Buknaičiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Buknaičiai (žiūrėti kodą)

23:05, 10 liepos 2012 versija

40 baitų pašalinta ,  23:05, 10 liepos 2012
→‎Istorinės žinios
59 eilutė: 59 eilutė:
1918 m. Bukaničių kaimą pasiekė Spalio revoliucijos aidai. Į kaimą keliskart buvo atjojęs Mažeikių raudonosios kuopos vadas Juozas Kopūstas, kuris ragino imti valdžią į savo rankas<ref>A. Poškus. Krauju iškovota, gražiais darbais įprasminta // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1988. - Kov. 22.</ref>. Kairiųjų pažiūrų buvo J. Jablonskis, P. Bartusevičius, P. Vaitekaitis, A. Vilkas. Susirinkę vyrai išrinko kaimo komitetą, kurį sudarė: Jonas Vaičkus (pirmininkas), Ignacas Žiubikas, K. Petkus, J. Kačerauskas. 1919-03-04 Fon der Golco vadovaujami kontrevoliucionieriai pirmąjį kaimo Tarybų valdžios židinį išvaikė, o aktyvistus J. Vaičkų ir I. Žiubiką suėmė ir sušaudė. Vaidmino upelio pakrantėje buvo pastatytas paminklinis akmuo jų nužudymo vietoje. Tarpukaryje veikė pogrindinė komunistų kuopelė, kuriai priklausė Juozas Jablonskis, Pranas Bartusevčius ir kt. Kuopelės nariai platino komunistinius atsišaukimus, iškeldavo raudonas vėliavas. 1932 m. J.Jablonskio sodyboje, esančioje netoli Mažeikių-Ežerės kelio, įvyko Mažeikių parajonio partinė konferencija.  
1918 m. Bukaničių kaimą pasiekė Spalio revoliucijos aidai. Į kaimą keliskart buvo atjojęs Mažeikių raudonosios kuopos vadas Juozas Kopūstas, kuris ragino imti valdžią į savo rankas<ref>A. Poškus. Krauju iškovota, gražiais darbais įprasminta // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1988. - Kov. 22.</ref>. Kairiųjų pažiūrų buvo J. Jablonskis, P. Bartusevičius, P. Vaitekaitis, A. Vilkas. Susirinkę vyrai išrinko kaimo komitetą, kurį sudarė: Jonas Vaičkus (pirmininkas), Ignacas Žiubikas, K. Petkus, J. Kačerauskas. 1919-03-04 Fon der Golco vadovaujami kontrevoliucionieriai pirmąjį kaimo Tarybų valdžios židinį išvaikė, o aktyvistus J. Vaičkų ir I. Žiubiką suėmė ir sušaudė. Vaidmino upelio pakrantėje buvo pastatytas paminklinis akmuo jų nužudymo vietoje. Tarpukaryje veikė pogrindinė komunistų kuopelė, kuriai priklausė Juozas Jablonskis, Pranas Bartusevčius ir kt. Kuopelės nariai platino komunistinius atsišaukimus, iškeldavo raudonas vėliavas. 1932 m. J.Jablonskio sodyboje, esančioje netoli Mažeikių-Ežerės kelio, įvyko Mažeikių parajonio partinė konferencija.  


Apie 1930 m. buvo atidarytas pašto skyrius, pravestas telefonas. Prie pašto buvo įsteigta ir pramoninių prekių parduotuvė. Pašto agentūros ir parduotuvės steigėju - vedėju buvo P. Kocius. Netrukus buvo įrengtas pieno priėmimo punktas. Buvo įkurtas jaunųjų ūkininkų ratelis ir jaunalietuvių sporto sekcija, kuriai vadovavo P. Mileris. Jis su keliais sportininkais 1933 m. dalyvavo sporto šventėje Kaune. 1920 m. Ievos Vaičienės jaujoje buvo paties J. Vaičkaus režisuojama ir parodyta kaimo gyventojams A. Keturakio komedija „Amerika pirtyje". Prieš Antrąjį pasaulinį Buknaičiuose, prie kelio, vedančio į Ežerę, pavadakastyje buvo nedidelis muitinės pastatas, kuriame buvo prieangis ir vienas darbo kabinetas. Muitinei vadovavo muitininkas Žurauskas. Valstybės sieną saugojo pasienio palicininkai, gyvenę pas Lizdenį, Kontvainį, Undžį ir Dimavičių. Daugiausia pasienio darbuotojų gyveno pas Joną Lizdenį (jis turėjo didelį gerai sutvarkytą namą). Pasienio policijos ruožui vadovavo Kazimieras Konscevičius. Pasienio ruožo apsaugos būstinė buvo Laižuvoje. K. Konscevičius padėjo chorvedžiui [[Pukevičius Karolis|K. Pukevičiui]] vadovauti miesto chorui. Žurauskas ir Koscevičius dirbo iki 1940 m. vasaros. Po to pasienį saugojo sovietinė pasienio milicija Martinkus (1941 m. birželio mėn. partizanas) ir kt. 1940 m. vasarą Buknaičių perėjimo punktas dar formaliai buvo saugomas. <ref>Antanas Poškus. Buknaičių muitinė // Būdas žemaičių. - 1998. - Rugs. 29. - Nr. 62. - P. 2.</ref>.
Apie 1930 m. buvo atidarytas pašto skyrius, pravestas telefonas. Prie pašto buvo įsteigta ir pramoninių prekių parduotuvė. Pašto agentūros ir parduotuvės steigėju - vedėju buvo P. Kocius. Netrukus buvo atidarytas pieno priėmimo punktas. Buvo įkurtas jaunųjų ūkininkų ratelis ir jaunalietuvių sporto sekcija, kuriai vadovavo P. Mileris. Jis su keliais sportininkais 1933 m. dalyvavo sporto šventėje Kaune. Jaunalietuviai buvo veiklūs, ūkininkų lauko daržinėse rengdavo tuo metu aunimo mėgiamas gegužines. Aktyvus renginių rėmėjas buvo Klaipėdos vadavimo dalyvis šaulys Jonas Lizdenis. 1920 m. Ievos Vaičienės jaujoje buvo paties J. Vaičkaus režisuojama ir parodyta kaimo gyventojams A. Keturakio komedija „Amerika pirtyje" <ref>Povilas Mileris. Buknaičiai: istorijos, Vadaksties, likimo vingiai // Santarvė. - 2001. - Kov. 8. - Nr. 27. - P. 4.</ref>.  
 
Prieš Antrąjį pasaulinį Buknaičiuose, prie kelio, vedančio į Ežerę, pavadakastyje buvo nedidelis muitinės pastatas, kuriame buvo prieangis ir vienas darbo kabinetas. Muitinei vadovavo muitininkas Žurauskas. Valstybės sieną saugojo pasienio palicininkai, gyvenę pas Lizdenį, Kontvainį, Undžį ir Dimavičių. Daugiausia pasienio darbuotojų gyveno pas Joną Lizdenį (jis turėjo didelį gerai sutvarkytą namą). Pasienio policijos ruožui vadovavo Kazimieras Konscevičius. Pasienio ruožo apsaugos būstinė buvo Laižuvoje. K. Konscevičius padėjo chorvedžiui [[Pukevičius Karolis|K. Pukevičiui]] vadovauti miesto chorui. Žurauskas ir Koscevičius dirbo iki 1940 m. vasaros. Po to pasienį saugojo sovietinė pasienio milicija Martinkus (1941 m. birželio mėn. partizanas) ir kt. 1940 m. vasarą Buknaičių perėjimo punktas dar formaliai buvo saugomas. <ref>Antanas Poškus. Buknaičių muitinė // Būdas žemaičių. - 1998. - Rugs. 29. - Nr. 62. - P. 2.</ref>.


Tarpukaryje kaime gyveno geri ūkininkai: Povilas Galminas (turėjo didelį sodą su įvairių veislių obelimis, jis buvo laikomas kaimo išminčiumi. 1941 m. suimtas už ginklo laikymą ir sėdėjo Kauno kalėjime. 1941 m. birželio mėn. Pravieniškėse šaudant politinius kalinius jis iš kelių šimtų mirtininkų liko gyvas), Domas Gerika, Juozas Dargis, Albertas Mucininkas, Antanas ir Vincas Poškai, Adomas Prazauskas, Augustas Vilkas, Albinas Žiubikas ir kiti.  
Tarpukaryje kaime gyveno geri ūkininkai: Povilas Galminas (turėjo didelį sodą su įvairių veislių obelimis, jis buvo laikomas kaimo išminčiumi. 1941 m. suimtas už ginklo laikymą ir sėdėjo Kauno kalėjime. 1941 m. birželio mėn. Pravieniškėse šaudant politinius kalinius jis iš kelių šimtų mirtininkų liko gyvas), Domas Gerika, Juozas Dargis, Albertas Mucininkas, Antanas ir Vincas Poškai, Adomas Prazauskas, Augustas Vilkas, Albinas Žiubikas ir kiti.  
71 eilutė: 73 eilutė:
Mažeikių valsčiaus viršaitis Augustas Venckus gyveno Buknaičių kaime. Turėjo ūkį. Jo raudonų plytų gyvenamojo namo antrame aukšte veikė pradinė mokykla. A. Venckus buvo labai paprastas žmogus, neatsisakydavęs tarnybinių reikalų spręsti ir savo namuose, kad ūkininkams nereikėtų vykti į valsčiaus raštinę. Iš apskrities valsčių viršaičių jis buvo renkamas apskrities valdybos  nariu. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus. Kaimo seniūnu buvo Juozas Zubinas, o po jo Povilas Toleikis. 1945 m. dar dirbo seniūnu, bet vėliau represuotas. Tremtyje mirė. Petras Žiubikas turėjęs įgimtų meninių gabumų, turėjo turtingą asmeninę biblioteką, mėgo muziką, skambino gitara, giedojo Leckavos bažnyčios chore, buvo parengęs kaimo žemėlapį, kaupė paties sukurtus liaudies meno dirbinius: „Darius ir Girėnas”, „Velnias", „Dievo kančia", „Marija" ir kitus. Žuvo per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijoje. Kaime gyveno nemažai amatininkų bei verslininkų: statybininkai, staliai, kalviai, liaudies meistrai (drožinėtojai), prekybininkai. Augustinas Vilkas vertėsi žaibolaidžių įrangos pastatymu ir siuvamųjų mašinų firmos „Zinger” pardavimu. Dar vienas kitas kaimo žmogus eidavo uždarbiauti pas ūkininkus į Latviją.
Mažeikių valsčiaus viršaitis Augustas Venckus gyveno Buknaičių kaime. Turėjo ūkį. Jo raudonų plytų gyvenamojo namo antrame aukšte veikė pradinė mokykla. A. Venckus buvo labai paprastas žmogus, neatsisakydavęs tarnybinių reikalų spręsti ir savo namuose, kad ūkininkams nereikėtų vykti į valsčiaus raštinę. Iš apskrities valsčių viršaičių jis buvo renkamas apskrities valdybos  nariu. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus. Kaimo seniūnu buvo Juozas Zubinas, o po jo Povilas Toleikis. 1945 m. dar dirbo seniūnu, bet vėliau represuotas. Tremtyje mirė. Petras Žiubikas turėjęs įgimtų meninių gabumų, turėjo turtingą asmeninę biblioteką, mėgo muziką, skambino gitara, giedojo Leckavos bažnyčios chore, buvo parengęs kaimo žemėlapį, kaupė paties sukurtus liaudies meno dirbinius: „Darius ir Girėnas”, „Velnias", „Dievo kančia", „Marija" ir kitus. Žuvo per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijoje. Kaime gyveno nemažai amatininkų bei verslininkų: statybininkai, staliai, kalviai, liaudies meistrai (drožinėtojai), prekybininkai. Augustinas Vilkas vertėsi žaibolaidžių įrangos pastatymu ir siuvamųjų mašinų firmos „Zinger” pardavimu. Dar vienas kitas kaimo žmogus eidavo uždarbiauti pas ūkininkus į Latviją.


1941 m. Lietuvos kūrėjas – savanoris [[Muceniekas Albertas|Albertas Muceniekas]] išgelbėjo žydo Kaco šeimą karo metais. Be to jis mokėjo gydyti pagal liaudies medecinos metodus, taip pat buvo įvedę trilaukę sėjomainą. Praėjus frontui, nemažai jaunimo pašaukta į kariuomenę, iš kurios negrįžo (žuvo) Petras Žiubikas, Augustas Poškus, Kazys  Paulauskas ir Pilypas Petkus. Po karo buvo ištremti 68 žmonės. Prasidėjus neteisėtoms pokario metų represijoms, į Sibirą buvo ištremtos A. Ligeikio, P. Toleikio, J. Dargio, T. Žiubiko, D. Gerikos, V. Kryžiaus, J. P. Poškevičių, L. Milerio, V. Undžiaus, A. Kontvainio ir P. Šepučio šeimos. Poškevičienė su vaikais iš vagono buvo grąžinta į namus kaip daugiavaikė. Liaudies gynėjų buvo keletas. Du atėjūnai – Kneita ir Šiuryla, tarnavę gynėjų būryje, gyveno Buknaičiuose, išvežtųjų sodybose. Tarpukaryje iš buknaitiškių niekas nepriklausė tautininkų partijai ar sukarintai šaulių organizacijai, išskyrus nevietinius, pasienio policininkus.  
1941 m. Lietuvos kūrėjas – savanoris [[Muceniekas Albertas|Albertas Muceniekas]] išgelbėjo žydo Kaco šeimą karo metais. Be to jis mokėjo gydyti pagal liaudies medecinos metodus, taip pat buvo įvedę trilaukę sėjomainą. Praėjus frontui, nemažai jaunimo pašaukta į kariuomenę, iš kurios negrįžo (žuvo) Petras Žiubikas, Augustas Poškus, Kazys  Paulauskas ir Pilypas Petkus. Po karo buvo ištremti 68 žmonės. Prasidėjus neteisėtoms pokario metų represijoms, į Sibirą buvo ištremtos A. Ligeikio, P. Toleikio, J. Dargio, T. Žiubiko, D. Gerikos, V. Kryžiaus, J. P. Poškevičių, L. Milerio, V. Undžiaus, A. Kontvainio ir P. Šepučio šeimos. Poškevičienė su vaikais iš vagono buvo grąžinta į namus kaip daugiavaikė. Liaudies gynėjų buvo keletas. Du atėjūnai – Kneita ir Šiuryla, tarnavę gynėjų būryje, gyveno Buknaičiuose, išvežtųjų sodybose. Tarpukaryje iš buknaitiškių niekas nepriklausė tautininkų partijai ar sukarintai šaulių organizacijai, išskyrus nevietinius, pasienio policininkus. Už valstybinius nusikaltimus buvo nuteistas [[Mileris Povilas|P. Mileris]]. Kaimo senūnas buvo P. Toleikis.
 
Už valstybinius nusikaltimus buvo nuteistas [[Mileris Povilas|P. Mileris]] (aktyviai bendradarbiavo su okupacine vokiečių valdžia). Tai vienintelis kaimo žmogus, spaudęs vietinius remti okupantus. To nedarė net viršaitis A. Venckus, patardavęs ūkininkams pašlavinėti aruodų kertes ir kokį pusmaišį nuvežti vokiečiams. Pro pirštus į visas okupantų prievolių akcijas žiūrėdavo seniūnas P. Toleikis, ūkių vadovai A. Ligeikis, J. Dargis ir kiti.  


Pavadaksčio žmonės vertėsi žemdirbyste, išskyrus mažumą amatininkų ir verslo mėgėjų. Čia daugiausia gyveno vidutiniai ūkininkai. Stambesnių ūkių buvo tik keletas: Ligeikio, Kontvainio, Kryževičiaus, Zubino, Žiubiko. Pradėjus ūkininkus varyti į kolūkius, žemdirbiai mažino savo gyvulių skaičių, pjaudami juos, o mėsą veždami į Rygos turgų. Už tai jie buvo teisiami. Pradžioje juos išteisino, bet kitas teisėjas – V. Marcinkevičius visiems pritaikė spekuliacijos straipsnį ir davė po penkerius metus. Ilgai būti už grotų neteko – visi greit pagal amnestiją buvo paleisti.
Pavadaksčio žmonės vertėsi žemdirbyste, išskyrus mažumą amatininkų ir verslo mėgėjų. Čia daugiausia gyveno vidutiniai ūkininkai. Stambesnių ūkių buvo tik keletas: Ligeikio, Kontvainio, Kryževičiaus, Zubino, Žiubiko. Pradėjus ūkininkus varyti į kolūkius, žemdirbiai mažino savo gyvulių skaičių, pjaudami juos, o mėsą veždami į Rygos turgų. Už tai jie buvo teisiami. Pradžioje juos išteisino, bet kitas teisėjas – V. Marcinkevičius visiems pritaikė spekuliacijos straipsnį ir davė po penkerius metus. Ilgai būti už grotų neteko – visi greit pagal amnestiją buvo paleisti.
Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/38192“

Naršymo meniu