Kalupis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kalupio upelio slėnyje mokomojo pažintinio vandens tako įdėją 2009 m. pasiūlė dr. [[Levitas Edmundas|Edmundas Levitas]]. Šis takas būtų apie 700 m ilgio, ištempto žiedo formos. Į tako sudėtį įeitų ir esama 45 m ilgio kūdra, esamas gimnazijos katilinės, kuri neveikia ir nebebus naudojama, gelžbetonio blokų pastatas. Pastato ilgis 28 m., plotis - 12,6 m, aukštis - 5,67 m. Trijų metrų pločio taką siūloma daryti su vietinių medžiagų - smėlio, žvyro, akmenų, klinčių ir dolomito - danga. Žiediniame take būtų įrengta apie 30 stotelių - antžeminių stendų, vaizduojančių vandens apytakos ratą Žemėje, pasakojančių apie nuo vandenynų paviršiaus kylančių garų kondensavimąsi debesyse, kritulius, jų patekimą į upes ir ežerus, gruntinius vandenis, jų išgaravimą ir jei reikia, kokybės pagerinimą, tiekimą vartotojams, užteršimą vartojant gyventojų ir pramonės reikmėms, valymą ir išleidimą į aplinką - upes, gruntą.

Ištempto žiedo vandens taką, išsidėsčiusį Kalupio slėnyje, sudarytų besileidžiantis žemyn ir vėl kylantis, vingiuojantis kelias su vandens kelionę Žemėje vaizduojančiais stendais, kūdra su gausia ir įvairia vandens augmenija bei gyvūnija, virš jos įrengta laiptuotų apžiūros tiltelių kaskada, ir vandens technologijų pastatas, talpinantis būdingus vandentvarkos ūkio elementus, jų medžiagų pavyzdžius, maketus, schemas, modelius - vamzdynus, vandens gerinimo stočių, nuotekų surinkimo tinklų ir valymo įrenginių elementus.

Kalupio vandens takas prisidėtų prie pastangų sumažinti iškilusias grėsmes, prisitaikyti prie vykstančių pokyčių ir išlikti. Apie tai kalbėtų stendai tako baigiamojoje dalyje. Šios idėjos pavertimas realybe nebūtų sunki ekonominė našta dėl paprastų vietinių statybinių medžiagų naudojimo, Vandens tako įrengimo etapais bei galimybės ieškoti ir gauti paramą iš Europos Sąjungos fondų, kitų organizacijų, žmonių, kuriems Viekšniai yra savi ir brangūs.

{{reflist}}