Grūstė: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

(nerodoma 5 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)

15 eilutė:

[[Vaizdas:Gruste.MKE.2011-08-04.jpg|thumb|right|260px|Grūstė]]

[[Vaizdas:Gruste1.MKE.2011-08-04.jpg|thumb|right|260px|Paminklinis akmuo su užrašu: „Tu kurs aukštai laimink mūsų žemiškus vargus", 2011]]

'''GRŪSTĖ''', kaimas [[Sedos seniūnija|Sedos seniūnijoje]], 5 km į šiaurės vakarus nuo Sedos, tarp Sedos-Ylakių kelio ir Varduvos upės. Šiaurėje ribojasius su Butikių k. Yra veikiančios [[Grūstės kapinės|kapinės]], kuriose - [[Grūstės koplyčia|koplyčia]] ir varpinė

'''GRŪSTĖ''', kaimas [[Sedos seniūnija|Sedos seniūnijoje]], 5 km į šiaurės vakarus nuo Sedos, tarp Sedos-Ylakių kelio ir Varduvos upės. Šiaurėje ribojasius su Butikių k. Yra veikiančios [[Grūstės kapinės|kapinės]], kuriose - [[Grūstės koplyčia|koplyčia]] ir varpinė. Grūstę sudaro Gurauskynas, Jonatynas, Letukynas, Kėmtainė, Majauskynas ir Grūstė.

== Gyventojai ==

28 eilutė:

[[Vaizdas:Gruste.JPG|thumb|right|260px|[[Grūstės kapinės]]]]

Nuo XIV a. Grūstė buvo [[Grūstės valsčius|valsčius]]. Jis minimas 1534 m.ir 1567 m. aktuose. 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Grūstės k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>.1585 m. Grūstės laikytoju buvo Stanislovas Valentinavičius – Opulskis. Tai matyti iš 1585 m. spalio 8 d. dviejų anstuolių pareiškimo Žemaičių žemės teismui. Pats Grūstės kaimas minimas tik 1667 m. Skuodo dvaro inventoriuje. Manoma, kad čia galėjęs būti dabar išnykęs Bareikių ( ar Bareikavos) miestas.

Nuo XIV a. Grūstė buvo [[Grūstės valsčius|valsčius]]. Jis minimas 1534 m.ir 1567 m. aktuose. 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Grūstės k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>.1585 m. Grūstės laikytoju buvo Stanislovas Valentinavičius – Opulskis. Tai matyti iš 1585 m. spalio 8 d. dviejų anstuolių pareiškimo Žemaičių žemės teismui. 1589-1591 m. Grūstės tijūnu buvo [[Petravičius Fursas]] <ref> Rita Regina Trimonienė. Konfesinės problemos Žemaitijoje: stačiatikiai XVI a. II pusėje // Lituanistica. - 2008, T. 54, Nr. 2(74), p. 11 </ref>. Pats Grūstės kaimas minimas tik 1667 m. Skuodo dvaro inventoriuje. Manoma, kad čia galėjęs būti dabar išnykęs Bareikių ( ar Bareikavos) miestas.

Anot žmonių pasakojimų, miestas, kurį XVI a. įkūrė Chodkevičiai buvęs dabartinių Grūstės kapinių vietoje. 1565 m. Chodkevičius gavo Bareikius kartu su visa Skuodo grafyste. Kai kurie tyrinėtojai su tuo sieja Chodkevičių kilmę; jie Chodkevičius kildina iš Bareikių. Pasak A. Kojelavičiaus, Bareika buvo kunigaikščio Vytenio dvariškis, pasižymėjęs milžino totoriaus įveikimu. Kartą medžioklėje jis kunigaikštį iš pelkių išgelbėjęs ir uš tai gavęs tiek žemės, kiek per vieną dieną galėjęs apeiti. Todėl jis buvo pramintas Chodko, o Bareikiai nuo to Chodkevičiais tapo. Taigi XVI a. Chodkevičiai, Bareikių miestelį Žemaitijoje kurdami, dar galėjo save iš Bareikių kildinti ir savo pirmtako garbei taip miestelį pavadinti. Tiesa, lenkų heraldikai tokią Chodkevičių kilmės interpretaciją neigia. Dabartiniai Grūstės gyventijai pasakoja panašią legendą apie Chodkevičių, tik mini ne Vytenį, o Vytautą. Vladislovas Majauskas ( g. 1943 m. Grūstėje, dabar gyvenantis Telšiuose ) pasakoja: “ Yra tokia legenda, kad Grūstėje medžiojęs stumbrus Vytautas ir jam gyvybę išgelbėjęs Chodkevičius. Jis už tai gavęs nuo Vytauto žemės tiek, kiek sugebės per vieną dieną apeiti.

38 eilutė:

Taigi, kaip matyti, Grūstės istorija yra paini ir iki galo neatskleista.Labai trūksta tikslių jos raidos duomenų, bet aišku tai, kad žmonių čia gyventa jau labai seniai ir kad XVI-XVII a. čia jau buvęs gana didelis miestelis.Be to,senovėje čia galėjusi būti šventa pagonių vieta.Čia yra nemaža kalniukų (greičiausiai alkakalnių), žmonės dar atsimena šventus šaltinius, tebėra ir senų ąžuolų-matyt, būta ir šventų giraičių.Dabar daug kas sunaikinta, kalnai suarti, sulyginti.Yra išlikę Būgnų kalniukas, Mockaus miškelis, Varduvos ąžuolas.Išlikę ir pasakojimų, legendų apie juos.

1928 m. Grūstės kaimas buvo išskirstytas vienkiemiais. 1935 m. kaime buvo paštas ir vandens malūnas<ref>Lietuviškoji enciklopedija. - T. 9. - P. 719.</ref>, krautuvė, pas vietos šaulių skyriaus vadą M. Kemtį įsteigta vieša skaitykla <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 51.</ref>. Nuo 1948 m. kaime veikė mokykla, Stanislavos Mikalauskaitės namuose. ~~Vėliau ši~~ mokykla ~~buvo uždaryta~~, ~~o mokiniai perėjo į kitą~~, ~~įsikūrusią Mikalauskų~~ namuose. Uždarius ir ir šią, visi persikėlė į [[Orvydiškių pradinė mokykla|Orvydiškių pradinę mokyklą]] <ref>Vytautas Malūkas. Grūstė gyventojai kaimo centru vadina didžiules kapines // Santarvė. - 2010. - Spalio 09. - Nr. 114. - P. 8, 12.</ref>.

1775 m. Padūmės mokesčio žiniaraštyje nurodoma, kad Grunscie yra tie patys Tiškai (Grunscie alias Tyszki). Iš to paties žiniaraščio matyti, kad Tiškai ten turėjo Dūmas (Būdavo apmokestinamas kiekvienas kūrenamas židinys. Šis prievolės vienetas dūmu vadintas dėl to, kad kūrenant židinį be kamino, rūkdavo visas šiaudinis dūminio gyvenamojo namo stogas. Buvo taikomas Rusijoje, Lenkijoje, Balkanuose (čia XIII a. – XIV a. vadintas dymnina). Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ūkį dūmu imta vadinti XIV a., kai buvo siekiama išvengti prievolių didinimo ir keli dūmai jungėsi į tarnybą. Dūmą paprastai sudarė mažoji valstiečio šeima. Po XVI a. vidurio Valakų reformos dūmas tapo ūkio ir sodybos sinonimu. Lenkijos pavyzdžiu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1649 m. įvestas mokestis nuo dūmo padūmė. 1795 m. Rusijai užėmus Lietuvą, apmokestinimo vienetu tapo revizinis asmuo ir dūmai nebebuvo registruojami.) Pagal metrikus bajorai Tiškai bent jau nuo 1654 m.iki 1705 kūrė šeimas Grunstėje (Grunscie), kai kada kaimą pavadindavo Tiškais, o iki 1825 m. kūrė šeimas Tiškuose (Tyszki), kai kada kaimas vėlgi būdavo pavadintas Grąnscie. Taigi tuo periodu buvo dveji kaimai pavadinimu Tiškai vienas šalia kito. 1918 m. žemėlapyje nurodoma vietovė (kaimas ir valsčius lenkiškai Grons'cie).

1928 m. Grūstės kaimas buvo išskirstytas vienkiemiais. 1935 m. kaime buvo paštas ir vandens malūnas<ref>Lietuviškoji enciklopedija. - T. 9. - P. 719.</ref>, krautuvė, pas vietos šaulių skyriaus vadą M. Kemtį įsteigta vieša skaitykla <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 51.</ref>. Nuo 1948 m. kaime veikė mokykla, Stanislavos Mikalauskaitės namuose. Stanislava gyveno didelėje troboje, neturėjo šeimos,todėl vietos užteko ir mokytojai gyventi, ir vaikams mokytis. Pirmoji šios mokyklos mokytoja buvo Danutė Daržinskaitė, mokėsi apie 30 mokinių. Dėl sunkau namo šeimininkės charakterio mokytojos ilgai neužsibūdavo. 1950 m. mokykloje dirbti pradėjo Aldona Steponavičiūtė. Ir ji pas Mikalauskaitę ilgai nepagyveno - persikėlė pas netoliese gyvenančius Kybartus. Apie 1954 m. mokykloje pradėjo dirbti kita mokytoja Valė Vaznytė. Dirbdama mokykloje ji susituokė su Teodoru Stonkumi ir taip pat gyveno pas S. Mikalauskaitę. Ir jaunavedžiams su namo savininke dažnai kildavo ginčų, todėl Stonkai persikraustė pas Juzumus. 1958 m. S. Mikalauskaitė nutarė mokyklos savo namuose nebelaikyti. Imta ieškoti kitos vietos mokyklai. Dėl to labai stengėsi apylinkės pirmininkė bei grūstiškiai Pačerinskai ir Sripeikos, nes jie turėjo daug vaikų. Buvo nuspręsta prašyti netoliese gyvenančio Stepono Mikalausko, kad Grūstės mokykla būtų atidaryta jo namuose. Šis nuėjo pas S. Mikalauskaitę atsiklausti, ar ji tikri nebelaikys mokyklos. Tik jai patikinus, kad atsisako ir mokinių, ir nuomininkų, sodybos šeimininkas sutiko, kad mokykla būtų atidaryta jo namuose. Naujoje mokykloje mokytoja dirbo V. Stonkienė, vėliau - Danutė Prialgauskienė. Pas Mikalauskas mokykla veikė iki 1977 metų. Uždarius ir ir šią, visi persikėlė į [[Orvydiškių pradinė mokykla|Orvydiškių pradinę mokyklą]] <ref>Vytautas Malūkas. Grūstė gyventojai kaimo centru vadina didžiules kapines // Santarvė. - 2010. - Spalio 09. - Nr. 114. - P. 8, 12.</ref>, <ref>Jūratė Medeikytė. Grūstė pradinė - tik tris dešimtmečius gyvavusi kaimo mokykla // Santarvė. - 2019. - Birž. 21. - Nr. 49. - P. 9-10.</ref>.

1951 m. birželio 1 d. MGB Sedos r. sk. operatyvinė grupė Grūstės k. karinės operacijos metu nukovė 3 partizanus: Juozą Lazdauską (slapt. Vanagas, 1927 m., būrio vadas), Joną Strazdauską (Perkūnas) ir Janiną Balčienę (Kregždutė, g. 1925 m.)<ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>.

58 eilutė:

60 eilutė:

* Miškas gojai. PV kelio Seda-Skuodas pusėje, dešiniajame Bradumo upelio krante. Iš mokyklos mokiniai visada čia eidavo pasivakščioti. Buvo kalbama, kad čia yra ir akmenų su neišskaitomais parašais, nors tų akmenų niekas nebuvo radæs(V.Vaitkevičius, 1998).

* Juzumo kalnas. Padav. Čia stovėjo viena iš trijų Grūstės bažnyčių (manoma, kad antra- Mockaus miškelyje, trečia- kapinėse.).

* Varduvos ąžuolas. Yra Sedos apylinkėje, Grūstės kaime, prie Majausko sodybos. Aukštis 24 m, skersmuo 2.1 m, perimetras 670 cm, lajos plotas 520 m2. 1960 m ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m priskirtas prie rajoninės reikšmės paminklų. 1986 m paminklas aptvertas, pastatyta nauja informacinė lentelė. Šio ąžuolo vidus stipriai išpuvæs. Anga į drevæ yra 1.7 m aukštyje. Anga nedidelė 30x 40 cm elipsės formos. Iš likusios žemės matyti, kad į ąžuolą yra ~~trenkæs~~ perkūnas. 10 m nuo ąžuolo yra rusys daržovėms saugoti. Medis auga ant ~~vavdens~~ erozijos paveikto Varduvos vakarinio kranto. Dabar Varduvos ąžuolas visas drevėtas, prieš 7-8 metus nudžiūvo. Grūstės kaimas, kuriame yra ąžuolas, labai senas, minimas 1252 m. iš 1820 m. Sapiegos dvarų surašymo matyti, kad Grūstė buvo vaitystė ir priklausė Sedos raktui. Iš tų laikų išliko tik šventorkalnis su kapais ir ąžuolas.

* Varduvos ąžuolas. Yra Sedos apylinkėje, Grūstės kaime, prie Majausko sodybos. Aukštis 24 m, skersmuo 2.1 m, perimetras 670 cm, lajos plotas 520 m2. 1960 m ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m priskirtas prie rajoninės reikšmės paminklų. 1986 m paminklas aptvertas, pastatyta nauja informacinė lentelė. Šio ąžuolo vidus stipriai išpuvæs. Anga į drevæ yra 1.7 m aukštyje. Anga nedidelė 30x 40 cm elipsės formos. Iš likusios žemės matyti, kad į ąžuolą yra trenkęs perkūnas. 10 m nuo ąžuolo yra rusys daržovėms saugoti. Medis auga ant vandens erozijos paveikto Varduvos vakarinio kranto. Dabar Varduvos ąžuolas visas drevėtas, prieš 7-8 metus nudžiūvo. Grūstės kaimas, kuriame yra ąžuolas, labai senas, minimas 1252 m. iš 1820 m. Sapiegos dvarų surašymo matyti, kad Grūstė buvo vaitystė ir priklausė Sedos raktui. Iš tų laikų išliko tik šventorkalnis su kapais ir ąžuolas.

== Susiję straipsniai ==

70 eilutė:

72 eilutė:

[[Kategorija:Sedos seniūnijos kaimai]]

[[Kategorija:Grūstė]]

http://lithuanianmaps.com/images/KdwR_K17_Siady_1918_400dpi.jpg[[http://lithuanianmaps.com/images/KdwR_K17_Siady_1918_400dpi.jpg]]

@@ 15 eilutė: / 15 eilutė: @@
 [[Vaizdas:Gruste.MKE.2011-08-04.jpg|thumb|right|260px|Grūstė]]
 [[Vaizdas:Gruste1.MKE.2011-08-04.jpg|thumb|right|260px|Paminklinis akmuo su užrašu: „Tu kurs aukštai laimink mūsų žemiškus vargus", 2011]]
-'''GRŪSTĖ''', kaimas [[Sedos seniūnija|Sedos seniūnijoje]], 5 km į šiaurės vakarus nuo Sedos, tarp Sedos-Ylakių kelio ir Varduvos upės. Šiaurėje ribojasius su Butikių k. Yra veikiančios [[Grūstės kapinės|kapinės]], kuriose - [[Grūstės koplyčia|koplyčia]] ir varpinė
+'''GRŪSTĖ''', kaimas [[Sedos seniūnija|Sedos seniūnijoje]], 5 km į šiaurės vakarus nuo Sedos, tarp Sedos-Ylakių kelio ir Varduvos upės. Šiaurėje ribojasius su Butikių k. Yra veikiančios [[Grūstės kapinės|kapinės]], kuriose - [[Grūstės koplyčia|koplyčia]] ir varpinė. Grūstę sudaro Gurauskynas, Jonatynas, Letukynas, Kėmtainė, Majauskynas ir Grūstė.
 == Gyventojai ==
@@ 28 eilutė: / 28 eilutė: @@
 [[Vaizdas:Gruste.JPG|thumb|right|260px|[[Grūstės kapinės]]]]
-Nuo XIV a. Grūstė buvo [[Grūstės valsčius|valsčius]]. Jis minimas 1534 m.ir 1567 m. aktuose. 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Grūstės k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>.1585 m. Grūstės laikytoju buvo Stanislovas Valentinavičius – Opulskis. Tai matyti iš 1585 m. spalio 8 d. dviejų anstuolių pareiškimo Žemaičių žemės teismui. Pats Grūstės kaimas minimas tik 1667 m. Skuodo dvaro inventoriuje. Manoma, kad čia galėjęs būti dabar išnykęs Bareikių ( ar Bareikavos) miestas.
+Nuo XIV a. Grūstė buvo [[Grūstės valsčius|valsčius]]. Jis minimas 1534 m.ir 1567 m. aktuose. 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Grūstės k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>.1585 m. Grūstės laikytoju buvo Stanislovas Valentinavičius – Opulskis. Tai matyti iš 1585 m. spalio 8 d. dviejų anstuolių pareiškimo Žemaičių žemės teismui. 1589-1591 m. Grūstės tijūnu buvo [[Petravičius Fursas]] <ref> Rita Regina Trimonienė. Konfesinės problemos Žemaitijoje: stačiatikiai XVI a. II pusėje // Lituanistica. - 2008, T. 54, Nr. 2(74), p. 11 </ref>. Pats Grūstės kaimas minimas tik 1667 m. Skuodo dvaro inventoriuje. Manoma, kad čia galėjęs būti dabar išnykęs Bareikių ( ar Bareikavos) miestas.
 Anot žmonių pasakojimų, miestas, kurį XVI a. įkūrė Chodkevičiai buvęs dabartinių Grūstės kapinių vietoje. 1565 m. Chodkevičius gavo Bareikius kartu su visa Skuodo grafyste. Kai kurie tyrinėtojai su tuo sieja Chodkevičių kilmę; jie Chodkevičius kildina iš Bareikių. Pasak A. Kojelavičiaus, Bareika buvo kunigaikščio Vytenio dvariškis, pasižymėjęs milžino totoriaus įveikimu. Kartą medžioklėje jis kunigaikštį iš pelkių išgelbėjęs ir uš tai gavęs tiek žemės, kiek per vieną dieną galėjęs apeiti. Todėl jis buvo pramintas Chodko, o Bareikiai nuo to Chodkevičiais tapo. Taigi XVI a. Chodkevičiai, Bareikių miestelį Žemaitijoje kurdami, dar galėjo save iš Bareikių kildinti ir savo pirmtako garbei taip miestelį pavadinti. Tiesa, lenkų heraldikai tokią Chodkevičių kilmės interpretaciją neigia. Dabartiniai Grūstės gyventijai pasakoja panašią legendą apie Chodkevičių, tik mini ne Vytenį, o Vytautą. Vladislovas Majauskas ( g. 1943 m. Grūstėje, dabar gyvenantis Telšiuose ) pasakoja: “ Yra tokia legenda, kad Grūstėje medžiojęs stumbrus Vytautas ir jam gyvybę išgelbėjęs Chodkevičius. Jis už tai gavęs nuo Vytauto žemės tiek, kiek sugebės per vieną dieną apeiti.
@@ 38 eilutė: / 38 eilutė: @@
 Taigi, kaip matyti, Grūstės istorija yra paini ir iki galo neatskleista.Labai trūksta tikslių jos raidos duomenų, bet aišku tai, kad žmonių čia gyventa jau labai seniai ir kad XVI-XVII a. čia jau buvęs gana didelis miestelis.Be to,senovėje čia galėjusi būti šventa pagonių vieta.Čia yra nemaža kalniukų (greičiausiai alkakalnių), žmonės dar atsimena šventus šaltinius, tebėra ir senų ąžuolų-matyt, būta ir šventų giraičių.Dabar daug kas sunaikinta, kalnai suarti, sulyginti.Yra išlikę Būgnų kalniukas, Mockaus miškelis, Varduvos ąžuolas.Išlikę ir pasakojimų, legendų apie juos.
-m. Grūstės kaimas buvo išskirstytas vienkiemiais. 1935 m. kaime buvo paštas ir vandens malūnas<ref>Lietuviškoji enciklopedija. - T. 9. - P. 719.</ref>, krautuvė, pas vietos šaulių skyriaus vadą M. Kemtį įsteigta vieša skaitykla <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 51.</ref>. Nuo 1948 m. kaime veikė mokykla, Stanislavos Mikalauskaitės namuose. Vėliau ši mokykla buvo uždaryta, o mokiniai perėjo į kitą, įsikūrusią Mikalauskų namuose. Uždarius ir ir šią, visi persikėlė į [[Orvydiškių pradinė mokykla|Orvydiškių pradinę mokyklą]] <ref>Vytautas Malūkas. Grūstė gyventojai kaimo centru vadina didžiules kapines // Santarvė. - 2010. - Spalio 09. - Nr. 114. - P. 8, 12.</ref>.
+m. Padūmės mokesčio žiniaraštyje nurodoma, kad Grunscie yra tie patys Tiškai (Grunscie alias Tyszki). Iš to paties žiniaraščio matyti, kad Tiškai ten turėjo Dūmas (Būdavo apmokestinamas kiekvienas kūrenamas židinys. Šis prievolės vienetas dūmu vadintas dėl to, kad kūrenant židinį be kamino, rūkdavo visas šiaudinis dūminio gyvenamojo namo stogas. Buvo taikomas Rusijoje, Lenkijoje, Balkanuose (čia XIII a. – XIV a. vadintas dymnina). Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ūkį dūmu imta vadinti XIV a., kai buvo siekiama išvengti prievolių didinimo ir keli dūmai jungėsi į tarnybą. Dūmą paprastai sudarė mažoji valstiečio šeima. Po XVI a. vidurio Valakų reformos dūmas tapo ūkio ir sodybos sinonimu. Lenkijos pavyzdžiu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1649 m. įvestas mokestis nuo dūmo padūmė. 1795 m. Rusijai užėmus Lietuvą, apmokestinimo vienetu tapo revizinis asmuo ir dūmai nebebuvo registruojami.) Pagal metrikus bajorai Tiškai bent jau nuo 1654 m.iki 1705 kūrė šeimas Grunstėje (Grunscie), kai kada kaimą pavadindavo Tiškais, o iki 1825 m. kūrė šeimas Tiškuose (Tyszki), kai kada kaimas vėlgi būdavo pavadintas Grąnscie. Taigi tuo periodu buvo dveji kaimai pavadinimu Tiškai vienas šalia kito. 1918 m. žemėlapyje nurodoma vietovė (kaimas ir valsčius lenkiškai Grons'cie).
+m. Grūstės kaimas buvo išskirstytas vienkiemiais. 1935 m. kaime buvo paštas ir vandens malūnas<ref>Lietuviškoji enciklopedija. - T. 9. - P. 719.</ref>, krautuvė, pas vietos šaulių skyriaus vadą M. Kemtį įsteigta vieša skaitykla <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 51.</ref>. Nuo 1948 m. kaime veikė mokykla, Stanislavos Mikalauskaitės namuose. Stanislava gyveno didelėje troboje, neturėjo šeimos,todėl vietos užteko ir mokytojai gyventi, ir vaikams mokytis. Pirmoji šios mokyklos mokytoja buvo Danutė Daržinskaitė, mokėsi apie 30 mokinių. Dėl sunkau namo šeimininkės charakterio mokytojos ilgai neužsibūdavo. 1950 m. mokykloje dirbti pradėjo Aldona Steponavičiūtė. Ir ji pas Mikalauskaitę ilgai nepagyveno - persikėlė pas netoliese gyvenančius Kybartus. Apie 1954 m. mokykloje pradėjo dirbti kita mokytoja Valė Vaznytė. Dirbdama mokykloje ji susituokė su Teodoru Stonkumi ir taip pat gyveno pas S. Mikalauskaitę. Ir jaunavedžiams su namo savininke dažnai kildavo ginčų, todėl Stonkai persikraustė pas Juzumus. 1958 m. S. Mikalauskaitė nutarė mokyklos savo namuose nebelaikyti. Imta ieškoti kitos vietos mokyklai. Dėl to labai stengėsi apylinkės pirmininkė bei grūstiškiai Pačerinskai ir Sripeikos, nes jie turėjo daug vaikų. Buvo nuspręsta prašyti netoliese gyvenančio Stepono Mikalausko, kad Grūstės mokykla būtų atidaryta jo namuose. Šis nuėjo pas S. Mikalauskaitę atsiklausti, ar ji tikri nebelaikys mokyklos. Tik jai patikinus, kad atsisako ir mokinių, ir nuomininkų, sodybos šeimininkas sutiko, kad mokykla būtų atidaryta jo namuose. Naujoje mokykloje mokytoja dirbo V. Stonkienė, vėliau - Danutė Prialgauskienė. Pas Mikalauskas mokykla veikė iki 1977 metų. Uždarius ir ir šią, visi persikėlė į [[Orvydiškių pradinė mokykla|Orvydiškių pradinę mokyklą]] <ref>Vytautas Malūkas. Grūstė gyventojai kaimo centru vadina didžiules kapines // Santarvė. - 2010. - Spalio 09. - Nr. 114. - P. 8, 12.</ref>, <ref>Jūratė Medeikytė. Grūstė pradinė - tik tris dešimtmečius gyvavusi kaimo mokykla // Santarvė. - 2019. - Birž. 21. - Nr. 49. - P. 9-10.</ref>.
 m. birželio 1 d. MGB Sedos r. sk. operatyvinė grupė Grūstės k. karinės operacijos metu nukovė 3 partizanus: Juozą Lazdauską (slapt. Vanagas, 1927 m., būrio vadas), Joną Strazdauską (Perkūnas) ir Janiną Balčienę (Kregždutė, g. 1925 m.)<ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>.
@@ 58 eilutė: / 60 eilutė: @@
 * Miškas gojai. PV kelio Seda-Skuodas pusėje, dešiniajame Bradumo upelio krante. Iš mokyklos mokiniai visada čia eidavo pasivakščioti. Buvo kalbama, kad čia yra ir akmenų su neišskaitomais parašais, nors tų akmenų niekas nebuvo radæs(V.Vaitkevičius, 1998).
 * Juzumo kalnas. Padav. Čia stovėjo viena iš trijų Grūstės bažnyčių (manoma, kad antra- Mockaus miškelyje, trečia- kapinėse.).
-* Varduvos ąžuolas. Yra Sedos apylinkėje, Grūstės kaime, prie Majausko sodybos. Aukštis 24 m, skersmuo 2.1 m, perimetras 670 cm, lajos plotas 520 m2. 1960 m ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m priskirtas prie rajoninės reikšmės paminklų. 1986 m paminklas aptvertas, pastatyta nauja informacinė lentelė. Šio ąžuolo vidus stipriai išpuvæs. Anga į drevæ yra 1.7 m aukštyje. Anga nedidelė 30x 40 cm elipsės formos. Iš likusios žemės matyti, kad į ąžuolą yra trenkæs perkūnas. 10 m nuo ąžuolo yra rusys daržovėms saugoti. Medis auga ant vavdens erozijos paveikto Varduvos vakarinio kranto. Dabar Varduvos ąžuolas visas drevėtas, prieš 7-8 metus nudžiūvo. Grūstės kaimas, kuriame yra ąžuolas, labai senas, minimas 1252 m. iš 1820 m. Sapiegos dvarų surašymo matyti, kad Grūstė buvo vaitystė ir priklausė Sedos raktui. Iš tų laikų išliko tik šventorkalnis su kapais ir ąžuolas.
+* Varduvos ąžuolas. Yra Sedos apylinkėje, Grūstės kaime, prie Majausko sodybos. Aukštis 24 m, skersmuo 2.1 m, perimetras 670 cm, lajos plotas 520 m2. 1960 m ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m priskirtas prie rajoninės reikšmės paminklų. 1986 m paminklas aptvertas, pastatyta nauja informacinė lentelė. Šio ąžuolo vidus stipriai išpuvæs. Anga į drevæ yra 1.7 m aukštyje. Anga nedidelė 30x 40 cm elipsės formos. Iš likusios žemės matyti, kad į ąžuolą yra trenkęs perkūnas. 10 m nuo ąžuolo yra rusys daržovėms saugoti. Medis auga ant vandens erozijos paveikto Varduvos vakarinio kranto. Dabar Varduvos ąžuolas visas drevėtas, prieš 7-8 metus nudžiūvo. Grūstės kaimas, kuriame yra ąžuolas, labai senas, minimas 1252 m. iš 1820 m. Sapiegos dvarų surašymo matyti, kad Grūstė buvo vaitystė ir priklausė Sedos raktui. Iš tų laikų išliko tik šventorkalnis su kapais ir ąžuolas.
 == Susiję straipsniai ==
@@ 70 eilutė: / 72 eilutė: @@
 [[Kategorija:Sedos seniūnijos kaimai]]
 [[Kategorija:Grūstė]]
+http://lithuanianmaps.com/images/KdwR_K17_Siady_1918_400dpi.jpg[[http://lithuanianmaps.com/images/KdwR_K17_Siady_1918_400dpi.jpg]]