(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta 2 naudotojų)
1 eilutė:
1 eilutė:
[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2011-12-16.jpg|thumb|right|160px|Interaktyvi paroda „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“]]
[[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje|160px]]
'''[[Mažeikių muziejus|MAŽEIKIŲ MUZIEJUS]]''' V. Burbos g. Nr. 9. 40 tūkst. eksponatų (1997 m.). Jame saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto archeologijos, etnografijos ir liaudies meno eksponatai. Steigėjas - Mažeikių rajono savivaldybė. Direktorė [[Cholodinskienė Adelė|Adelė Cholodinskienė]] (nuo 1967 m.).
'''[[Algirdas Vilkas]]''' - (1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – 2025 m. rugpjūčio 11 d.) – kraštotyrininkas, biologijos mokytojas metodininkas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas.
Oficiali įkūrimo data yra 1928 m., kada mokytojas [[Ličkūnas Stasys|Stasys Ličkūnas]] perėmė [[Senovės pažinimo kuopelė|„Senovės pažinimo kuopelės"]] vadovo pareigas iš [[Pūnis Vladas|Vlado Pūnio]] ir savo namuose Kankinių gatvėje Nr. 18 viename kambarėlyje patalpino asmeninę senienų kolekciją ir kuopelės „Senovės daiktų rinkinį". Šiame name, kuris stovėjo ties parko teritorija, muziejus išbuvo apie ketverius metus. Muziejus jokių dotacijų iš valdžios negavo,laikėsi vien entuziazmu. St. Ličkūnas muziejui vadovavo iki 1944 m. Jis aplankė visus Mažeikių apskrities archeologijos paminklus,ardomuose senkapiuose vykdė žvalgomuosius tyrimus ir skelbė tuometinėje spaudoje.
Dirbdamas archyvuose Vilniuje ir Kaune, sukaupė gausią dokumentinę medžiagą, kurią nuo 2006 m. skelbė jo paties įkurtoje internetinėje Mažeikių krašto enciklopedijoje (www.mke.lt). Ši enciklopedija tapo vienu išsamiausių informacijos šaltinių apie Mažeikių rajono praeitį ir dabartį.
1930 m. išleistas neperiodinis muziejaus leidinys [[Senovė|"Senovė"]] Nr. 3. Iš tikrųjų išleistas tik vienas numeris, o numeracija pratęsta nuo „Senovės pažinimo kuopelės" leidinio [[Praeitis|"Praeitis"]], kurio išėjo du numeriai. 1931 - 1935 m. Mažeikių muziejus buvo prisijungęs prie „Žemaičių senovės mėgėjų draugijos „Alka" ir vadinosi Mažeikių "Alkos" muziejus. Šis pavadinimas išliko iki 1948 m. Iš šios draugijos pradėjus gauti dotacijas, muziejus jau galėjo nuomotis patalpas. 1932 m. jis periskėlė į Bažnyčios gatvės pradžioje išnuomotas patalpas. Muziejaus išlaikymui trūko lėšų, todėl 1937 m. etnografijos, archeologijos, liaudies meno rinkiniai buvo parduoti Vytauto didžiojo kultūros muziejui - su sąlyga, kad šie rinkiniai bus ekposnuojami Mažeikiuose.
2014 m. pelnė [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premiją]] už internetinės Mažeikių krašto enciklopedijos sukūrimą, informacijos apie rajono kultūros vertybes sklaidą ir aktyvią kraštotyrinę veiklą.
'''[[Ličkūnas Stasys|LIČKŪNAS STASYS]]''' (g. 1884-12-12 [[Žemalė|Žemalės]] k. - m. 1944-03-28 [[Mažeikiai|Mažeikiuose]], palaidotas [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinėse]]), kraštotyrininkas, muziejininkas, pedagogas, spaudos darbuotojas.
Žemalėje baigęs pradinę moktyklą, išvyko į Liepoją, kur vyresniųjų brolių padedamas baigė 6 gimnazijos klases. Liepojoje įsidarbino pašte iš pradžių laiškininku, vėliau buvo pašto viršininkas. Pirmojo pasaulinio karo metais S. Ličkūnas su savo pašto įstaiga evakuavosi į Smolenską, vėliau į Valko miestą Ukrainoje. Čia susirado ir savo žmoną su trimis mažamečiais vaikais, kurie buvo pasimetę per evakuaciją. Valke pradėjo visuomeninę veiklą, 1916 m. suorganizavo pabėgėlių iš Lietuvos šelpimo komitetą, buvo to komiteto pirmininku. Išlaikęs egzaminus prie vienos komercinės mokyklos, tapo mokytoju, mokytojavo lietuvių pabėgėlių mokykloje. Vėliau vėl perėjo dirbti į Rusijos pašto tarnybą ir buvo paskirtas Permės krašto viršininku, kur išdirbo iki pat grįžimo į Lietuvą.
-------------------
------------------
[[Vaizdas:Laizuvos baznycia.MKE.2011-09-30.jpg|thumb|right|160px|Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčia]]
'''[[Laižuvos bažnyčia|LAIŽUVOS ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIA]]''' yra [[Laižuva|Laižuvos]] miestelyje, Dariaus ir Girėno g. 14; priklauso [[Mažeikių dekanatas|Mažeikių dekanatui]]. Stačiakampio plano, tinkuoto mūro, bebokštė. 1944 m. įrengta suremontuotoje prieglaudoje. Bažnyčios šventoriuje yra [[Laižuvos varpinė|varpinė]].
1635 m. Mažųjų Dirvėnų valsčiaus inventoriuje minima Laižuvos bažnyčia. Vyks. M. Valančius „Žemaičių vyskupystėje” rašo, kad 1661 m. vyskupas Aleksandras Sapiega suteikė parapijos teises Laižuvos bažnyčiai, kurią pastačiusi Ona Pacaitė–Važinskienė ir užrašiusi klebonui 71 valaką žemės. Bažnyčia buvo medinė, jai suteiktas Švč. Trejybės titulas. Įkurta parapija buvo nedidelė, tačiau tuo laiku viena iš turtingesniųjų Telšių vyskupijoje. Todėl čia klebonais dažniausiai būdavo skiriami žemaičių prelatai. 1767 m. Kazimieras Klimavičius Laižuvos parapijai išleido lietuvišką katekizmą. 1773 m. pastatyta nauja bažnyčia.
'''[[Alksna|„ALKSNA“]]''', Mažeikių folkloro ansamblis. 2014 m. pab. ansamblis „Alksna" muzikinėje studijoje „Sekmadienis" įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio" (garso režiserius Antanas Dargis). Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas Milieška. Tekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas.
Apie 1876 m. Laižuvos klebonu paskirtas [[Vienažindys Antanas|Antanas Vienažindys]]. Kartu su vargonininku [[Ramanauskas Juozapas|Juozapu Ramanausku]] (1856-1933) ir parapijiečiais jis pastatė tvartą, klėtį, suremontavo kleboniją, 1883 m. sumūrijo Kryžiaus kelio stočių koplytėles.
--------------------
Dabartinė 21:31, 11 rugpjūčio 2025 versija
A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje
Algirdas Vilkas - (1960 m. vasario 11 d., Naikiai, Mažeikių r. – 2025 m. rugpjūčio 11 d.) – kraštotyrininkas, biologijos mokytojas metodininkas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, Mažeikių krašto enciklopedijos steigėjas.
Dirbdamas archyvuose Vilniuje ir Kaune, sukaupė gausią dokumentinę medžiagą, kurią nuo 2006 m. skelbė jo paties įkurtoje internetinėje Mažeikių krašto enciklopedijoje (www.mke.lt). Ši enciklopedija tapo vienu išsamiausių informacijos šaltinių apie Mažeikių rajono praeitį ir dabartį.
2014 m. pelnė Mažeikių krašto kultūros premiją už internetinės Mažeikių krašto enciklopedijos sukūrimą, informacijos apie rajono kultūros vertybes sklaidą ir aktyvią kraštotyrinę veiklą.
CD „Oi eisio eisio", 2014 m.
„ALKSNA“, Mažeikių folkloro ansamblis. 2014 m. pab. ansamblis „Alksna" muzikinėje studijoje „Sekmadienis" įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio" (garso režiserius Antanas Dargis). Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas Milieška. Tekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas.
