežė Akmenės, Telšių, Skuodo, Plungės ir Mažeikių žemdirbiai.
Žaliavos užteko ir pablogėjus įmonės padėčiai. Bet trūko apyvartinių lėšų ir ūkiškumo. Direktorius K. Majauskas mažai skyrė įmonei dėmesio. Kasmet pradėjo mažėti linų augintojų gretos. Be to dažni lietūs trukdė tvarkyti atsiklojėjusius linus. Nuo 1997 m. rugsėjo mėn. prasidėjo prastovos, žiemą nebuvo dirbama keletą metų.
Žaliavos užteko ir pablogėjus įmonės padėčiai. Bet trūko apyvartinių lėšų ir ūkiškumo. Direktorius K. Majauskas mažai skyrė įmonei dėmesio. Kasmet pradėjo mažėti linų augintojų gretos. Be to dažni lietūs trukdė tvarkyti atsiklojėjusius linus. Nuo 1997 m. rugsėjo mėn. prasidėjo prastovos, žiemą nebuvo dirbama keletą metų.
55 eilutė: 55 eilutė:


{{reflist}}
{{reflist}}
[[Kategorija: Pramonė]]
 
[[Kategorija:Pramonė]]
809

pakeitimai

Naršymo meniu