Kalnijos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta to paties naudotojo) | |||
| 22 eilutė: | 22 eilutė: | ||
Stropų ūkyje išlikę buvusio dvaro kai kurie pastatai. Sodyboje yra autentiška klėtis, iš išorės nepakeista žemaitiška troba, kiemo viduryje - koplytstulpis<ref>Pociūtė A. Trečiadienio valanda // Būdas žemaičių. - 2003. - liep. 9. - Nr. 28.</ref>. | Stropų ūkyje išlikę buvusio dvaro kai kurie pastatai. Sodyboje yra autentiška klėtis, iš išorės nepakeista žemaitiška troba, kiemo viduryje - koplytstulpis<ref>Pociūtė A. Trečiadienio valanda // Būdas žemaičių. - 2003. - liep. 9. - Nr. 28.</ref>. | ||
Kalnijose gyvena viena garsiausių Žemaitijoje ir net visoje Lietuvoje folkloro žvaigždžių - [[Mizinienė Valerija|Valerija Mizinienė]]. Tai pagrindinė 2003 metais Aukso paukštės nominaciją pelniusio ir geriausiu Lietuvoje pripažinto ansamblio „Rėmolee“ vedančioji. | * XIX a. kaime gyveno knygnešys [[Žernys Dominykas|Dominykas Žernys]]. | ||
* Kalnijose gyvena viena garsiausių Žemaitijoje ir net visoje Lietuvoje folkloro žvaigždžių - [[Mizinienė Valerija|Valerija Mizinienė]]. Tai pagrindinė 2003 metais Aukso paukštės nominaciją pelniusio ir geriausiu Lietuvoje pripažinto ansamblio „Rėmolee“ vedančioji. | |||
== Istorinės žinios == | |||
Kalnijų kaime, prie Sedos-Barstyčių kelio, Vaškienės miškelyje, yra I - ojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės. 1918 m. šias kapines įrengė vokiečiai ir organizavo palaikų perkėlimą iš Luobos, Renavo, Tirkšlių ir kitų vietų. Sklypą (21 x 20 m) juose griovys ir pylimas; paliktas 2 m pločio įėjimas su mediniais varteliais. Kapai buvo išdėstyti 5 ar 6 eilėmis, paženklinti mediniais kryželiais su įrašytomis (vokiečių k.) keliomis pavardėmis. Vokiečiai kapines lankydavo iki II pasaulinio karo, samdydavo žmones joms prižiūrėti, tvarkyti. 1944 m., per II pasaulinį karą, Raud. armijos kariai prie kapinių išsikasė apkasus (jų žymių yra išlikę). Vietos gyventojai teigia, kad jie kryželius sunaikino. Pasakojama, kad pokario metais prie kapinių ir kapinėse užkasdavo žuvusius ir NKVD būstinėse nukankintus Lietuvos partizanus. Jų palaikus artimieji slapčia naktį išsikasdavo ir palaidodavo. Ilgą laiką kapinės buvo apleistos ir neprižiūrimos, antkapiniai sampilai sunyko. 1990 m. Sedos vid. m-los mokytojai ir mokiniai kapinių teritoriją sutvarkė, iškirto krūmus<ref>Šverebas P. Kn.: Nukentėję paminklai. - V., 1994. - P. 112.</ref>. | |||
Šios kapinės 1993-04-29 įrašytos įnaujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą (MC 12397). | |||
== Etimologija == | == Etimologija == | ||
| 33 eilutė: | 39 eilutė: | ||
{{reflist}} | {{reflist}} | ||
[[Kategorija: Sedos seniūnijos kaimai]] | [[Kategorija: Sedos seniūnijos kaimai]] | ||
[[Kategorija: Kalnijos]] | |||