Šablonas:Šios savaitės straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Algirdas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Algirdas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Tuciai.MKE.2006-08-20.jpg|thumb|right|160px|Tučiai]]
'''[[Tučiai|TUČIAI]]''', kaimas  [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]], 9 km į pietus nuo [[Viekšniai|Viekšnių]]. Kaimas susideda iš kelių kaimų. Šiaurinė dalis, arčiau Viekšnių – '''Pirmieji Tučiai'''. Į pietus – '''Antrieji Tučiai'''. Dar toliau, į pietvakarius nuo Antrųjų Tučių, – '''Tretieji Tučiai''' ir '''Ketvirtieji Tučiai''' (Telšių rajone). XIX amžiuje Viekšnių valsčiuje buvo 4 Tučių kaimai ir 4 Tučių dvarai. Vėliau – 2 Tučių kaimai, Tučių dvaras ir Tučių palivarkas.
Rytuose ribojasi su Nerimdaičių, [[Dargužiškiai|Dargužiškių]] ir [[Birbiliškė|Birbiliškės]] kaimais, pietuose - Nevarėnų, vakaruose - su [[Pievėnai|Pievėnų]] k., šiaurinė riba eina ties [[Trimėsėdis|Trimėsėdžio]] upeliu.
Gyventojų skaičius: 1923 m. Tučių dvare - 44, palivarke - 12 gyv., Tučių I k. - 25 ūkiai, 168 gyv., Tučių II k. - 23 ūkiai, 127 gyv., 1959 m. Tučių k. - 303, 1970 m. - 340 gyv., 1996 m. Tučių I k. - 34 ūkiai, 83 gyv., Tučių II k. - 11 ūkių, 16 gyv., 2001 m. Tučiai I - 76 gyv. (34 vyr., 42 mot.), Tučiai II - 20 gyv. (10 vyr., 10 mot.).
--------------------
[[Vaizdas:Sniegena Chriscinaviciene.MKE.2011-03-09.jpg|thumb|right|160px|Sniegena Chriščinavičienė]]
[[Vaizdas:Sniegena Chriscinaviciene.MKE.2011-03-09.jpg|thumb|right|160px|Sniegena Chriščinavičienė]]
'''[[Chriščinavičienė Sniegena|CHRIŠČINAVIČIENĖ SNIEGENA]]''' (g. 1952-04-12 Telšių raj., Lingėnų k.), tautodailininkė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1999 m.), viekšniškių menininkų klubo „Spalvarnis" narė, rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos]] laureatė.  
'''[[Chriščinavičienė Sniegena|CHRIŠČINAVIČIENĖ SNIEGENA]]''' (g. 1952-04-12 Telšių raj., Lingėnų k.), tautodailininkė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1999 m.), viekšniškių menininkų klubo „Spalvarnis" narė, rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos]] laureatė.  
20 eilutė: 27 eilutė:
Buvo malūnas, kumetynas, klėtis, iki šiol išlikusi kalvė, [[Obeliškių tvenkinys]]. Dvaro plotas 80 ha, siekė Židikų ir Ritinės dvarų žemes. Po karo dvaro pastatuose apsigyveno naujakuriai: Joškas, Drąsučiai, Liutvinas, Niciai. Sugaudžių dvare po karo 1945 m. rudenį ten buvo įsteigta progimnazija, o 1949 m. ji pervadinta į septynmetę mokyklą, kuri veikė iki 1950 metų pavasario (mokytoja Ieva Olberkienė). 1994 m. dvaras sudegė.
Buvo malūnas, kumetynas, klėtis, iki šiol išlikusi kalvė, [[Obeliškių tvenkinys]]. Dvaro plotas 80 ha, siekė Židikų ir Ritinės dvarų žemes. Po karo dvaro pastatuose apsigyveno naujakuriai: Joškas, Drąsučiai, Liutvinas, Niciai. Sugaudžių dvare po karo 1945 m. rudenį ten buvo įsteigta progimnazija, o 1949 m. ji pervadinta į septynmetę mokyklą, kuri veikė iki 1950 metų pavasario (mokytoja Ieva Olberkienė). 1994 m. dvaras sudegė.
---------------
---------------
[[Vaizdas:Dargiai. MKE.jpg|thumb|right|160px|Dargių k. koplytstulpis]]
'''[[Dargiai|DARGIAI]]''', kaimas [[Mažeikių apylinkės seniūnija|Mažeikių apylinkės seniūnijoje]] ir dalis kaimo [[Reivyčių seniūnija|Reivyčių seniūnijoje]] (dvi sodybos: Antaninos Vaičiulienės ir Efrozinos Čepauskaitės), abipus Mažeikių - Purvėnų kelio. Šiaurės vakarinėje dalyje - geležinkelis, pietuose ribojasi su valst. mišku, vakaruose - su [[Urvikiai|Urvikių]] k., rytinėje kaimo dalyje eina plentas į [[Laižuva|Laižuvą]] per [[Auksūdys|Auksūdį]]. Per kaimą teka [[Ašva]] ir jos kair. intakas [[Rūdupis]].
Istoriškai susiformavo du Dargių kaimai. 1923 metais pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Dargių I-ajame kaime buvo 45 ūkiai su 289 gyventojais, o Dargių II-ajame kaime - 31 ūkis ir 177 gyventojai. Be to, tais pačiais metais dar buvo trys Dargių viensėdžiai, kuriuose gyveno 11 gyventojų.
----------------------