Laižuva: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

53 eilutė:

Dar 1884 m. prašė valdžios leidimo vietoj sudegusios pasistatyti mūrinę bažnyčią. Tačiau tam priešinosi caro valdžia ir delsė duoti leidimą. Statyti bažnyčios neleista, nes gyventojai nesupylė privalomų javų atsargų bendruomenės grūdų sandėliui. Įvykdžius šį valdžios nurodytą kliūtį pakartotinis prašymas vėl atmestas. Šį kartą buvo teigiama, kad mūrinės bažnyčios statyba nuskurdintų parapijiečius. Vėl buvo prašoma leidimo statybai, bet jau klebono lėšomis. Po ilgų derybų 1889 m. leidimas mūrinės Laižuvos statybai buvo gautas.

1899 m. Laižuvoje buvo atidaryta rusų mokykla. Laižuvoje veikė vaistinė, kuri priklausė ~~Konstatntinu~~ Stašiui. Apie 1918 m. jis vaistinę pardavė ir išvyko į Vilnių.

1899 m. Laižuvoje buvo atidaryta rusų mokykla. Laižuvoje veikė vaistinė, kuri priklausė Konstantinus Stašiui, kuris ją nupirko 1908 m. Apie 1918 m. jis vaistinę pardavė ir išvyko į Vilnių.

Nepriklausomybės metais Laižuva buvo valsčiaus centras. Veikė keletas krautuvių, paštas, policijos nuovada ir pasienio policijos įstaiga, vaistinė, sveikatos punktas, viešoji valstybinė biblioteka (nuo 1937 m.), latvių biblioteka ir skaitykla (nuo 1932 m.), plytų dirbtuvė, žemės ūkio kooperatyvas, pieno perdirbimo bendrovė „Bitė" (įst. 1928 m.). 1923-37 m. veikė smulkaus kredito draugija.

@@ 53 eilutė: / 53 eilutė: @@
 Dar 1884 m. prašė valdžios leidimo vietoj sudegusios pasistatyti mūrinę bažnyčią. Tačiau tam priešinosi caro valdžia ir delsė duoti leidimą. Statyti bažnyčios neleista, nes gyventojai nesupylė privalomų javų atsargų bendruomenės grūdų sandėliui. Įvykdžius šį valdžios nurodytą kliūtį pakartotinis prašymas vėl atmestas. Šį kartą buvo teigiama, kad mūrinės bažnyčios statyba nuskurdintų parapijiečius. Vėl buvo prašoma leidimo statybai, bet jau klebono lėšomis. Po ilgų derybų 1889 m. leidimas mūrinės Laižuvos statybai buvo gautas.
-m. Laižuvoje buvo atidaryta rusų mokykla. Laižuvoje veikė vaistinė, kuri priklausė Konstatntinu Stašiui. Apie 1918 m. jis vaistinę pardavė ir išvyko į Vilnių.
+m. Laižuvoje buvo atidaryta rusų mokykla. Laižuvoje veikė vaistinė, kuri priklausė Konstantinus Stašiui, kuris ją nupirko 1908 m. Apie 1918 m. jis vaistinę pardavė ir išvyko į Vilnių.
 Nepriklausomybės metais Laižuva buvo valsčiaus centras. Veikė keletas krautuvių, paštas, policijos nuovada ir pasienio policijos įstaiga, vaistinė, sveikatos punktas, viešoji valstybinė biblioteka (nuo 1937 m.), latvių biblioteka ir skaitykla (nuo 1932 m.), plytų dirbtuvė, žemės ūkio kooperatyvas, pieno perdirbimo bendrovė „Bitė" (įst. 1928 m.). 1923-37 m. veikė smulkaus kredito draugija.