Ventos geležinkelio stotis
VENTOS GELEŽINKELIO STOTIS, Bugenių geležinkelio stotis yra Mažeikių apylinkės seniūnijoje, Pumpurų kaime. Iki 199? buvo keleivių laukimo salė, bilietų kasa. Čia sustodavo keleiviniai traukiniai, važiuojantys į Rygą, Radviliškį ir Klaipėdą. Dabar stotyje dirba keturi budėtojai ir viršininkė. Čia pravažiuoja ar prasikeisti sustoja naftos gamyklos produkciją vežantys traukiniai. Jų per parą pravažiuoja 20-25. Senajame pastate šeimininkauja kelininkai, o šalia pastatytame name įsikūrusi stoties valdžia, budėtojai.
Istorija
1872 m. pro Pumpurų kaimą buvo nutiesta geležinkelio linija ir čia pastatyta stotis su 3 atsarginiais keliais ir keliais trobesiais. Carinės Rusijos pareigūnai ją oficialiai vadindavo Vindava, vokiečiai pakabino iškabą „Wenta“. Kartais ši stotis buvo vadinama ir Velte (Velta); šis pavadinimas randamas tų laikų gubernijų knygose. Velta pažymėta ir 1885 m. kelių žemėlapyje. Vindavos pavadinimas Kauno gubernijos knygose neaptinkamas, o yra tik Venta. Po I pasaulinio karo stočiai prigijo Ventos vardas [1].
1905 m. Venta turėjo 4 svarstykles, stoties visuomeninė ugniagesių komanda savo žinioje turėjo kilnojamąjį siurblį, kopėčias, po 2 laužtuvus, kartis su kabliais ir statines, po 4 kibirus ir rėčkas. 1905 m. šią stotį saugojo rusų kareiviai, įvyko susišaudymas su revoliucionieriais, vienas sukilėlis žuvo. 1913 m. stotyje dirbo viršininkas, 3 jo padėjėjai, 5 iešmininkai ir sargas. 1915 m. balandžio mėn. vokiečių kariuomenė sudegino geležinkelio stoties namą, prekių sandėlį ir, susprogdinę šalia esantį geležinkelio tiltą per Ventą, pasitraukė į Ylakius. I pasaulinio karo metu stotį aptarnavo 7 geležinkelininkai[2].
Viršininkai
- Vladislovas Stacinskis, 1885-1886
- Aleksandras Smirnovas, 1886-1887
- Steponas Troickis, 1887-1888
- Zenonas Savickis, 1888-1891
- Viktoras Kislovskis, 1891-1897
- Aleksandras Žikovas, 1897-1899
- Jevdokimas Bundarkevičius-Lomonosovas, 1899-1900
- Vasilijus Lobovas, 1900-1910
- Nikolajus Bidulia, 1910-1914
- Michailas Cibulskis, 1914-1914
Šaltiniai