Nendrinė vištelė: Skirtumas tarp puslapio versijų

15 eilutė:

== Biologija ==

Pavasarį parskrenda kovo pabaigoje – balandžio pirmoje pusėje. Lizdus krauna pakrantėse, seklumose, dažniausiai tarp krūmų šakų iš pernykščių nendrių lapų, švendrų. Balandžio – gegužės mėn. deda dažniausiai 8 – 11 matinių žalsvų, išmargintų rudomis ir pilkšvomis dėmelėmis, kiaušinių (antrose dėtyse kiaušinių - mažiau). Daugiausiai peri patelė, patinas ją pakeičia tik retkarčiais. Jaunikliai išsirita po 19 – 22 dienų.

Minta daugiausiai įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, voragyviais, moliuskais, rečiau - augalų ūgliais, sėklomis, grūdais.

== Biotopai ==

Mėgsta įvairius seklius vandenis su vešliais ir tankiais nendrynų, meldynų sąžalynais, atviro vandens plotais. Apsigyvena ežerų, upių, tvenkinių pakrantėse, senvagėse, kūdrose, durpynuose. Nevengia žmogaus kaimynystės.

== Paplitimas ir gausumas ==

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 4000 - 5000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 50 – 80 porų.

== Radimvietės ==

@@ 15 eilutė: / 15 eilutė: @@
 == Biologija ==
-Pavasarį parskrenda kovo pabaigoje – balandžio pirmoje pusėje. Lizdus krauna pakrantėse, seklumose, dažniausiai tarp krūmų šakų iš pernykščių nendrių lapų, švendrų.  Balandžio – gegužės mėn. deda dažniausiai 8 – 11 matinių žalsvų, išmargintų  rudomis ir pilkšvomis dėmelėmis,  kiaušinių (antrose dėtyse kiaušinių - mažiau). Daugiausiai peri patelė, patinas ją pakeičia tik retkarčiais. Jaunikliai išsirita po 19 – 22 dienų.
+Pavasarį parskrenda kovo pabaigoje – balandžio pirmoje pusėje. Lizdus krauna pakrantėse, seklumose, dažniausiai tarp krūmų šakų iš pernykščių nendrių lapų, švendrų. Balandžio – gegužės mėn. deda dažniausiai 8 – 11 matinių žalsvų, išmargintų rudomis ir pilkšvomis dėmelėmis, kiaušinių (antrose dėtyse kiaušinių - mažiau). Daugiausiai peri patelė, patinas ją pakeičia tik retkarčiais. Jaunikliai išsirita po 19 – 22 dienų.
 Minta daugiausiai įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, voragyviais, moliuskais, rečiau - augalų ūgliais, sėklomis, grūdais.
 == Biotopai ==
-Mėgsta įvairius seklius vandenis su vešliais ir tankiais nendrynų, meldynų sąžalynais, atviro vandens plotais.  Apsigyvena ežerų, upių, tvenkinių pakrantėse, senvagėse, kūdrose, durpynuose. Nevengia žmogaus kaimynystės.
+Mėgsta įvairius seklius vandenis su vešliais ir tankiais nendrynų, meldynų sąžalynais, atviro vandens plotais. Apsigyvena ežerų, upių, tvenkinių pakrantėse, senvagėse, kūdrose, durpynuose. Nevengia žmogaus kaimynystės.
 == Paplitimas ir gausumas ==
-Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 4000 - 5000 perinčių porų. Mažeikių rajone  dažna, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 50 – 80 porų.
+Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 4000 - 5000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 50 – 80 porų.
 == Radimvietės ==