Auksūdys: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta to paties naudotojo)

58 eilutė:

2013-10-01 atidarytas pirmasis rajone [[Auksūdžio daugiafunkcinis centras]]. Čia pradėjo veikti lopšelis-darželis, šiuolaikiškai įrengta biblioteka ir konferencijų salė, įsikėlė kultūros namai. Centro direktorė - Oksana Gaidamovičienė.

2019-06-21 pakelėje pastatytas koplytstulpis, kurio viršūnėje įtvirtintas kryžius, kuris paimtas iš toje pačioje vietoje rasto supuvusio koplytstulpio.

2019-06-21 pakelėje pastatytas koplytstulpis, kurio viršūnėje įtvirtintas kryžius, kuris paimtas iš toje pačioje vietoje prieš metus rasto nuvirtusio ir supuvusio koplytstulpio.

Lygiai prieš metus 2018-06-30 pakelėje radome nuo amžiaus suklupusį auksodiškių sergėtoją-koplytstulpį, vakar amžiaus sargybon stojo kitas... tvirtas, dailus, bet su tuo pačiu kryželiu viršūnė

== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==

72 eilutė:

70 eilutė:

== Etimologija ==

Kilmė. Šaknis ''auk''- kilusi nuo žodžio auka, aukoti, o dėmuo ''sūd'' - sietinas su lietuvių kalbos žodžiu ''sūduva'', kuris reiškia „klampynę raiste", „akį", „garmalą". Kaimo vardo kilmę tyrinėjo akademikas Aleksandras Vanagas<ref>Vanagas A. Dar kartą - Auksūdys // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Nr. 27.</ref>. Vietos žmonių pavadinimas kildinamas iš aukso vardo (V.Vaitkevičius, 1998). Mokytojos [[Janišauskaitė Julija|Julijos Janišauskaitė]] tvirtinimu kaimo pavadinimas atsirado pirmojo pasaulinio karo metu, kada vokiečiai prie geležinkelio stotelės pritvirtino lentelę su užrašu „Auksodė". Buvo mėginimų įteisinti Auksodės vartojimą, bet tam nepritarė kalbininkai. <ref>Poškus A. Kur čiurlena Vadakstis. - Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 6.</ref>. 1973 m. kaimui sugrąžintas autentiškas pavadinimas - Auksūdys<ref> Narmontas A. Diktatas gyvuoja // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Bal. 26.</ref>, <ref>Jasutis A. Kolūkiečių valia - Auksodė // Pergalės vėliava. - 1989. - Bal. 6.</ref>.

Auksūdiškia dažnai taip sakydavo: „Ko jūs norite iš mūsų? Mes esame aukso kaimo, sidabro žmonės, vario upės". Seniau buvo žmogus pavarde Sidabras. Per auksūdžio kaimą teka Varupis (vario upė). Užrašė mokytoja Julija Janišauskaitė (LŽV 1935).

Vienoje legendoje sakoma, kad šiose apylinkėse prieš daug metų gyveno turtingas žmogus. Šis žmogus buvo pasodinę didžiulį sodą. Metai bėgo, sodas vis augo ir gražėjo. Sode prinokę vaisiai buvo labai skanūs ir aukso spalvos. Kartą nutiko didelė nelaimė. Kaime siautė perkūnija, o vienas žaibas trenkė tiesiai į sodą. Kilo gaisras, sudegė visas sodas. Matę tą gaisrą žmonės pasakojo, kad visa padangė tarsi auksu žėrėjo, o žmonės bėgdami gesinti gaisro šaukė: - „Aukso soda dega, aukso soda dega!" Nuo tada ir liko pavadinimas Auksodė<ref>Gražina Narbutienė. Auksodės kaimo istorija. - Auksodė, 2005. - P. 7.</ref>.

@@ 58 eilutė: / 58 eilutė: @@
 -10-01 atidarytas pirmasis rajone [[Auksūdžio daugiafunkcinis centras]]. Čia pradėjo veikti lopšelis-darželis, šiuolaikiškai įrengta biblioteka ir konferencijų salė, įsikėlė kultūros namai. Centro direktorė - Oksana Gaidamovičienė.
--06-21 pakelėje pastatytas koplytstulpis, kurio viršūnėje įtvirtintas kryžius, kuris paimtas iš toje pačioje vietoje rasto supuvusio koplytstulpio.
+-06-21 pakelėje pastatytas koplytstulpis, kurio viršūnėje įtvirtintas kryžius, kuris paimtas iš toje pačioje vietoje prieš metus rasto nuvirtusio ir supuvusio koplytstulpio.
-Lygiai prieš metus 2018-06-30 pakelėje radome nuo amžiaus suklupusį auksodiškių sergėtoją-koplytstulpį, vakar amžiaus sargybon stojo kitas... tvirtas, dailus, bet su tuo pačiu kryželiu viršūnė
 == Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
@@ 72 eilutė: / 70 eilutė: @@
 == Etimologija ==
 Kilmė. Šaknis ''auk''- kilusi nuo žodžio auka, aukoti, o dėmuo ''sūd'' - sietinas su lietuvių kalbos žodžiu ''sūduva'', kuris reiškia „klampynę raiste", „akį", „garmalą". Kaimo vardo kilmę tyrinėjo akademikas Aleksandras Vanagas<ref>Vanagas A. Dar kartą - Auksūdys // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Nr. 27.</ref>. Vietos žmonių pavadinimas kildinamas iš aukso vardo (V.Vaitkevičius, 1998). Mokytojos [[Janišauskaitė Julija|Julijos Janišauskaitė]] tvirtinimu kaimo pavadinimas atsirado pirmojo pasaulinio karo metu, kada vokiečiai prie geležinkelio stotelės pritvirtino lentelę su užrašu „Auksodė". Buvo mėginimų įteisinti Auksodės vartojimą, bet tam nepritarė kalbininkai. <ref>Poškus A. Kur čiurlena Vadakstis. - Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 6.</ref>. 1973 m. kaimui sugrąžintas autentiškas pavadinimas - Auksūdys<ref> Narmontas A. Diktatas gyvuoja // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Bal. 26.</ref>, <ref>Jasutis A. Kolūkiečių valia - Auksodė // Pergalės vėliava. - 1989. - Bal. 6.</ref>.
+Auksūdiškia dažnai taip sakydavo: „Ko jūs norite iš mūsų? Mes esame aukso kaimo, sidabro žmonės, vario upės". Seniau buvo žmogus pavarde Sidabras. Per auksūdžio kaimą teka Varupis (vario upė). Užrašė mokytoja Julija Janišauskaitė (LŽV 1935).
 Vienoje legendoje sakoma, kad šiose apylinkėse prieš daug metų gyveno turtingas žmogus. Šis žmogus buvo pasodinę didžiulį sodą. Metai bėgo, sodas vis augo ir gražėjo. Sode prinokę vaisiai buvo labai skanūs ir aukso spalvos. Kartą nutiko didelė nelaimė. Kaime siautė perkūnija, o vienas žaibas trenkė tiesiai į sodą. Kilo gaisras, sudegė visas sodas. Matę tą gaisrą žmonės pasakojo, kad visa padangė tarsi auksu žėrėjo, o žmonės bėgdami gesinti gaisro šaukė: - „Aukso soda dega, aukso soda dega!" Nuo tada ir liko pavadinimas Auksodė<ref>Gražina Narbutienė. Auksodės kaimo istorija. - Auksodė, 2005. - P. 7.</ref>.