Steponas Skeivys: Skirtumas tarp puslapio versijų
| (nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''STEPONAS SKEIVYS''' (g. 1913-09-16 [[Mažaičiai|Mažaičių]] k. - m. 2002-10-27), pedagogas, vertėjas, kritikas. | '''STEPONAS SKEIVYS''' (g. 1913-09-16 [[Mažaičiai|Mažaičių]] k. - m. 2002-10-27), pedagogas, vertėjas, kritikas. | ||
1931 m. baigė Telšių gimnaziją, | 1931 m. baigė Telšių gimnaziją, įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos skyrių, tačiau lituanistikos studijas 1943 m. baigė Vilniaus universitete. 1936-12-04 – 1937-07-01 dirbo Šiaulių pradinėje mokykloje Raseinių apskrityje, 1937-12-06 – 1938-07-01 mokytojavo Sarktininkų pradinėje mokykloje Marijampolės apskrityje. Nuo 1938-10-21 tęsė pedagoginę veiklą Telšių privačioje žydų mokykloje „Javne“ ir mergaičių gimnazijoje. 1939 m. rugpjūčio 1 d. jam buvo leista dar porą metų mokytojauti. 1940 m. rugsėjo mėn. paskirtas į Jonavos valstybinę progimnaziją laikinai eiti direktoriaus pareigas, o nuo 1941 m. kovo 1 d. – Švietimo ministerijos Suaugusiųjų mokymo skyriaus vedėju. 1941 m. balandžio mėn. pertvarkius etatus, tapo pradinių ir vidurinių mokyklų inspektoriumi, tačiau prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, iš darbo buvo atleistas, kadangi nepateisinęs pasitikėjimo ir už tai, jog mėnesį neatėjęs į darbą. | ||
Mažeikių gimnazijoje dirbo nuo 1941-09-01 iki 1941-12-16. Dėstė lietuvių kalbą. 1941-12-16 – 1942-08-01 dirbo Viekšnių progimnazijoje. 1944 m. paskirtas Telšių gimnazijos direktoriumi. Nuo 1947 m. Klaipėdos mokytojų instituto lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėjas. 1948 m. įsteigė „Žinijos" draugijos Klaipėdos skyrių ir buvo vienas pirmųjų lektorių. Vėliau dirbo Klaipėdos švietimo skyriaus vedėju, 1959-1973 m. buvo „Saulėtekio" (9 vid.) vidurinės mokyklos direktorius. | |||
Aktyviai dalyvavo Klaipėdos miesto kultūriniame gyvenime, padėjo bibliotekoms rengti literatūrinius vakarus. Bendradarbiavo leidiniuose „Žemaitis", „Jaunimas", „Moksleivis" ir kt. | Aktyviai dalyvavo Klaipėdos miesto kultūriniame gyvenime, padėjo bibliotekoms rengti literatūrinius vakarus. Bendradarbiavo leidiniuose „Žemaitis", „Jaunimas", „Moksleivis" ir kt. | ||
Iš rusų k. išvertė L. Šeinino „Karinę paslaptį" (1957 m.), N. Pogodino „Gintaro karolius" (1961 m.), K. Aksionovo „Kolegas" (1962 m.), P. Nilino, A. Kadyrio ir kt. rašytojų kūrinių. Paskelbė straipsnių literatūros, teatro, pedagogikos klausimais, eilėraščių. | Iš rusų k. išvertė L. Šeinino „Karinę paslaptį" (1957 m.), N. Pogodino „Gintaro karolius" (1961 m.), K. Aksionovo „Kolegas" (1962 m.), P. Nilino, A. Kadyrio ir kt. rašytojų kūrinių. Paskelbė straipsnių literatūros, teatro, pedagogikos klausimais, eilėraščių. | ||
| 12 eilutė: | 13 eilutė: | ||
<small> | <small> | ||
* Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1988. - T. 4. - P. 23. | * Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1988. - T. 4. - P. 23. | ||
</small> | * Lietuvių literatūros enciklopedija. – V., 2001. – P. 456. | ||
* Povilas Šverebas, Kazys Misius. Viekšniai: švietimo istorija. – Vilnius, 2013. – 194 p. – P. 177. ISBN 978-609-447-101-8. | |||
</small> | |||
== Nuorodos == | == Nuorodos == | ||
Dabartinė 17:40, 18 sausio 2014 versija
STEPONAS SKEIVYS (g. 1913-09-16 Mažaičių k. - m. 2002-10-27), pedagogas, vertėjas, kritikas.
1931 m. baigė Telšių gimnaziją, įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos skyrių, tačiau lituanistikos studijas 1943 m. baigė Vilniaus universitete. 1936-12-04 – 1937-07-01 dirbo Šiaulių pradinėje mokykloje Raseinių apskrityje, 1937-12-06 – 1938-07-01 mokytojavo Sarktininkų pradinėje mokykloje Marijampolės apskrityje. Nuo 1938-10-21 tęsė pedagoginę veiklą Telšių privačioje žydų mokykloje „Javne“ ir mergaičių gimnazijoje. 1939 m. rugpjūčio 1 d. jam buvo leista dar porą metų mokytojauti. 1940 m. rugsėjo mėn. paskirtas į Jonavos valstybinę progimnaziją laikinai eiti direktoriaus pareigas, o nuo 1941 m. kovo 1 d. – Švietimo ministerijos Suaugusiųjų mokymo skyriaus vedėju. 1941 m. balandžio mėn. pertvarkius etatus, tapo pradinių ir vidurinių mokyklų inspektoriumi, tačiau prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, iš darbo buvo atleistas, kadangi nepateisinęs pasitikėjimo ir už tai, jog mėnesį neatėjęs į darbą.
Mažeikių gimnazijoje dirbo nuo 1941-09-01 iki 1941-12-16. Dėstė lietuvių kalbą. 1941-12-16 – 1942-08-01 dirbo Viekšnių progimnazijoje. 1944 m. paskirtas Telšių gimnazijos direktoriumi. Nuo 1947 m. Klaipėdos mokytojų instituto lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėjas. 1948 m. įsteigė „Žinijos" draugijos Klaipėdos skyrių ir buvo vienas pirmųjų lektorių. Vėliau dirbo Klaipėdos švietimo skyriaus vedėju, 1959-1973 m. buvo „Saulėtekio" (9 vid.) vidurinės mokyklos direktorius.
Aktyviai dalyvavo Klaipėdos miesto kultūriniame gyvenime, padėjo bibliotekoms rengti literatūrinius vakarus. Bendradarbiavo leidiniuose „Žemaitis", „Jaunimas", „Moksleivis" ir kt. Iš rusų k. išvertė L. Šeinino „Karinę paslaptį" (1957 m.), N. Pogodino „Gintaro karolius" (1961 m.), K. Aksionovo „Kolegas" (1962 m.), P. Nilino, A. Kadyrio ir kt. rašytojų kūrinių. Paskelbė straipsnių literatūros, teatro, pedagogikos klausimais, eilėraščių.
Sūnus - Rimantas Skeivys, literatūros tyrinėtojas.
Šaltiniai
- Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1988. - T. 4. - P. 23.
- Lietuvių literatūros enciklopedija. – V., 2001. – P. 456.
- Povilas Šverebas, Kazys Misius. Viekšniai: švietimo istorija. – Vilnius, 2013. – 194 p. – P. 177. ISBN 978-609-447-101-8.