Pumpurų piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
741 pridėtas baitas ,  10:59, 12 liepos 2011
nėra keitimo aprašymo
 
(nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Pumpuru piliakalnio azuolas.MKE.2011-07-11.JPG|thumb|right|230px|Ąžuolas Pumpurų piliakalnyje]]
[[Vaizdas:Pumpuru piliakalnio azuolas.MKE.2011-07-11.JPG|thumb|right|230px|Ąžuolas Pumpurų piliakalnyje]]
[[Vaizdas:Pumpuru piliakalnis.azuolas.MKE.2011-07-11.jpg|thumb|right|230px|Ąžuolas su ant jos buv. priklatos koplytėlės žyma Pumpurų piliakalnyje]]
[[Vaizdas:Pumpuru piliakalnis.azuolas.MKE.2011-07-11.jpg|thumb|right|230px|Ąžuolas su ant jos buv. priklatos koplytėlės žyma Pumpurų piliakalnyje]]
'''PUMPURŲ PILIAKALNIS''', kalva [[Pumpurai|Pumpurų]] k., prie [[Kontrupis|Kontrupio]] upelio ir Ventos santakos, kairiuosiuose jų krantuose. Dar kitaip vadinama '''Pilale'''.
'''PUMPURŲ PILIAKALNIS''', nedidelė kalva [[Pumpurai|Pumpurų]] k., prie [[Kontrupis|Kontrupio]] upelio ir Ventos santakos, kairiuosiuose jų krantuose. Dar kitaip vadinama '''Pilale'''.


Piliakalnį iš vakarų ir pietų juosia Kontrupio, iš rytų ir šiaurės - Ventos slėniai. Šlaitai nuolaidūs, pietinis apie 5 m aukščio. Aikštelė lygi, ovali, 25 m ilgio rytų-vakarų kryptimi ir apie 18 m pločio. Jos šiaurės vakarų kampą su gretima aukštuma jungia siauras, pamažu aukštyn kyląs ožnugaris. Tačiau nuo jo jokio pylimo aikštelės pakraštyje nėra. Aikštelėje buvo kaimo kapeliai. 1966 m. žvalgė Istorijos institutas<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - V., 1975. - T. II. - P. 141.</ref>.  
Piliakalnį iš vakarų ir pietų juosia Kontrupio, iš rytų ir šiaurės - Ventos slėniai. Šlaitai nuolaidūs, pietinis apie 5,5 m aukščio. Aikštelė lygi, ovali, 22 m ilgio ir apie 18 m pločio PV-ŠR kryptimi. Kalvelę vakarinėje pusėjes su gretima Ventos kairiojo kranto aukštuma jungia apie 40 m ilgio ir 2-5 m pločio pamažu aukštyn kylantis ožnugaris. Šis ožnugaris, matyt, buvo naudojamas kaip kelias į senkapį. Gretima aukštuma yra 8 m aukštesnė negu senkapio kalva. Kalvelės šlaitai ir jos pakraščiai buvo apaugę medeliais ir krūmais. Be to, pakrščiuose augo 7 senos liepos, o centre-didelis ąžuolas, prie kurio išlikusi buv. prikaltos koplytėlės žyma.  


Čia augo daugiau daugiau kaip 2 m skersmens ąžuolas, o prie jo pastayta koplytėlė. Piliakalnyje rasta senovinių pinigų, geležinių padargų liekanų ir kt. <ref>B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - 816 p. - P. 371.</ref>.
Aikštelėje buvo kaimo kapeliai. Čia buvo randama nuvirtusių ir apipuvusių medinių kryžių liekanų. 1966 m. žvalgė Istorijos institutas<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - V., 1975. - T. II. - P. 141.</ref>. Piliakalnyje rasta senovinių pinigų, geležinių padargų liekanų ir kt. <ref>B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - 816 p. - P. 371.</ref>.
 
Literatūroje Pumpurų kalvelė daugiau žinoma kaip piliakalnis. Pirmą kartą ši kalvelė vadinama Mažeikų kraštotyrininko [[Ličkūnas Stasys|St. Ličkūno]]. Kaip spėjimasis piliakalnis ji pažymėta ir „Lietuvos TSR arheologijos atlase”.


== Tyrimai ==
== Tyrimai ==
1974-1975 m.  piliakalnį ištyrė Lietuvos TSR MA. Siekiant išsiaiškinti, ar yra kalvelėje piliakalniams būdingas kultūrinis sluoksnis, kokio laikotarpio senkapis, 1974 m. buvo atlikti žvalgomojo pobūdžio kasinėjimai. Kalvelės vakarinėje dalyje buvo ištirtas 12 m² plotas ir iškasti 5 šurfai(po 4 m² kiekvienas) vakariniame, šiaurės vakariniame, rytiniame, pietrytiniame ir pietiniame kalvelės pakraščiuose. Kultūrinio sluoksnio bei įtvirtinimų liekanų, leidžiančių konstatuoti buvus piliakalnį, nerasta. Tik kalvelės vakarinėje dalyje iškastame plote buvo aptikti 3 XVI-XVII a. kapai.
1974-1975 m.  piliakalnį ištyrė Algimantas Merkevičius (Lietuvos TSR MA). Siekiant išsiaiškinti, ar yra kalvelėje piliakalniams būdingas kultūrinis sluoksnis, kokio laikotarpio senkapis, 1974 m. buvo atlikti žvalgomojo pobūdžio kasinėjimai. Kalvelės vakarinėje dalyje buvo ištirtas 12 m² plotas ir iškasti 5 šurfai(po 4 m² kiekvienas) vakariniame, šiaurės vakariniame, rytiniame, pietrytiniame ir pietiniame kalvelės pakraščiuose. Kultūrinio sluoksnio bei įtvirtinimų liekanų, leidžiančių konstatuoti buvus piliakalnį, nerasta. Tik kalvelės vakarinėje dalyje iškastame plote buvo aptikti 3 XVI-XVII a. kapai.


1975 m. tyrinėjimai buvo tęsiami. Iškastos 5 perkasos, kurių bendras plotas 140 m². Rasti dar 45 XVI-XVII a. kapai. Iš viso Pumpurų senkapyje ištirtas 173 m² plotas ir rasti 48 kapai.  
1975 m. tyrinėjimai buvo tęsiami. Iškastos 5 perkasos, kurių bendras plotas 140 m². Rasti dar 45 XVI-XVII a. kapai. Iš viso Pumpurų senkapyje ištirtas 173 m² plotas ir rasti 48 kapai.  
33 eilutė: 35 eilutė:


{{reflist}}
{{reflist}}
 
<small>
* Algimantas Merkevičius. Pumpurų (Mažeikių raj.) senkapis //Archerologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974-175. - V., 1975. - P. 151-155.
</small>
[[Kategorija: Piliakalniai]]
[[Kategorija: Piliakalniai]]

Naršymo meniu