19 696
pakeitimai
Žibikų akmuo: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 5 eilutė: | 5 eilutė: | ||
Yra [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]], [[Žibikų miškas|Žibikų miške]] (38 kv., 2 skl.), apie 0,2 km į šiaurę nuo Viekšnių-Tirkšlių kelio<ref>Respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašas // Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 98.</ref>. Gamtos paminklu paskelbtas 1964 metais, kartu tai ir archeologijos paminklas. Nuo 1985 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų. | Yra [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]], [[Žibikų miškas|Žibikų miške]] (38 kv., 2 skl.), apie 0,2 km į šiaurę nuo Viekšnių-Tirkšlių kelio<ref>Respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašas // Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 98.</ref>. Gamtos paminklu paskelbtas 1964 metais, kartu tai ir archeologijos paminklas. Nuo 1985 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų. | ||
Akmuo plokščiu paviršiumi, netaisyklingos ovalinės formos, 5,59 m ilgio, 3,76 m pločio, 1,98 m aukščio. Paviršius grubus, nenugludintas. Akmenį sudaro silikatų klasės mineralai plagioklazas, granatas ir mikroklinas, silicio dioksido mineralas kvarcas, filosilikatinis mineralas biotitas. Tikėtina, kad šis akmuo buvo atneštas priešpaskutiniu ledynmečiu, kuris baigėsi prieš 70 tūkst. metų ir gulėjęs didžiulio ežero pakraštyje, kurį geologai sąlyginai vadina [[Ventos paleoežeras|Ventos paleoežeru]]. | Akmuo plokščiu paviršiumi, netaisyklingos ovalinės formos, 5,59 m ilgio, 3,76 m pločio, 1,98 m aukščio. Paviršius grubus, nenugludintas. Akmenį sudaro silikatų klasės mineralai plagioklazas, granatas ir mikroklinas, silicio dioksido mineralas kvarcas, filosilikatinis mineralas biotitas. Juoduoju akmeniu vadinamas dėl juodos spalvos plutelės, dengiančios didžiają paviršiaus dalį. Ja pasidengė ilgą laiką buvęs apsemtas vandens, greičiausiai tekančio. Tada į akmens paviršių įsigėrė geležies grupės elemento mangano junginiai ir dėl to paviršius pajuodo. Kažkurį laiką dalis akmens buvo iškilusi virš vandens, nes viena pusė liko plika,be juodos plėvelės. | ||
Tikėtina, kad šis akmuo buvo atneštas priešpaskutiniu ledynmečiu, kuris baigėsi prieš 70 tūkst. metų iš Švedijos ar šiaurės Suomijos, ir gulėjęs didžiulio ežero pakraštyje, kurį geologai sąlyginai vadina [[Ventos paleoežeras|Ventos paleoežeru]]. | |||
1906 m. šiuo akmeniu susidomėjo prof. L. Kšivickis, kuris spėliojo, kad tai gali būti meteoritas<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 433.</ref>. | 1906 m. šiuo akmeniu susidomėjo prof. L. Kšivickis, kuris spėliojo, kad tai gali būti meteoritas<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 433.</ref>. | ||