|
|
| (nerodoma 67 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) |
| 1 eilutė: |
1 eilutė: |
| [[Vaizdas:Grus grus.Rimvydo.100425.jpg |160px|thumb|right|Pilkoji gervė]] | | [[File:Algirdas Vilkas.jpg|thumb|right|A. Vilkas su apdovanojimu Merkelio Račkausko gimnazijoje|160px]] |
| '''[[Pilkoji gervė|PILKOJI GERVĖ]]''' (''Grus grus''), gervinių šeimos paukštis. Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis. Lizdą krauna iš lapuočių medžių šakelių, gūžta išklojama viksvomis, paparčių lapais. Balandžio pradžioje patelė dažniausiai sudeda 2 (labai retai 1 ar 3) pilkai žalsvus su rusvomis įvairaus dydžio ir intensyvumo dėmėmis kiaušinius. Peri patelė padėjusi pirmą kiaušinį. Jaunikliai išsirita po 29 – 30 dienų dažniausiai gegužės pradžioje. Būdami 3 – 5 dienų amžiaus gerviukai jau gerai bėgioja ir plaukioja. Visiškai jie užauga ir pradeda skraidyti tik rugpjūčio pradžioje. Minta tiek augaliniu, tiek gyvūninių maistu. Gaudo varles, peles, įvairius vabzdžius, sulesa nemažai grūdų, uogų. | | '''[[Algirdas Vilkas]]''' - (1960 m. vasario 11 d., [[Naikiai]], Mažeikių r. – 2025 m. rugpjūčio 11 d.) – kraštotyrininkas, biologijos mokytojas metodininkas, folkloro kolektyvo „Alksna“ įkūrėjas ir vadovas, [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopedijos]] steigėjas. |
|
| |
|
| Peri [[Dautarų miškas| Dautarų]], Felisbergo, Mažeikių, Žalgirio, Purvių, Vidgirio miškuose, Sedos, Medaus giriose, Grauminalio pelkėje.
| | Dirbdamas archyvuose Vilniuje ir Kaune, sukaupė gausią dokumentinę medžiagą, kurią nuo 2006 m. skelbė jo paties įkurtoje internetinėje Mažeikių krašto enciklopedijoje (www.mke.lt). Ši enciklopedija tapo vienu išsamiausių informacijos šaltinių apie Mažeikių rajono praeitį ir dabartį. |
| ----------------------
| |
| [[Vaizdas:Laizuvos gatve.Turgaviete.MKE.jpg|thumb|right|160px|Mažeikių turgavietė]]
| |
| '''[[Turgaus aikštė|TURGAUS AIKŠTĖ]]''', buvusi aikštė [[Mažeikiai|Mažeikių]] mieste, dabartinių [[Mažeikių specialioji mokykla|Mažeikių specialiosios mokyklos]], jos stadiono ir Nepriklausomybės aikštės teritorijoje.
| |
|
| |
|
| 1922 m. iš [[Stoties gatvė|Stoties gatvės]] turgus perkeltas į [[Turgaus aikštė|turgaus aikštę]] [[Laižuvos gatvė|Laižuvos gatvėje]]. Turgavietė čia veikė ilgokai, dar ir po karo. Ji buvo grįsta akmenimis, išskyrus nedidelį kampą, kur buvo pardavinėjami galvijai. Pačiame turgaus centre buvo neaukštas didelio diametro šulinys su pompa. Netoli šulinio buvo pats didžiausias mieste mūrinis tualetas, pastatytas dar prieš karą. 1959 metais, kai Laižuvos gatvė vadinosi Tarybų, ji tebebuvo grįsta akmenimis. Turgaus aikštės nebeliko, kai 1961 metais buvo pastatyta [[Mažeikių specialioji mokykla|Mažeikių mokykla-internatas]], o greta įrengtas sporto stadionas.
| | 2014 m. pelnė [[Mažeikių krašto kultūros premija|Mažeikių krašto kultūros premiją]] už internetinės Mažeikių krašto enciklopedijos sukūrimą, informacijos apie rajono kultūros vertybes sklaidą ir aktyvią kraštotyrinę veiklą. |
|
| |
|
| Detaliai ir labai išraiškingai pokarinio Mažeikių turgaus vaizdą savo knygoje „Kompostas" aprašė poetas [[Mikuta Algimantas|Algimantas Mikuta]].
| | ------------------- |
| ----------- | |
| [[Vaizdas:Gabijos gimnazija1.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|160px|Gabijos gimnazija]]
| |
| '''[[Gabijos gimnazija|MAŽEIKIŲ GABIJOS GIMNAZIJA]]''', gimnazija [[Mažeikiai|Mažeikiuose]].
| |
|
| |
|
| 1963 m. Vilniaus miesto statybos projektavimo institute buvo užsakytas mokyklos projektas, o 1965 m. jis paruoštas. Mokykla pastatyta 1970 metais ir tų pačių metų spalio 3d. ji pradėjo veikti kaip Mažeikių 2-oji vidurinė mokykla. Pirmaisiais mokslo metais buvo sukomplektuotos 25 klasės, kuriuose mokėsi 838 moksleiviai, o juos mokė 36 mokytojai. 1971/1972 m.m. mokėsi 1034 mokiniai, dirbo 42 mokytojai, 1973/1974 m.m. - 1400 ir 67, iš jų 38 su aukštuoju išsilavinimu. 1972 m. mokyklą baigė 31, 1973 m. - 26 abiturientai. 1982 m. mokytojo [[Poškus Antanas|A.Poškaus]] iniciatyva įkurtas Kraštotyros muziejus, kuris vėliau perorganizuotas į Mokyklos istorijos muziejų (iniciatorius P.Barvydas).
| | [[Vaizdas:Alksna.Oi eisio eisio 2014.jpg|thumb|right|160px|CD „Oi eisio eisio", 2014 m.]] |
| ---------------
| | '''[[Alksna|„ALKSNA“]]''', Mažeikių folkloro ansamblis. 2014 m. pab. ansamblis „Alksna" muzikinėje studijoje „Sekmadienis" įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio" (garso režiserius Antanas Dargis). Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas Milieška. Tekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas. |
| [[Vaizdas:Miliu bunkeris.MKE.2010-08-20.jpg|thumb|right|160px|Milių bunkeris]] | |
| | |
| '''[[Milių bunkeris|MILIŲ (KRAKIŲ) BUNKERIS]]'''. [[Miliai|Milių]] k., Jonuškio miškelyje, bunkeryje slapstėsi 3 Lietuvos laisvės kovotojai: [[Šiuipys Pranas|Pranas Šiuipys]], [[Švažas Albertas|Albertas Švažas]] ir Leonas Jonuškis. Bunkeris buvo įrengtas iš storų rąstų. Nors slėptuvių vėliau pasidarę ne vieną, bet ši vietovė juos traukusi labiausiai. Vienoje pusėje [[Venta|Venta]], kitoje – [[Ubagyno miškas|Ubagyno]] ir [[Maigų miškas|Maigų miškai]]. Arti ėjęs keliukas, nudėtas didžiuliais akmenimis, kuriais nueidavę į Viekšnių-Mažeikių miškelį, nepalikę sniege pėdsakų. Milių, [[Krakiai|Krakių]], [[Maigai|Maigų]] ir [[Lėlaičiai|Lėlaičių]] kaimuose turėję savo globėjų. Jonas Silkinis (gyv. Krakių k.) slėptuvei parūpindavo akumuliatorių, duodavo miltų, kruopų, rūkalų. Vėliau prie šios trijulės prisijungė ir KGB užverbuotas Simonas Čiužas (slapyv. Stasys) iš [[Pakalupis|Pakalupės]] kaimo. | |
| | |
| 1947 m. rugpjūčio mėn. A.Švažas artimiau susipažino su Milių kaimo gyventoja mokytoja Ona Virkutyte. Ši buvo Akmenės rajone, Dabikinės vaikų namuose, įsikūrusios pogrindinės antitarybinės organizacijos „Lietuvos demokratinė kovos sąjunga” 43-ojo skyriaus narė – ryšininkė. Jos dėka A.Švažas du kartus susitiko su LLA Žemaičių apygardos štabo ryšininku A.Preibiu (slap. „Aušra”). A.Švažas parašė keletą antitarybinių lapelių tekstų, kuriuos įdavė O.Virkutytei, o ši perdavė į Dabikinę, pogrindinės organziacijos štabą.
| |
| -----------------
| |