Peržiūrėti šaltinį Vaclovas Prialgauskas

[[Vaizdas:Vaclovas Prialgauskas.jpg|thumb|right|180px|Vaclovas Prialgauskas, apie 1943 m.]]
'''PRIALGAUSKAS VACLOVAS''' (g. 1909 m. Žemalės parap., [[Mantvydžiai|Mantvydžių]] k. - 1985 m.), atsarginio partizanų būrio vadas.

1928 m. baigė [[Sedos gimnazija|Sedos vidurinę mokyklą]]. Dar besimokydamas mokykloje priklausė šaulių organizacijai. Sulaukęs 20-ties, buvo pašauktas tarnauti Lietuvos armijoje. 1937 m. vedė Benediktą Butaitę iš Nausodės k. ir persikėlė pas ją gyventi. 1944 m. buvo Sedos partizanų kuopos antrosios grandies vadas ir pasiketė vardą į Kazys, o slapyvardį turėjo Rakšas. 1945-01-07 suimtas, buvo tardomas Mažeikiuose ir Klaipėdoje. 1945 m. ištremtas į Suomijos Kareliją, prie Belamoro kanalo, čia dirbo prie kanalo kasimo. Po pustrečių metų perkeltas į Estiją. 1947 m. iš Estijos pabėgo ir grįžęs į tėviškę šešerius su puse metų slapstėsi. 1953 m. gegužės mėn. vėl suimtas ir tardytas Mažeikiuose, vėliau Klaipėdoje, kur buvo pasodintas į kalėjimą. Paskelbus amnestiją iš kalėjimo paleistas.  

V. Prialgauskas buvo kilęs iš karališkųjų bajorų giminęs, kurios šaknys siekia XVII a. Prialgauskų giminės herbas „Dolenga" (plačiau žr. [[Prialgauskai]]). 

Vaikai: Romana, Irena (I. Prialgauskaitė-Želvienė), Stefanija; visos medikės.

== Šaltiniai ==
<small>
* Kvederaitė V. „Mano tėtis buvo partizanas" // Būdas žemaičių. - 2009. - Vasario 17. - Nr. 13. - P. 6.
</small>

[[Kategorija: Kariai]]