19 696
pakeitimai
Knabikai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Istorinės žinios
| 29 eilutė: | 29 eilutė: | ||
1916.VIII.12 sušaudytas 56 metų Ignotas Paulauskas ir 62 metų Adomas Šimkus, abu iš Knabikų kaimo. Jie apkaltinti neatidavę vokiečių valdžiai ginklų ir šelpę karo belaisvius rusus. | 1916.VIII.12 sušaudytas 56 metų Ignotas Paulauskas ir 62 metų Adomas Šimkus, abu iš Knabikų kaimo. Jie apkaltinti neatidavę vokiečių valdžiai ginklų ir šelpę karo belaisvius rusus. | ||
1924 m. Stanislovo Gailiaus sodyboje įkurta Knabikų pradinė mokykla. Gyventojų sudėtomis lėšomis įsigytas mokyklos inventorius (suolai, stalas, spinta, lenta), mokymo priemonės (žemėlapiai, gaublys, rašytojų portretai, paveiksliukai) ir kt. Mokyklą lankė ir gretimų Buknaičių, [[Urvikiai|Urvikių]], [[Stumbrai|Stumbrų]] ir Purplių kaimų mokiniai. Mokykla buvo kaimo viduryje, kur kryžiavosi keliukai į visas kaimo puses. Mokykla užėmė didįjį S.Gailiaus gyvenamojo namo galą. Iš sodo pusės buvo klasė, o kiemo – nedidelė rūbinė ir mokytojo butas (kambarys su maža virtuvėlė). Mokykla priklausė [[Buknaičiai#Mokykla|Buknaičių pradinei mokyklai]], kurios ji buvo kompektas. Pirmuosius metus mokytojavo Kazlauskas, kilęs iš Marijampolės apskrities. Po Kazlausko dirbo Jonas Žąsinas (buvo mokyklos vedėjas, atleistas 1927-09-01), | 1924 m. Stanislovo Gailiaus sodyboje įkurta Knabikų pradinė mokykla. Gyventojų sudėtomis lėšomis įsigytas mokyklos inventorius (suolai, stalas, spinta, lenta), mokymo priemonės (žemėlapiai, gaublys, rašytojų portretai, paveiksliukai) ir kt. Mokyklą lankė ir gretimų Buknaičių, [[Urvikiai|Urvikių]], [[Stumbrai|Stumbrų]] ir Purplių kaimų mokiniai. Mokykla buvo kaimo viduryje, kur kryžiavosi keliukai į visas kaimo puses. Mokykla užėmė didįjį S.Gailiaus gyvenamojo namo galą. Iš sodo pusės buvo klasė, o kiemo – nedidelė rūbinė ir mokytojo butas (kambarys su maža virtuvėlė). Mokykla priklausė [[Buknaičiai#Mokykla|Buknaičių pradinei mokyklai]], kurios ji buvo kompektas. Pirmuosius metus mokytojavo Kazlauskas, kilęs iš Marijampolės apskrities. Po Kazlausko dirbo Jonas Žąsinas (buvo mokyklos vedėjas, atleistas 1927-09-01), nuo 1927-09-01 mokyklos vedėja paskirta Jadvyga Kenstavičiūtė, kuri buvo baigusi Telšių mokytojų seminariją <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.</ref>. Dar mokytoja dirbo Gedrimaitė. Apie 1928 m. mokykla buvo iškelta į Urvikių kaimo valstiečio Kulvinsko ūkį. 1929 m. Knabikų k. gyventojai mokyklai parinko patalpas Knabikų kaimo gale pas valstietį Kazimierą Liutkų. Čia mokytojavo Kontenytė. 1930-1931 m. mokykla vėl buvo perkelta į valstiečio Gailiaus ūkį. Čia keletą metų dirbo mokytojas Bučys, po jo latvis Erhardas Figoras (dirbo apie 2 metus). Po to mokytojavo Elzbieta Karvelytė. 1939-1941 m. mokytoju dirbo buvęs šios mokyklos mokinys Kostas Šiaulys. | ||
Tarpukaryje ir vėliau šioje mokykloje yra dirbę nemažai pedagogų: A. Abromaitytė, E. Karvelytė, K. Šiaulys, A. Krankalytė, K. Strazdauskas ir kiti. Karo metais į šią mokyklą atsikėlė mokytoja Marija Misiukevičienė. Pasibaigus karui, mokytoja persikėlė į Mažeikius ir dirbo gimnazijoje, iš kur išėjo į pensiją. M.Misiukevičienė buvo aktyvi visuomenininkė, dalyvavo moterų šaulių veikloje, rėmė Vilniaus vadavimo sąjūdį. Turėjo turtingą biblioteką, kurios knygas galėdavo skaityti ir mokiniai. Pokario metais mokykloje dirbo mokytojos V.Paulauskienė ir A.Mikšienė. | Tarpukaryje ir vėliau šioje mokykloje yra dirbę nemažai pedagogų: A. Abromaitytė, E. Karvelytė, K. Šiaulys, A. Krankalytė, K. Strazdauskas ir kiti. Karo metais į šią mokyklą atsikėlė mokytoja Marija Misiukevičienė. Pasibaigus karui, mokytoja persikėlė į Mažeikius ir dirbo gimnazijoje, iš kur išėjo į pensiją. M.Misiukevičienė buvo aktyvi visuomenininkė, dalyvavo moterų šaulių veikloje, rėmė Vilniaus vadavimo sąjūdį. Turėjo turtingą biblioteką, kurios knygas galėdavo skaityti ir mokiniai. Pokario metais mokykloje dirbo mokytojos V.Paulauskienė ir A.Mikšienė. | ||