Žibikų akmuo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
77 pridėti baitai ,  23:12, 24 rugpjūčio 2013
nėra keitimo aprašymo
 
5 eilutė: 5 eilutė:
Yra [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]], [[Žibikų miškas|Žibikų miške]] (38 kv., 2 skl.), apie 0,2 km į šiaurę nuo Viekšnių-Tirkšlių kelio<ref>Respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašas // Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 98.</ref>. Gamtos paminklu paskelbtas 1964 metais, kartu tai ir archeologijos paminklas. Nuo 1985 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų.
Yra [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]], [[Žibikų miškas|Žibikų miške]] (38 kv., 2 skl.), apie 0,2 km į šiaurę nuo Viekšnių-Tirkšlių kelio<ref>Respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašas // Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 98.</ref>. Gamtos paminklu paskelbtas 1964 metais, kartu tai ir archeologijos paminklas. Nuo 1985 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų.


Akmuo plokščiu paviršiumi, netaisyklingos ovalinės formos, 5,59 m ilgio, 3,76 m pločio, 1,98 m aukščio. Paviršius grubus, nenugludintas. Akmenį sudaro silikatų klasės mineralai plagioklazas, granatas ir mikroklinas, silicio dioksido mineralas kvarcas, filosilikatinis mineralas biotitas. Juoduoju akmeniu vadinamas dėl juodos spalvos plutelės, dengiančios didžiają paviršiaus dalį. Ja pasidengė ilgą laiką buvęs apsemtas vandens, greičiausiai tekančio. Tada į akmens paviršių įsigėrė geležies grupės elemento mangano junginiai ir dėl to paviršius pajuodo. Kažkurį laiką dalis akmens buvo iškilusi virš vandens, nes viena pusė liko plika,be juodos plėvelės.
Akmuo plokščiu paviršiumi, netaisyklingos ovalinės formos, 5,59 m ilgio, 3,76 m pločio, 1,98 m aukščio. Pietinėje jo dalyje yra matomos dvi 80-90 cm ilgio lapto pavidalo pakopos. Paviršius grubus, nenugludintas. Akmenį sudaro silikatų klasės mineralai plagioklazas, granatas ir mikroklinas, silicio dioksido mineralas kvarcas, filosilikatinis mineralas biotitas. Juoduoju akmeniu vadinamas dėl juodos spalvos plutelės, dengiančios didžiają paviršiaus dalį. Ja pasidengė ilgą laiką buvęs apsemtas vandens, greičiausiai tekančio. Tada į akmens paviršių įsigėrė geležies grupės elemento mangano junginiai ir dėl to paviršius pajuodo. Kažkurį laiką dalis akmens buvo iškilusi virš vandens, nes viena pusė liko plika,be juodos plėvelės.


Tikėtina, kad šis akmuo buvo atneštas priešpaskutiniu ledynmečiu, kuris baigėsi prieš 70 tūkst. metų iš Švedijos ar šiaurės Suomijos, ir gulėjęs didžiulio ežero pakraštyje, kurį geologai sąlyginai vadina [[Ventos paleoežeras|Ventos paleoežeru]].
Tikėtina, kad šis akmuo buvo atneštas priešpaskutiniu ledynmečiu, kuris baigėsi prieš 70 tūkst. metų iš Švedijos ar šiaurės Suomijos, ir gulėjęs didžiulio ežero pakraštyje, kurį geologai sąlyginai vadina [[Ventos paleoežeras|Ventos paleoežeru]].
14 eilutė: 14 eilutė:


== Padavimai ==
== Padavimai ==
Manoma, kad prie šio akmens dar nuo akmens amžiaus vykdavo religinės apeigos, ritualai. Meilės akmeniu pavadintas todėl, kad apie 1930 m. šioje vietoje tragiškai pasibaigė liūdna meilės istorija. Seni žmonės pasakojo, kad paprastas jaunuolis pamilo turtingo ūkininko dukrą. Tėvai jai neleido tekėti už vargšo. Tačiau jausmas buvo toks stiprus, kad jaunuoliai verčiau nusprendė išeiti iš gyvenimo, negu atsisakyti savo meilės. Paskutinis jųdviejų susitikimas įvyko prie šio akmens. Prieš ateidamas čia, jaunuolis atkeršydamas padegė savo merginos tėvų namus. Jis turėjo ginklą, kuriuo nušovė mylimąją ir čia pat nusišovė pats. Toje vietoje, kur jie atsisveikino su gyvenimu, žmonės rado aplink primėtyta saldainių popierėlių. Galbūt taip įsimylėjėliai bandė „pasaldinti" paskutines gyvenimo akimirkas. <ref>Marius Stonys. Meilės akmens „gyvenimo" istorija - sudėtinga kaip ir meilė // Vakarų Lietuva. - 2011. - Nr. 33. - P. 1-2.</ref>.
Manoma, kad prie šio akmens dar nuo akmens amžiaus vykdavo religinės apeigos, ritualai. Meilės akmeniu pavadintas todėl, kad apie 1930 m. šioje vietoje tragiškai pasibaigė liūdna meilės istorija. Seni žmonės pasakojo, kad paprastas jaunuolis pamilo turtingo ūkininko dukrą. Tėvai jai neleido tekėti už vargšo. Tačiau jausmas buvo toks stiprus, kad jaunuoliai verčiau nusprendė išeiti iš gyvenimo, negu atsisakyti savo meilės. Paskutinis jų dviejų susitikimas įvyko prie šio akmens. Prieš ateidamas čia, jaunuolis atkeršydamas padegė savo merginos tėvų namus. Jis turėjo ginklą, kuriuo nušovė mylimąją ir čia pat nusišovė pats. Toje vietoje, kur jie atsisveikino su gyvenimu, žmonės rado aplink primėtyta saldainių popierėlių. Galbūt taip įsimylėjėliai bandė „pasaldinti" paskutines gyvenimo akimirkas. <ref>Marius Stonys. Meilės akmens „gyvenimo" istorija - sudėtinga kaip ir meilė // Vakarų Lietuva. - 2011. - Nr. 33. - P. 1-2.</ref>.


Apie šį akmenį yra užrašyta keletą padavimų: 1. Velnias nešė šį akmenį, norėdamas sugriauti [[Viekšnių bažnyčia|Viekšnių bažnyčią]], bet nespėjo to padaryti, nes ryte užgiedojo gaidys. 2. Naktimis akmuo prasiveria, iš jo išlenda mergaitės ir per naktį čia šoka. 3. Saulei leidžiantis ant akmens verpia laumės. Jeigu žmogus, eidamas nuo akmens, atsisuka ir pamato laumes, tai tuoj pavirsta į pušelę (LŽV - Lietuvos žemės vardyno anketa, E. Deniušienė). 4. Prie akmens paslėptas Napoleono auksas<ref>Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - V., 1998. - 744 p.</ref>.  
Apie šį akmenį yra užrašyta keletą padavimų: 1. Velnias nešė šį akmenį, norėdamas sugriauti [[Viekšnių bažnyčia|Viekšnių bažnyčią]], bet nespėjo to padaryti, nes ryte užgiedojo gaidys. 2. Naktimis akmuo prasiveria, iš jo išlenda mergaitės ir per naktį čia šoka. 3. Saulei leidžiantis ant akmens verpia laumės. Jeigu žmogus, eidamas nuo akmens, atsisuka ir pamato laumes, tai tuoj pavirsta į pušelę (LŽV - Lietuvos žemės vardyno anketa, E. Deniušienė). 4. Prie akmens paslėptas Napoleono auksas<ref>Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - V., 1998. - 744 p.</ref>.  

Naršymo meniu