Vytauto gatvė

Straipsnis šiuo metu rašomas.

VYTAUTO GATVĖ, viena iš Mažeikių senamiesčio gatvių. Prasideda Laisvės, Viekšnių ir geležinkelio į Šiaulius sankirtoje ir tęsiasi iki Vytauto miško. Ilgis ? km.

1918 m. šioje gatvėje tebuvo tik 6 pastatai. Ji buvo nutiesta žemoje ir pakankamai pelkėtoje vietoje, dėl to žmonės nebuvo linkę čia įsikurti ir statytis gyvenamųjų namų. Pirmojo pasaulinio karo joje gatvėje gyveno ne viena žydų šeima. Iš Viekšnių miestelio čia atsikraustė gyventi Sorė ir Benjaminas Zivai ir įsikūrė Vytauto gatvės 2-ajame name. B. Zivas kartu su Avrahu Laisvės gatvėje turėjo mezgimo dirbtuves. B. Zivas vėliau atsisakė šio verslo ir ėmėsi prekybos. Po Pirmojo pasaulinio karo taip pat iš Viekšnių į Vytauto gatvę, beveik priešais Zivus, atsikėlė batsiuvio Elijaho Faifelio Itingo šeima. Jo žmona buvo Rahe-Haja Kurš-Itingienė. XX amžiaus pradžioje E. F. Itingas su žmona ir pirmagimiu sūnumi Maušu į Lietuvą atvyko iš Ukrainos. Pats Faifelis buvo gimęs 1883 metais. E. F. Itingas ne tik siuvo, bet ir taisė avalynę. Viekšniuose jis šiek tiek prasigyveno. Mažeikiams tapus apskrities centru, tokiam amatininkui, kaip jis, čia atsirado didesnės galimybės. E. F. Itingas įsikūrė Vytauto gatvės 3-iajame name (tuometinės numeracijos duomenys). Jis ir toliau vertėsi tuo pačiu amatu: siuvo ir taisė batus. Šeimoje jau augo keturi vaikai: trys sūnūs ir dukra. Po Maušo gimęs Šlioma dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą išvažiavo į Izraelį. Kitas sūnus Dovydas Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo 16-oje lietuviškoje divizijoje ir žuvo. Dukra Sara Ita Mažeikiuose ištekėjo ir Itingaitės pavardę pakeitė į Pliner. Antrojo pasaulinio karto metais taip pat tarnavo 16-oje lietuviškoje divizijoje, tačiau jai pasisekė išlikti gyvai. Po karo S. I. Pliner išvažiavo į Izraelį. Abu tėvai Itingai, vokiečiams okupavus Mažeikius, buvo sušaudyti pavenčiuose.

Raudonosios armijos daliniams įžengus į Lietuvą ir užsitęsus okupacijai, beveik dešimtmetis buvo paženklintas atkakliu partizaniniu pasipriešinimo judėjimu. Kai kurie rezistencinės kovos epizodai susiję ir su Vytauto gatve. Gatvės gale, Vytauto miške, vykdavo KGB suformuotos organizacijos, neva kovojančios už Lietuvos laisvę, ryškininko Adolfo Preibio (slapyvardis Aušra) susitikimai su antisovietinės pogrindinės organizacijos „Sakalai", vadovaujamos Antano Čerkaso, nariais.

Šaltiniai

• Bernarda Plastinina. Tarp dviejų geležinkelių esanti gatvė neviliojo gyventojų // Santarvė. - 2010. - Liepos 24. - Nr. 81. - P. 10.