Ventos geležinkelio stotis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Atšaukti 78.58.116.97 (Aptarimas) versiją 33197
Algirdas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
 
(nerodomos 8 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)
1 eilutė: 1 eilutė:
Ya learn something new eevydray. It's true I guess!
[[Vaizdas:Bugeniu gelezinkelio stotis.MKE.2006-05-17.JPG|thumb|right|260px|Ventos geležinkelio stotis Pumpurų k.]]
[[Vaizdas:Gelezinkelio tiltai.MKE.2011-07-11.jpg|thumb|right|260px|Naujasis ir senasis geležinkelio tiltai per [[Venta|Ventą]] Pumpurų k.]]
[[Vaizdas:Senasis gelezinkelio tiltas.MKE.2011-07-11.JPG|thumb|right|260px|Senasis geležinkelio tiltas per Ventą]]
'''VENTOS GELEŽINKELIO STOTIS, Bugenių geležinkelio stotis''' yra [[Mažeikių apylinkės seniūnija|Mažeikių apylinkės seniūnijoje]], [[Pumpurai|Pumpurų]] kaime. Iki 199? buvo keleivių laukimo salė, bilietų kasa. Čia sustodavo keleiviniai traukiniai, važiuojantys į Rygą, Radviliškį ir Klaipėdą. Dabar stotyje dirba keturi budėtojai ir viršininkė. Čia pravažiuoja ar prasikeisti sustoja naftos gamyklos produkciją vežantys traukiniai. Jų per parą pravažiuoja 20-25. Senajame pastate šeimininkauja kelininkai, o šalia pastatytame name įsikūrusi stoties valdžia, budėtojai.
 
== Istorija ==
1872 m. pro Pumpurų kaimą buvo nutiesta geležinkelio linija ir čia pastatyta stotis su 3 atsarginiais keliais ir keliais trobesiais. Carinės Rusijos pareigūnai ją oficialiai vadindavo '''Vindava''', vokiečiai pakabino iškabą „Wenta“. Kartais ši stotis buvo vadinama ir Velte (Velta); šis pavadinimas randamas tų laikų gubernijų knygose. Velta pažymėta ir 1885 m. kelių žemėlapyje. Vindavos pavadinimas Kauno gubernijos knygose neaptinkamas, o yra tik Venta. Po I pasaulinio karo stočiai prigijo Ventos vardas <ref>Liubomiras Viktoras Žeimantas. Liepojos - Romnų geležinkelis 1869-1915. - Vilnius, 2005. - 272 p. - P. 262-263. ISBN 9955-611-04-9 </ref>.
 
1905 m. Venta turėjo 4 svarstykles, stoties visuomeninė ugniagesių komanda savo žinioje turėjo kilnojamąjį siurblį, kopėčias, po 2 laužtuvus, kartis su kabliais ir statines, po 4 kibirus ir rėčkas. 1905 m. šią stotį saugojo rusų kareiviai, įvyko susišaudymas su revoliucionieriais, vienas sukilėlis žuvo. 1913 m. stotyje dirbo viršininkas, 3 jo padėjėjai, 5 iešmininkai ir sargas. 1915 m. balandžio mėn. vokiečių kariuomenė sudegino geležinkelio stoties namą, prekių sandėlį ir, susprogdinę šalia esantį geležinkelio tiltą per Ventą, pasitraukė į Ylakius. I pasaulinio karo metu stotį aptarnavo 7 geležinkelininkai<ref>. B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 373.</ref>.
 
==Viršininkai==
* Vladislovas Stacinskis, 1885-1886
* Aleksandras Smirnovas, 1886-1887
* Steponas Troickis, 1887-1888
* Zenonas Savickis, 1888-1891
* Viktoras Kislovskis, 1891-1897
* Aleksandras Žikovas, 1897-1899
* Jevdokimas Bundarkevičius-Lomonosovas, 1899-1900
* Vasilijus Lobovas, 1900-1910
* Nikolajus Bidulia, 1910-1914
* Michailas Cibulskis, 1914-1914
 
{{reflist}}
 
[[Kategorija: Statiniai]]
[[Kategorija: Pumpurai]]