Beržėnai
| Beržėnai | |||
| |||
| Informacija | |||
| Seniūnija: | Sedos seniūnija | ||
|---|---|---|---|
| Plotas: | 341,0 ha | ||
| Gyventojai: | 19 (2001 m.) | ||
BERŽĖNAI, kaimas Sedos seniūnijoje, prie Sedos-Barstyčių kelio. Vakaruose ribojasi su Dagių, rytuose - su Kalnijų k.; per kaimą teka Beržupis. Yra Beržėnų miškas, kaimo kapinaitės.
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1902 m. užusienyje 25, kaime - 148 gyv., 1923 m. - 25 ūkiai, 133 gyv., 1973 m. - 15 kiemų, 2001 m. - 19 gyv. (10 vyr., 9 mot.), 2008 m. - 6 vienkiemiai: Vasilinos ir Vlado Samoškų, Stanislavos Bronislavos Šemetienės, Romando Pocevičiaus, Janinos Tupytės ir kt. [1].
- 1902-04-21 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Aleksas Januškevičius.
Istorinės žinios
1538 m. Sedos bažnyčiai padovanotas Beržėnų kaimas[2]. 2016-08-14 prie Sedos-Dagių vieškelio, ant Barboros kalno, pašventintas naujai atstatytas kryžius, kadangi senasis jau buvo visai sutrūnijęs. Kryžių pašventino Mažeikių dekanato dekanas, Sedos parapijos klebonas kun. Modestas Ramanauskas [3].
Mikrotoponiminiai vietovardžiai
Beržėnų kaimo vietovardžiai užrašyti 1973 m.
- Antrieji maro kapeliai yra Sedos-Barstyčių kelio trečiame kilometre, į pietus nuo I-ųjų maro kapelių. Apsodinti eglaitėmis, yra keletas kryžių.
- Barboros kalnas - tai didelis, ilgas kalnas Beržėnų k. Anksčiau čia buvo koplytėlė su Šv. Barboros statula. Dabar stovi kryžius. Čia atsitikusi kažkokia nelaimė, vėliau toje vietoje žuvęs vaikas, tad jo tėvas kryžių restauravo. Pakalnėje buvo didelė pelkė, kurią numelioravo. Ten vaikščiodavo žiburėliai [4]. Ties kalnu ribojasi trys kaimai: Beržėnai, Kalnijai, Arvydiškė.
- Maro kapeliai - yra 0,5 km į pietus nuo Barboros kalno, šalia Maušpelkių. Jie turi apie 250 metų,liko pavadinimas nuo maro metų. Apsodinti medžiais.
- Maušpelkis - pelkė Beržėnų kaime, 3 km nuo Sedos, Sedos-Barstyčių kelio kaireje puseje.
Etimologija
Taip pavadintas todėl, kad čia buvo gražūs beržai. Beržėnai - medžio beržas priesaginė daugiskaitinė forma.
Kiti staripsniai
Šaltiniai
- ↑ Malūkas V. Ištuštėjusio Beržėnų kaimo sodybose kartais skamba ir laimingų žmonių juokas // Santarvė. - 2008. - Rugpjūčio 30. - Nr. 96. - P. 8 - 9.
- ↑ Misius K., Šinkūnas R.. Lietuvos Katalikų bažnyčios žinynas. - V. 1993.
- ↑ Valerija Kvederaitė. Žolinės šventė tapo tradicija // Būdas žemaičių. - 2016. - Rugpj. 19. - Nr. 61. - P. 3, 6.
- ↑ Šverebas P. Jų buvimą byloja pasakojimai // Gimtinė. - 1996. - Liepos mėn. - Nr. 7.