Vincentas Jarulaitis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search

JARULAITIS VINCENTAS (g. 1859 m. Šiaulių vls., Raizgių k. - m. 1939-11-25; palaidotas Aukštelkių bažnyčios šventoriuje), 1910-1916 m. buvo Viekšnių klebonas ir dekanas, Plungės klebonas, vėliau Petrapilio Valstybės Dūmos narys. Jo šeimininkė - Kymantienė (rašytojos Sofijos Čiurlionienės motina).

Baigė Šiaulių gimnaziją, 1880 m. — Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Kunigu įšventintas 1882 m., buvo vikaru Jurbarke, Joniškyje, Šiauliuose. Nuo 1890 metų kunigas Sidabrave, nuo 1893 metų — Kuliuose. Nuo 1900 m. V. Jarulaitis dešimtmetį darbavosi Plungės klebonu ir Rietavo dekanato vadovu. Jis pradėjo dabartinės Plungės bažnyčios statybą, 1909 m. Babrungo krante įrengė Liurdą. Jau gyvendamas Plungėje, V. Jarulaitis ėmė aktyviai reikštis visuomenėje. 1906 m. jis išrenkamas pirmosios dūmos atstovu ir joje kėlė lietuviams aktualias problemas. Buvo vienas iš šv. Kazimiero bendrovės steigėjų, išrinktas pirmuoju bendrovės pirmininku.

V. Jarulaičio pastangomis 1909 m. įkurta „Artojo” bendrovė, netrukus pavirtusi slaptu banku, kuris telkė kapitalą į varžytines patekusiems dvarams supirkinėti. Ši bendrovė per keletą metų spėjo sukaupti kapitalo ir nupirkti 7 dvarus su daugiau kaip 5 tūkstančiais hektarų žemės.

V. Jarulaitis buvo būsimosios rašytojos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės dėdė, motinos brolis. 1910 m. perkeltas į Viekšnius; čia neretai atvykdavo ir Sofija, ir kiti giminaičiai, į Viekšnius persikėlė ir senieji Kymantai, Sofijos tėvai. Būdamas Viekšniuose, V. Jarulaitis tiesiogiai politinėje veikloje nebedalyvavo, tačiau palaikė glaudžius ryšius su daugybe pažįstamų visuomenės veikėjų, būsimųjų nepriklausomos Lietuvos kūrėjų.

1916 metų vasario mėnesį kunigas V. Jarulaitis kaizerinių okupantų buvo ištremtas į Vokietiją, grįžo iš ten po pusantrų metų. Nuo 1917 metų pabaigos buvo klebonu Naujosios Žagarės bažnyčioje, nuo 1920 iki 1928 metų — klebonas Papilėje. Vėliau klebono pareigų atsisakė, pakeltas garbės kanauninku, 6 metus darbavosi Šiaulių ir Kauno sunkiųjų darbų kalėjimuose, vėliau apsigyveno Aukštelkiuose, ten atnaujino bažnytėlę.

Nuo 1934 metų kovo 17 d. jis buvo Šiaulių kraštotyros draugijos valdyboje — kartu su P. Bugailiškiu, J. Sondeckiu, S. Brašiškiu ir kitais to meto inteligentais, Šiaulių muziejaus steigėjais.

Šaltiniai

  • Rozga Leopoldas. Šviesus Lietuvos mylėtojas: [Vincentas Jarulaitis] // Vienybė. — 2000. — Vas. 22.
  • Viekšniai // Lietuvos aidas. - 1918. - Rugs. 17. - Nr. 2. - P. 4.