Linų fabrikas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 9 eilutė: | 9 eilutė: | ||
Netrukus buvo sukomplektuota ir antra pamaina, o po metų ir trečia, kuriose dirbo vien vyrai. Pradėjus fabrikui dirbti pilnu pajėgumu, trūko mintų linų. Pradėjo iš valstiečių pirkti linų šiaudelius, tačiau jiems džiovinti nepakako 45 arklio jėgų lokomotyvo pajėgumų. 1936 m. balandžio mėn. 12 d. sprogo aptarnaujantis malūną dyzelis. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį iš likviduotos Rezeknės elektrinės buvo pargabentas 145 arklio jėgų lokomotyvas. Kartu buvo nupirktas generatorius ir elektros paskirstymo skydas. 1936 m. lokomotyvas pradėjo aptarnauti ir linų fabriką. Mažasis lokomotyvas nebebuvo naudojamas. Per parą fabrikas pagamindavo nuo 2000 iki 6000 kg gatavos produkcijos. 1938-12-27 kilo gaisras, sudegė linų sandėliai ir dalis mašinų skyriaus <ref> Žemaičių prietelius. - 1939. - Nr. 1. </ref>. | Netrukus buvo sukomplektuota ir antra pamaina, o po metų ir trečia, kuriose dirbo vien vyrai. Pradėjus fabrikui dirbti pilnu pajėgumu, trūko mintų linų. Pradėjo iš valstiečių pirkti linų šiaudelius, tačiau jiems džiovinti nepakako 45 arklio jėgų lokomotyvo pajėgumų. 1936 m. balandžio mėn. 12 d. sprogo aptarnaujantis malūną dyzelis. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį iš likviduotos Rezeknės elektrinės buvo pargabentas 145 arklio jėgų lokomotyvas. Kartu buvo nupirktas generatorius ir elektros paskirstymo skydas. 1936 m. lokomotyvas pradėjo aptarnauti ir linų fabriką. Mažasis lokomotyvas nebebuvo naudojamas. Per parą fabrikas pagamindavo nuo 2000 iki 6000 kg gatavos produkcijos. 1938-12-27 kilo gaisras, sudegė linų sandėliai ir dalis mašinų skyriaus <ref> Žemaičių prietelius. - 1939. - Nr. 1. </ref>. | ||
Per II pasaulinį karą linų fabriko direktorius ir administracijos personalas buvo sudarytas iš vokiečiams palankių žmonių. Darbininkai bijojo, kad neišvežtų darbams į Vokietiją. 1944 m. prasidėjo linų fabriko atkuriamasis laikotarpis. Pirmuoju direktoriumi paskirtas Juozas Kupliauskas, kilęs iš [[Šerkšnėnai|Šerkšnėnų]] k. Fabrikas savo kontoros patalpų neturėjo, nes visus kanceliarijos darbus atlikdavo [[Kruciai|Krucių]] malūno tarnautojai. Patalpos kontorai buvo išnuomotos Matulionio g. 25. Vienas iš sunkiausių uždavinių buvo sukomplektuoti nusiminančius žmones, suremontuoti ir paleisti trumpo pluošto mašinas, lokomotyvą. | 1940 m. gegužės 5 d. įsteigta linų augintojų bendrovė „Žemaičių linas", patvirtinti jos įstatai, buvo nutarta statyti linų apdirbimo fabriką. Išrinkta valdyba iš šių asmenų: Laimus, Končius, Tarvydas, Tėvelis ir Urbonas <ref>Linų augintojai steigia savo bendrovę // XX amžius. - 1940. - Bal. 29. - Nr. 96. - P. 10</ref>, <ref> Linų augintojai įsteigė bendrovę // XX amžius. - 1940. - Geg. 9. - Nr. 104. - P. 10.</ref>. Per II pasaulinį karą linų fabriko direktorius ir administracijos personalas buvo sudarytas iš vokiečiams palankių žmonių. Darbininkai bijojo, kad neišvežtų darbams į Vokietiją. 1944 m. prasidėjo linų fabriko atkuriamasis laikotarpis. Pirmuoju direktoriumi paskirtas Juozas Kupliauskas, kilęs iš [[Šerkšnėnai|Šerkšnėnų]] k. Fabrikas savo kontoros patalpų neturėjo, nes visus kanceliarijos darbus atlikdavo [[Kruciai|Krucių]] malūno tarnautojai. Patalpos kontorai buvo išnuomotos Matulionio g. 25. Vienas iš sunkiausių uždavinių buvo sukomplektuoti nusiminančius žmones, suremontuoti ir paleisti trumpo pluošto mašinas, lokomotyvą. | ||
Kooperatyvų sąjungos „Linas" vadovybė reikalavo, kad būtų paleistos gamybinės mašinos ir pradėta apdirbti lauke, kūgiuose sukrauta žaliava. Be to, linų fabrikas kiekvienais metais turėjo supirkti iš valstiečių mintus linus. | Kooperatyvų sąjungos „Linas" vadovybė reikalavo, kad būtų paleistos gamybinės mašinos ir pradėta apdirbti lauke, kūgiuose sukrauta žaliava. Be to, linų fabrikas kiekvienais metais turėjo supirkti iš valstiečių mintus linus. | ||