Knabikai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Knabikai
Knabiku k. pirmosios kapines. MKE.jpg
Knabikų k. pirmosios kapinės
Informacija
Seniūnija: Reivyčių seniūnija
Koordinatės: 56° 19' 60" š.il, 22° 23' 60" r.il.
Plotas: 1500,6 ha
Gyventojai: 74 (2001 m.)
Knabikų pradžios mokyklos pažymėjimas, 1929 m.

KNABIKAI, kaimas Reivyčių seniūnijoje. Šiaurėje teka Vadakstis, vakaruose ribojasi su Buknaičių, rytuose - su Purplių k. Per kaimą teka Vaidminas ir jo deš. intakas Varupis.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 437, 1923 m. - 71 ūkis ir 409 gyv., 1972 m. - 72 kiemai, 2001 m. - 74 gyv. (39 vyras ir 35 moterys).

Taip pat kaime gimė gydytojas V. Jukna, pedagogas K. Šiaulys, karininkas A. Keravičius.

Istorinės žinios

1661 m. Viekšnių seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad Knabikų kaime (siolo Knabiki) yra 2 kiemai, nurodytos kiemų savininkų pavardės, dirbamų valakų dydis ir kiek privalo sumokėti mokesčių. Kaimas priklausė Pavadaksties vaitystei. Tie patys duomenys pateikti ir 1665 m. inventoriuje. 1738-06-17 Viekšnių seniūnijos inventoriuje nurodyti 9 kiemai, kurie privalo sumokėti 115 zlotų ir 24 grašių mokestį. 1775-07-24 dokumente minima, kad yra 12 kiemų, kurie moka 600 činšų mokestį, 2 šeštokus, dvarui privalo atvežti 12 šieno vežimų.

1915 m. pabaigoje Mažeikiuose pradėjo veikti vokiečių karo lauko teismai. Teismo nuosprendžiu 1916.VIII.12 sušaudytas 56 metų Ignotas Paulauskas ir 62 metų Adomas Šimkus, abu iš Knabikų kaimo. Jie apkaltinti neatidavę vokiečių valdžiai ginklų ir šelpę karo belaisvius rusus.

Knabikų kaime veikė klubas-sksitykla, kuris uždarytas 1952 m. gruodžio 15 d.

2012 m. liepos 21 d. Jono Ūdros sodyboje vyko Knabikų kaimo gyventojų sueiga „Aš į tėviškę grįžtu", skirta kaimo mokytojui, poetui Kazimierui Strazdauskui ir Knabikų kaimo bendruomenei.

Mokykla

1924 m. Stanislovo Gailiaus sodyboje įkurta Knabikų pradinė mokykla. Gyventojų sudėtomis lėšomis įsigytas mokyklos inventorius (suolai, stalas, spinta, lenta), mokymo priemonės (žemėlapiai, gaublys, rašytojų portretai, paveiksliukai) ir kt. Mokyklą lankė ir gretimų Buknaičių, Urvikių, Stumbrų ir Purplių kaimų mokiniai. Mokykla buvo kaimo viduryje, kur kryžiavosi keliukai į visas kaimo puses. Mokykla užėmė didįjį S.Gailiaus gyvenamojo namo galą. Iš sodo pusės buvo klasė, o kiemo – nedidelė rūbinė ir mokytojo butas (kambarys su maža virtuvėlė). Mokykla priklausė Buknaičių pradinei mokyklai, kurios ji buvo kompektas. Pirmuosius metus mokytojavo Kazlauskas, kilęs iš Marijampolės apskrities. Po Kazlausko dirbo Jonas Žąsinas (buvo mokyklos vedėjas, atleistas 1927-09-01), nuo 1927-09-01 mokyklos vedėja paskirta Jadvyga Kenstavičiūtė, kuri buvo baigusi Telšių mokytojų seminariją [1]. Dar mokytoja dirbo Gedrimaitė. Apie 1928 m. mokykla buvo iškelta į Urvikių kaimo valstiečio Kulvinsko ūkį. 1929 m. Knabikų k. gyventojai mokyklai parinko patalpas Knabikų kaimo gale pas valstietį Kazimierą Liutkų. Čia mokytojavo Kontenytė. 1930-1931 m. mokykla vėl buvo perkelta į valstiečio Gailiaus ūkį. Čia keletą metų dirbo mokytojas Bučys, po jo latvis Erhardas Figoras (dirbo apie 2 metus). Po to mokytojavo Elzbieta Karvelytė. 1939-1941 m. mokytoju dirbo buvęs šios mokyklos mokinys Kostas Šiaulys.

Tarpukaryje ir vėliau šioje mokykloje yra dirbę nemažai pedagogų: A. Abromaitytė, E. Karvelytė, K. Šiaulys, A. Krankalytė, K. Strazdauskas ir kiti. Karo metais į šią mokyklą atsikėlė mokytoja Marija Misiukevičienė. Pasibaigus karui, mokytoja persikėlė į Mažeikius ir dirbo gimnazijoje, iš kur išėjo į pensiją. M.Misiukevičienė buvo aktyvi visuomenininkė, dalyvavo moterų šaulių veikloje, rėmė Vilniaus vadavimo sąjūdį. Turėjo turtingą biblioteką, kurios knygas galėdavo skaityti ir mokiniai. 1945 m. I kl. mokė V. Paulauskienė, II kl. - Jagminienė, III kl. - Akavickas, IV kl. - A. Mikšienė.

1950 m. buvo įsteigtas antras komplektas; knabikiškių vaikus mokė du mokytojai. Kartu su Mikšiene dirbo L. Sakalauskaitė, vėliau Regina Taujenytė, o nuo 1951/52 m.m. - mokytojas L. Kavickas. Mokytoju L. Kavickui išvykus į Tarybinę Armiją, nuo 1954 m. dirbo S. Gaubytė. Nuo 1956/57 m. mokyklai vadovavo Kazimieras Strazdauskas. Kartu su juo dirbo 1956/57 m.m. Laimutė Šliauterytė, 1957/58 m.m. - Povilas Kaušpėda, 1958/59 m.m. - Valerija Liaubaitė, o nuo 1958 m. gruodžio - A. Ribinskas, 1960/61 m.m. - Jurgis Bučys. Nuo 1961 iki 1963 m. antras komplektas buvo uždarytas. Nuo 1963 antrame komplekte yra dirbę šie mokytojai K. Strazdauskas, Vanda Mažuknaitė, Ona Pociutė, Lapkienė. Mokykla uždaryta 1974 m.

Kapinės

Šiaurinėje kaimo dalyje yra dvejos kapinės.

Pirmosios kapinės yra 3,3 km į šiaurės rytus nuo Buknaičių gyvenvietės. Kapinių paviršius yra su nežymiu nuolydžiu į šiaurės vakarus. Pagal tvorą apaugę medžių eile. Yra keletas betoninių ir antkapinių paminklų. Aplinkui kapines - nenaudojama žemės. Kapinės tvarkingos, prižiūrimos. Jų plotas 0,06 ha, perimetras 95 m.

Antrosios kapinės yra 2,3 km į šiaurės rytus nuo gyvenvietės, 0,34 km į pietryčius nuo Vadaksties. Paviršius su nuolydžiu į šiaurės vakarus, apaugęs žole. Pagal pietinę ribą yra medžių eilutė. Kapinės XIX a. pab.-XX a. pr., jose buvo laidojami Buknaičių ir Knabikų k. gyventojai. Vakaruose prie kapinių yra kultūrinė ganykla, kitur - miškas. Šiose kapinėse yra liaudies švietėjo daraktoriaus Kazimiero Jagmino (1846-1910 m.) kapas (IV 932). 1937 m. jam paminklą pastatė buvę mokiniai. Kapinėse paskutinis laidojimas 1947 m. Plotas 0,10 ha, perimetras 134 m. Šios kapinės 2003-07-02 įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų registrą (L 1372).

2002-09-23 antrąsias kapines žvalgė ir fiksavo Lietuvos kultūros paminklų centro istorikė Jolanta Paunksnienė. Jos duomenimis, šiose kapinėse išlikę keletas antkapinių paminklų: 1) antkapį sudaro į žemę įbestas metalinis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūrėle; 2) antkapį sudaro granito postamentas ir ažūrinis kryžius, postamente iškaltas įrašas: "P / JUZAPAS / DYMOVIČ / 1914 M." 3) kapavietę sudaro trys betono bordiūrai, juosiantys žemių sampilus ir juos juosia bendras betono bordiūras, stovi rudai dažytas, betono paminklas, ant laiptuoto postamento, viršuje užsibaigiantis betoniniu kryžiumi, paminkle pritvirtinta baltai dažyta metalinė lentelė su įrašu: "A+A / SIMONAS / ŠIAULYS / 1873-1938 / IR JO ANU- / KAI JONAS / IR MARYTĖ."

Etimologija

Knabikai - žemaitiško žodžio kreivas daugiskaitinė forma, arba asmenvardžio Knabikas daugiskaitinė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Amerika - mišrus miškas rytineje Knabikų kaimo dalyje. Buvusi P. Šepučio žemė. Plotas 6 ha.
  • Kaukštupis - upelis, tekantis šiaurės rytų kryptimi iš Purplių k. balų per Knabikų k. į Vadakstį. Krantai statūs, dugnas akmenuotas. Ilgis 6 km. Senovinė vardo forma - Koukštas.
  • Liaučiaus kapeliai - antrosios Knabikų kaimo kapinaitės, esančios apie 300 m nuo Vadaksties, jos Kauštupio santakoje. Pavadinti pagal buvusio žemės savininko pavardę.
  • Mininkis - upelis, kuris išteka iš Knabikų k. pelkių ir įteka į Vadakstį. Ilgis apie 4 km.
  • Šerkšniškė - mišrus miškas šiaurineje Knabikų k. dalyje, prie Vadaksties upės. Buvęs Švažienės miškelis. Plotas 10 ha.
  • Šidlauskių kapeliai - pirmosios Knabikų k. kapinaitės. Pavadintos pagal buvusios žemės savininko pavardę. Kapeliai iš XVI-XVII a.
  • Užvingis - upės kilpa. Teka per Knabikų ir Buknaičių k. į vakarus. Apie 100 m ilgio. Krantai apaugę krūmais.
  • Vaidminas
  • Varupis - upelis, išteka iš Stumbrų k. pelkių ir Knabikų kaime įteka į Vaidminą. Ilgis 6 km Buvo daug šaltinių. Teka per Knabikų k. pietvakarių kryptimi. Seniau buvo upeliūkštis.
  • Vinkelis - pieva pieva prie Knabikų k. ir Urvikių k. sienos. Dabar išarta. Miške įsiterpusi pieva. Plotas 1,5 ha.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. ↑ Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.

  • Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3765, l. 255-256, l.279; F. SA-3774, l. 635; F. SA-3910, l. 9.
  • Knabikų k. planas 1869 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1662. - 1 lap.
  • Poškus A. Mokykla - kaimo švyturys // Būdas žemaičių. - 1999. - Rugsėjo 14. - Nr. 70. - P. 6.
  • Knabikų k. kapinių aprašymas

Nuorodos

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Knabikai&oldid=40457“